Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) A. S. ir T. L. – Sadauskienė buvo sudarę santuoką. Santuokos metu susilaukė 5 vaikų – V. S. (K.), D. S. (G.), D. S. (M.), S. S., A. S.. 1976 metais sutuoktiniai A. S. ir T. S. pradėjo gyvenamojo namo statybą, adresu (duomenys neskelbtini) (tikslesnis adresas tuo metu nebuvo suteiktas, faktinė statybos vieta - (duomenys neskelbtini)). Statybos darbų atlikimui buvo išduotas statybos leidimas. 1980-07-07 Tauragės rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta A. S. ir T. S. santuoka ir 1980-08-29 padalintas sutuoktinių turtas, tačiau statiniai, kurie buvo nebaigti statyti, nebuvo dalintini.

(Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. S., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama T. S.. T. S. testamentu visą savo turtą paliko V. K.. Jai buvo išduotas liudijimas, kad ji, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė palikimą po savo mamos – T. S. mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes Gyventojų registre buvo rodoma, kad tiek T. S., tiek ir A. S., mirties dienai gyveno santuokoje. Dėl šios priežasties, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji pirmiausia turi įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo tėvų vardu, nustatyti juridinį faktą, kad T. S. po savo vyro, A. S. mirties, paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, juos pradėdama faktiškai valdyti ir tik tuomet bus galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo tėvų vardu, pareiškėja kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigas, archyvus. Gavus atsakymus iš minėtų įstaigų, tapo žinoma, kad pareiškėjos tėvai buvo nutraukę santuoką, tačiau šie duomenys nebuvo suvesti į gyventojų registrą, todėl ištuokos faktas nebuvo matomas. Gyventojų registro duomenys buvo atnaujinti tik 2025-09-04, fiksuojant, kad tiek A. S., tiek T. S. mirė būdami išsituokę. 2025-08-04 V. K. buvo išduotas liudijimas, kuriame buvo nurodyta, jog po A. S. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro duomenis buvo matyti, kad A. S. vardu registruoto turto nėra, o T. S. vardu registruota ½ dalis į žemės sklypą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, V. K. kreipėsi į matininką ir buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios buvo matyti, kad adresu - (duomenys neskelbtini) yra pastatytas gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas – tvartas, pagalbinis pastatas – daržinė, pagalbinis pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys.

Pareiškėja pažymi, kad jai nebuvo žinoma, kad jos mamos T. S. ir A. S. santuoka buvo nutraukta. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos tėvai gyveno santuokoje, todėl po pareiškėjos tėvo mirties T. S. paveldimą turtą priėmė faktiniu valdymu. Nurodo, kad tik pradėjus rinkti informaciją apie tėvų santuokinį gyvenimą, nekilnojamojo turto statybos teisinį pagrindą, buvo sužinota, kad jų santuoka buvo nutraukta, o gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statyba buvo baigta po ištuokos, nors sukurtu turtu, esančiu adresu – (duomenys neskelbtini), T. S. ir A. S. iki savo mirties disponavo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad jos tėvai T. S., ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, įgijo gyvenamąjį namą, pagalbinį pastatą – tvartą, pagalbinį pastatą – daržinę, pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – šulinį, esančius adresu - (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėja V. K. galėtų užbaigti paveldėjimo bylą pagal T. S. testamentą ir įregistruoti nekilnojamojo turto dalį savo vardu. Atitinkamai pareiškėjai būtų sudaroma galimybė kreiptis į notarą ir priimti palikimą, atsiradusį ir po jos tėvo mirties.

Be to, pareiškėja nurodo, kad dėl aukščiau aprašytos situacijos, buvo praleistas terminas palikimui priimti po A. S. mirties. A. S. mirties metu jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. T. S. ir A. S. pareiškėjai nebuvo minėję, kad jų santuoka yra nutraukta, todėl pareiškėja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad palikimas buvo priimtas jos mamos. Pareiškėja yra priversta teismo taip pat prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po savo tėvo A. S. mirties.