Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-934-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2A-934-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Kauno
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
K. B.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-934-254/2013,Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 42.11.1; 63.3; 121.14; 121.18; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant atsakovės atstovams advokatui Edvinui Sergaičiui ir atstovei Jolantai Meištienei, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno kredito unijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9621-748/2012 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei Kauno kredito unijai dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys K. B., išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais ab initio: 2009-10-12 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 6.3 punktą; 2009-12-04 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties Nr. 09-00792 5.6 punktą; pripažinti neteisėtais 2012-01-31 vienašališką atsakovės 2009-12-04 paskolos sutarties Nr. 09-00792 nutraukimą ir 2012-01-31 vienašališką atsakovės 2009-10-12 paskolos sutarties Nr. 09-00647 nutraukimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 70-80).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 09-00647 dėl 60 175,00 EUR kredito gavimo sudarė būstui įsigyti, o pagal paskolos sutartį Nr. 09-00792 gavo 44 422,00 EUR kreditą būsto remontui. Nurodė, kad 2010 metais prasidėjus ekonominei krizei, praradus darbus bei susidūrus su sveikatos problemomis ieškovė su atsakove sudarė papildomus susitarimus: 2010-04-29 susitarimą prie 2009-10-12 būsto paskolos sutarties Nr. 09-00647, kuriame susitarė vieneriems metams atidėti paskolos dalies mokėjimą, kas mėnesį sumokant dalį priskaitytų palūkanų (po 346,85 EUR kas mėnesį); 2010-04-29 pasirašė susitarimą prie 2009-12-04 paskolos sutarties Nr. 09-00792, kuriame taip pat susitarė vieneriems metams atidėti paskolos dalies mokėjimą, kas mėnesį sumokant dalį (po 231,24 EUR kas mėnesį) priskaitytų palūkanų. Ieškovė įsipareigojimus vykdė pagal galimybes, tačiau 2012-02-03 gavo atsakovės pranešimus dėl skolinio įsipareigojimo pagal paskolos sutartis Nr. 09-00647 ir Nr. 09-00792, kuriais ieškovė buvo informuota apie vienašališką minėtų sutarčių nutraukimą bei ji ir laiduotojas (ieškovės sutuoktinis) buvo pakartotinai raginami nedelsiant grąžinti visą paskolą, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitas priklausančias mokėti sumas. 2012-02-10 atsakovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovė nurodė, kad kreditavimo paslaugomis naudojosi kaip vartotoja, su profesija nesusijusių asmeninių bei šeimos poreikių patenkinimui, todėl paskolos sutartys laikytinos vartojimo sutartimis, kurioms taikytinos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos, tame tarpe ir CK 6.188 straipsnio nuostatos. Laiko, kad paskolų sutarčių ginčo punktuose įtvirtintos sąlygos yra nesąžiningos, kadangi iš anksto pasmerkia paskolos gavėją (vartotoją) priverstiniam išieškojimui, numato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, neatsižvelgiant į aplinkybes paskolos davėjui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą paskolos sumą iš karto. Be to nurodė, kad atsakovė neatsakė nei į vieną prašymą, nors tai privalėjo daryti ir vienašališkai nutraukė sutartis neatsižvelgdama į tai, kad dėl sveikatos būklės ir finansinės padėties ieškovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų pilna apimtimi. Sutarčių sąlygos su ja ir jos sutuoktiniu nebuvo individualiai aptartos, ieškovė pasirašė atsakovės parengtą standartinę sutartį, kurios nuostatų turinio neįtakojo ir tai nebuvo derybų objektas, be to, jai nebuvo suteikta teisė pareikšti pastabų, didelės apimties sutartis pasirašė perskaičiusi tik specialiąją šių sutarčių dalį, kadangi skaityti bendrąją dalį nebuvo laiko, o sutartys nebuvo pateiktos susipažinti iš anksto.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino:

2009-10-12 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 6.3 punkto sąlygas negaliojančiomis nuo šios sutarties sąlygos sudarymo dienos; 2009-12-04 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties Nr. 09-00792 5.6 punkto sąlygas negaliojančiomis nuo šios sutarties sąlygos sudarymo dienos;neteisėtu atsakovės vienašališką 2012-01-31 paskolos sutarties Nr. 09-00792, sudarytos 2009-12-04, nutraukimą;neteisėtu atsakovės vienašališką 2012-01-31 paskolos sutarties Nr. 09-00647, sudarytos 2009-10-12, nutraukimą; priteisė ieškovei 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 456 Lt žyminio mokesčio ir 73,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad vienašališkai nutraukiant sutartį, atsakovė privalėjo laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, ir tik teisėtai nutraukus sutartį gali būti pripažįstama esant nutrūkusius ir šalių sutartinius santykius. Teimas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė (fizinis asmuo) sudarė sutartis ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o vieninteliam gyvenamajam būstui, kuriame iki šiol gyvena su šeima, įsigyti ir remontuoti, konstatavo, kad sutartys laikytinos vartojimo sutartimis. Teismas nurodė, kad sutartys yra ilgalaikės – sudarytos 30-čiai metų, sutarčių šalys ekonominiu požiūriu yra nelygios, todėl sutarčių sąlygos dėl vienašališko sutarties nutraukimo paskolos gavėjui vieną kartą pažeidus sutarties sąlygas ir pareigos grąžinti visą sumą iš karto paskolos davėjui yra nesąžiningos. Teismas nustatė, kad ieškovė neginčijo, jog pažeidė 2009-10-12 paskolos sutarties Nr.09-00647 bendrosios dalies 5.1 ir 5.6 punktuose nustatytas sąlygas bei 2009-12-04 paskolos sutarties Nr.09-00792 bendrosios dalies 6.5, 6.7 ir 6.8 punktuose nustatytas sąlygas, t. y. nesilaikė paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštyje nustatytų terminų bei sumų, tačiau pažeidimą padarė dėl objektyvių aplinkybių. Teismas atsižvelgtė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, turėdama galimybę sutartis vykdyti, jų nevykdė tyčia ar elgėsi nesąžiningai, be to, neginčijamai nustatė, kad ieškovės ir jos sutuoktinio sveikata faktiškai labai pablogėjo, jų pajamos sumažėjo, ieškovė yra ilgą laiką nedarbinga ir dėl savo sveikatos būklės neturėjo ir neturi jokios galimybės pasirūpinti pajamų uždirbimu ir įmokų mokėjimu, todėl laikė, kad ieškovė laikinai objektyviai neteko galimybės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų ne dėl savo nurodytų priežasčių, o dėl besaikio skolinimosi ir vartojimo, nesant įrodytų šių faktų sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Teismas iš faktinių aplinkybių nustatė, kad atsakovė sutartis nutraukė ne iškart pasibaigus jos nustatytam papildomam terminui įsiskolinimams padengti, tačiau praėjus 6 mėn., o ieškovė per šį terminą įmokėjo vieną įmoką palūkanų ir delspinigių dengimui pagal sutartį Nr.09-00647, be to, mokėjo atsakovei įmokas pagal kitas sutartis, tačiau atsakovei pranešus apie sutarčių nutraukimą, nebeturėjo pagrindo daryti įmokas. Teismas laikė didelę reikšmę turinčia aplinkybę, kad sutartyse yra įtvirtintos netgi kelios jų įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. įkeisto nekilnojamojo turto draudimas ir kito asmens (sutuoktinio) laidavimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartys yra ilgalaikės, teismas nelaikė esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovė tam tikrą laiką nemokėjo sutartų įmokų, nes atsakovė iš ilgalaikės sutarties turi galimybę gauti tai, ko tikėjosi – atitinkamą pelną, nes ilgalaikės sutarties tikslas yra ne momentinė nauda, o pelnas ilgalaikėje perspektyvoje, o griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, be to, ieškovė sutarčių neatsisakė, jos padarytas pažeidimas yra laikino pobūdžio, netyčinis ir ne dėl didelio neatsargumo, o dėl objektyvių priežasčių, todėl teismas konstatavo, kad laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovei pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Tuo tarpu ieškovė dėl sutarties nutraukimo patirtų reikšmingų ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinės žalos, nes kredito sutarties tikslas buvo panaudotas šeimos gyvenamajam būstui įsigyti. Teismas sprendė, kad atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių ilgalaikėms sutartims išsaugoti ir sutartis nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė finansinių paslaugų srityje veikia kaip verslininkė, todėl jai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turėjo įvertinti galimą ieškovės nemokumo riziką, tačiau atsakovė nepagrįstai laikino nemokumo riziką perkėlė vien ieškovei, kuomet laikinas pajamų netekimas per 30 metų sutarties galiojimo laikotarpį yra labai tikėtinas. Todėl teismas sprendė esant nesąžininga dėl laikinų skolininko sunkumų nutraukti ilgalaikę sutartį. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2012-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 bei 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kuomet faktinės nurodytų bylų aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Nurodo, kad kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiamas klausimas dėl vienos įmokos pradelsimo, traktuojant, kad ieškovės padarytas pažeidimas yra laikino pobūdžio, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė praleido daugiau negu vieną įmoką ir paskolos sutartys buvo nutrauktos ne po pirmojo sutarties pažeidimo. Be to, paviršutiniškai ištyręs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs tik į ieškovės nurodytus argumentus, tačiau neįvertinęs kreditorės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus;Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės atlikti sutarčių pažeidimai nėra esminiai, tuo nepagrįstai apribodamas apeliantės teisę nutraukti sutartį ir pažeisdamas jos kaip kreditorės interesus. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ginčo sutartys yra ilgalaikės, todėl nelaikė esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, kai dėl objektyvių priežasčių ieškovė tam tikrą laiką nemokėjo sutartų įmokų, t. y. pažeidė esmines sutarčių sąlygas. Teismas neatsižvelgė į apeliantės pastangas sutartims išsaugoti, t. y. į tai, kad apeliantė atidėjo įmokų vykdymą, skyrė papildomus terminus įsiskolinimams padengti, atsižvelgdama į ieškovės šeimos finansines galimybes, keletą kartų pakeitė paskolų grąžinimo bei palūkanų mokėjimo tvarkaraščius, nuolat bendradarbiavo su ieškove. Pažymi, kad nepaisant nurodyto, mokėjimai nebuvo atliekami ir sutarčių pažeidimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, t. y. ieškovė nuolat ir sistemingai pažeidinėjo mokėjimo prievolę, dėl ko neįvykdyta prievolių dalis sudarė gana ženklią sutartinių prievolių dalį. Nurodo, kad ieškovė pagal 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr.09-00647 paskutinę įmoką už paskolą atliko 2011-07-16, kuomet įmokėjo tik 10,44 Eur, o nutraukiant sutartį 2012-01-31, pradelsta mėnesinių įmokų suma sudarė 7 390,56 Eur (475,44 Eur paskolos, 6 808,95 Eur – palūkanų ir 106,17 Eur – delspinigių); pagal 2009-12-04 paskolos sutartį Nr.09-00792 ieškovė paskutinį mokėjimą už paskolą atliko 2010-11-05, kuomet sumokėjo 370,09 eurus, o nutraukiant paskolos sutartį 2012-01-31 duomenimis pradelsta mėnesinių įmokų suma sudarė 6 630,95 Eur, t. y. 226,88 Eur – paskolos, 6 349,88 Eur – palūkanų ir 54,19 Eur – delspinigių;Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės elgesys davė apeliantei pagrindą nesitikėti, jog sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės interesai (pelno gavimas) nebuvo pažeisti. Nurodo, kad į bylą pateikti ir nenuginčyti ieškovės paskolų sąskaitų išrašai rodo, kad prievolių vykdymas buvo pažeidinėjamas ilgą laiko tarpą, o nuo 2011-07-16 iki paskolų sutarčių nutraukimo 2012-01-31 išvis nebuvo vykdomas. Nei vienas piniginių lėšų įmokėjimas nebuvo atliktas ir po ginčo sutarčių nutraukimo. Pažymi, kad dėl tokio ieškovės elgesio atsakovė negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Nurodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę, nes skolininkams reikšmingai vėluojant mokėti paskolos ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštyje nurodytas įmokas, kredito unija ne tik negauna planuotų palūkanų pajamų, bet ir patiria žymiai didesnes išlaidas. Tokiu būdu yra pažeidžiami kredito unijos interesai, kredito unija patiria neplanuotų nuostolių, kurie mažina įstaigos kapitalą ir didina veiklos riziką;Teismas neatsvelgė į Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalies normą, kurioje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nurodo, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai, prisiimdama tokius įsipareigojimus, kurie net ir neženkliai pakitus jos finansinei situacijai ar pablogėjus sveikatos būklei, taptų nebeįvykdomi, todėl jai tenka ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika. Be to, į bylą pateikti duomenys apie ieškovės nedarbingumą, jos bei sutuoktinio K. B. gaunamas pajamas, turimus bei neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, jiems užvestas vykdomąsias bylas antstolių kontorose patvirtina, kad ieškovė ir šiuo metu negali tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiek atsakovei, tiek kitiems kreditoriams;Teismas nepagrįstai sutarčių ginčo sąlygas pripažino nesąžiningomis, kadangi tiek 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr.09-00647 6.3. punkte, tiek 2009-12-04 paskolos sutarties Nr.09-00792 5.6. punkte numatytos vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nepažeidžiant Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, pasirašydama sutartis ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarčių sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su ja buvo aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį, nors ieškinyje teigia priešingai; kad visas sutarties sąlygas supranta, įskaitant ir tai, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto; kad su paskolos sutarčių sąlygomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją jos valią; kad gavo jai priklausančius sutarčių egzempliorius. Jei ieškovė nesuprato ar abejojo dėl prisiimamų prievolių, ji turėjo teisę atsisakyti tokias sutartis pasirašyti. Sudarydama sutartis ieškovė išreiškė savo tikrąją valią; Teismui vis dėlto konstatavus, kad sutartyse numatytos vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos yra nesąžiningos ieškovės atžvilgiu ir taikant įstatymo normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, pripažintina, kad apeliantė teisėtai nutraukė paskolų sutartis, kuomet sutartys buvo iš esmės pažeistos, o pažeidimai tęsėsi daugiau nei metus laiko.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime taikė teisės aiškinimo taisykles ir precedentą, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartyje (civ. b. Nr. 3K-7-297/2012), kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, be to, šioje nutartyje suformuota teismų praktika laikytina nepasenusia bei aktualia. Nurodo, kad kreditoriaus teisė, skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus, reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su kitais priklausančiais mokėjimais, nėra absoliuti ir neribojama bendros pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Byloje pateiktoje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje daug sutarties Nr. 09-00647 sąlygų pripažinta nesąžiningomis, tarp jų ir 6.3 punkto sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 6.3 punktas ir paskolos sutarties Nr. 09-00792 5.6 punktas nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ieškovė nurodo, kad laikinas prievolės nevykdymas neduoda apeliantei pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, be to, be kitų dviejų įsipareigojimo užtikrinimo būdų, Kauno kredito unijoje yra ieškovės pajinė sąskaitą, kurioje yra 46 186,21 Lt piniginių lėšų suma. Per laikotarpį nuo raginimų susimokėti iki sutarčių nutraukimo ieškovė įmokėjo įmoką palūkanų ir delspinigių dengimui pagal sutartį Nr. 09-00647, be to, mokėjo kitas įmokas, kurias atsakovė savo nuožiūra naudojo smulkesnėms paskoloms dengti. Apeliantei pranešus apie sutarčių nutraukimą, ieškovė neteko pagrindo daryti įmokas.

Šalies argumentai

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bendradarbiavo su ieškove, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo 2011-03-28, 2011-07-15, 2011-11-10 raštais kreipėsi į apeliantę, pranešdami apie materialinius sunkumus, kilusius sumažėjus gaunamam darbo užmokesčiui ir šeimos pajamoms dėl pasunkėjusios sveikatos būklės, apie kitus finansinius įsipareigojimus, priverstinį skolos išieškojimą per antstolio kontorą ir nemokumą, prašydami atidėti paskolų mokėjimo terminą, perskaičiuoti skolą sumažintomis įmokomis, tačiau apeliantė sutarčių sąygų pakeitimo su ieškove nederino ir neatsakė į minėtus prašymus. Nurodo, kad apeliantė, įrodinėdama žalos patyrimą, remiasi jos verslo veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatomis, kurios neaišku kokią reikšmę turi šioje byloje, kuomet ieškovė yra ne verslo subjektas, o fizinis asmuo – vartotojas. Taip pat nurodo, kad vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje akcentavo, kad individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo įtakos daryti vartotojas, ypač jei tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, darytina išvada, kad sutartyse įtvirtintos sąlygos negali būti laikomos individualiai aptartomis.

Atsiliepimas

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko į bylą pateiktoje išvadoje išdėstytą savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2009-10-12 sudarė būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 09-00647 dėl namo su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g. 8, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. įsigijimo. 2010-04-29 I – uoju susitarimu (II t., b.l. 159-168) buvo susitarta atidėti vieneriems metams paskolos dalies mokėjimą, todėl ieškovė turėjo mokėti tik dalį palūkanų pagal naujai sudarytą paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. 2010-11-30 II-uoju susitarimu buvo susitarta dėl naujo šios paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, t.y. buvo sumažintas palūkanų mokėjimas (II t., b.l. 169-177). Ieškovė 2011-06-20 buvo įspėta, kad pažeidžia sutarties 6.3 p. sąlygas, nes nemoka mėnesinių įmokų, todėl jai buvo nustatytas 15 d. terminas likviduoti skolą (I t., b.l. 36). Šio įspėjimo dienai iš ieškovės negauta mokėjimų nuo 2011-02-08, t.y. ieškovė buvo įspėta ir nustatytas terminas likviduoti skolą, kai keturis mėnesius iš eilės delsė vykdyti prievolę, o nuo visų mokėjimų pradžios (2009-11-30) tik vienas mokėjimas buvo tvarkaraštyje nurodyto dydžio, o kiti daug mažesni negu buvo numatyta mokėti (II t., b.l. 141-142). Kolegija nesutinka su ieškove, kad kreditorė pažeidė pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.). Būsto paskolos sutarties sąlygas atsakovė pakeitė du kartus – atidėjo paskolos grąžinimą metams bei sumažino atidėjimo laikotarpiu palūkanų dydį, tačiau ieškovė ir toliau nevykdė pareigų pagal sutartį ir 2012-01-31 jos nutraukimo dienai pradelsti mokėjimai sudarė 475,44 EUR paskolos, 6808,95 EUR palūkanų ir 106,17 EUR delspinigių - įmokų nebuvo gauta nuo 2011-07-16 (paskutinis mokėjimas tik 10,44 EUR).

Ieškovė 2009-12-04 sudarė paskolos sutartį Nr. 09-00792 dėl būsto remonto. Šios sutarties sąlygos ieškovės prašymu ir jai delsiant atlikti mokėjimus buvo pakeistos du kartus. 2010-04-29 I – uoju susitarimu (III t., b.l. 1-11) buvo susitarta atidėti vieneriems metams paskolos dalies mokėjimus, todėl ieškovė turėjo mokėti tik dalį palūkanų pagal naujai sudarytą paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. 2010-11-30 II-uoju susitarimu buvo susitarta dėl naujo šios paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, t.y. buvo sumažintas palūkanų mokėjimas (III t., b.l. 11-19). Tačiau ieškovė ir toliau pažeidinėjo sutarties 5.6.1 p. ir 5.6.3 p sąlygas, nes nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl 2011-06-20 pranešimu (I t., b.l. 37) jai buvo nustatytas 15 d. terminas likviduoti skolą. Šio įspėjimo dienai iš ieškovės negauta mokėjimų nuo 2010-11-05, o visų pirmiau gautų mokėjimų suvestinė (II t., b.l. 142-143) patvirtina, kad mėnesiniai mokėjimai neatitiko paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nei nurodyto periodiškumo, nei mokėtinų sumų (II t., b.l. 187, III t., b.l. 2). Taigi, ieškovė buvo įspėta ir nustatytas terminas likviduoti skolą, kai septynis mėnesius iš eilės delsė vykdyti prievolę, o pradelsti mokėjimai sudarė 226,88 EUR paskolos, 6349,88 EUR palūkanų ir 54,19 EUR delspinigių.

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių sudarytos sutartys kvalifikuojamos kaip kylančios iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas pagal ieškovės ieškinį sutarčių sąlygas vertino pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Atsakovė Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį vienašališkai nutraukė pagal Sutarties 6.3 punktą – kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienų įspėjęs paskolos gavėją, jeigu paskolos laikotarpiu paskolos gavėjas padaro nors vieną esminių Sutarties pažeidimų, o tokiais pažeidimais laikytini Sutarties bendrosios dalies 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktuose nustatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles atsakovui pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal įmokų tvarkaraštį grąžinti paskolą bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Sutarties 5.1 punktas) bei mokėjimo dieną sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą paskolai grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal įmokų tvarkaraštį (Sutarties 5.6 punktas). Taip pat ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo išpirkti papildomą pajų, kuris bus grąžinamas paskolos gavėjui tik tada, kai jis pilnai įvykdys prievoles pagal sutartį, apdrausti būstą ir pateikti kitus Kredito unijos reikalaujamus dokumentus (Sutarties 5.3 punktas), įkeisti turtą (Sutarties 5.4 punktas) bei iki turtas bus įkeistas, neperleisti ar kitaip nesuvaržyti teisių į jį (Sutarties 5.5 punktas). 2009-12-04 paskolos sutarties Nr. 09-00792 dėl būsto remonto 5.6 punkto sąlygos suteikia teisę kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo – paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 d. kalendorinių dienų nuo Kredito unijos rašytinio pareikalavimo dienos (5.6.1 punktas); paskolos gavėjas naudoja paskolą ne pagal tikslinę paskirtį (5.6.2 punktas); jeigu iškyla grėsmė, kad paskola nebus grąžinta laiku (5.6.3 punktas); jeigu sumažėja įkeisto turto vertė ar nors vienas laiduotojas (garantas) reiškia pretenzijas dėl savo laidavimo ar garantijos ir paskolos gavėjas nepateikia papildomų paskolos užtikrinimo priemonių (5.6.4 punktas); paskolos gavėjas paskolos naudojimosi laikotarpiu be Kredito unijos sutikimo ima paskolas kitose kredito įstaigose ar skolinasi pinigų iš kitų fizinių ar juridinių asmenų (5.6.5 punktas); paskolos gavėjas atsisako pateikti dokumentus jo finansinei veiklai įvertinti (5.6.6 punktas) ir paskolos gavėjas nesudaro sąlygų Kredito unijai tikslinį paskolos panaudojimą patikrinti vietoje (5.6.7 punktas). Pirmosios instancijos teismas ginčo sutarčių 6.3 punkto ir 5.6 punkto sąlygas aiškino, kaip numatančias vienašališką sutarties nutraukimą paskolos gavėjui vieną kartą pažeidus sutarties sąlygas. Kolegija sprendžia, kad 6.3 punkto ir 5.6 punkto sąlygomis šalys susitarė, kokių konkrečiai sąlygų pažeidimą vertins kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Tokį aiškinimą patvirtina ir atsakovės veiksmai dėl sutarčių nutraukimo aplinkybių. Ginčijamose sutarčių sąlygose nėra nuostatos, kad vieną kartą neatlikus mokėjimo, bankas įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju 2012-01-31 būsto paskolos sutartis buvo nutraukta dėl 5.1 punkto sąlygų pažeidimo, kuomet ieškovė delsė mokėti įmokas iš eilės šešis mėnesius, o būsto remonto paskolos atveju - pažeidus sutarties 5.6.1 . ir 5.6.3 punktų sąlygas, kuomet ieškovė delsė mokėti įmokas keturiolika mėnesių iš eilės. Todėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad 6.3 punkto ir 5.6 punkto sąlygos, kurias sutarties šalys susitarė vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-06-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013 pagal ieškovo A.K. ieškinį atsakovei Klausučių kredito unijai išnagrinėjo iš esmės analogišką bylą dėl Būsto paskolos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo pagal standartines 6.3 punkto sąlygas ir nei vienos instancijos teismas nerado pagrindo pripažinti šią sąlygą iš esmės pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus. Kaip jau minėta, ginčo sutarčių sąlygos reglamentuoja šalių susitarimą dėl sutarčių nutraukimo dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, todėl jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio 2 punktą, kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartis kai mokėjimai yra pradelsti ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, todėl atsakovė, nutraukdama sutartis jose numatytais atvejais, nepažeidė nei sutarčių sąlygų, nei pastarojo įstatymo nuostatų, todėl nebuvo pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės sutartinių prievolių pažeidimas pagal abi sutartis nebuvo vienkartinis. Sistemingas prievoles pažeidžiantis ieškovės elgesys davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Nors ieškovė ginčija 2012-01-31 vienašalį sutarčių nutraukimą, tačiau ir po jų nutraukimo toliau tinkamai nevykdė prievolių. Paskutinis mokėjimas pagal Būsto paskolos sutartį buvo atliktas 2011-07-16 (10,44 EUR), o prieš tai mokėta tik 2011-02-08 (115,62 EUR). Pagal Būsto remonto sutartį paskutinis mokėjimas buvo atliktas tik 2010-11-05 (370,09 EUR). Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad ieškovė turi daugiau įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir kitiems kreditoriams, skolų išieškojimas jau vykdomas priverstinai, būsto ieškovė nedraudžia (III t., b.l. 42-59). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui iš esmės šias aplinkybes patvirtino, taip pat nurodė apie sunkią savo materialinę padėtį ir sudėtingą sveikatos būklę. Ji nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų argumentų, kad turi galimybę ateityje prievoles pagal sutartis vykdyti tinkamai, todėl atsakovė turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, o pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kurių pagrindu laikė, kad ieškovės sunkumai yra laikini.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Ieškovė įsipareigojo kreditus grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties esminis pažeidimas, dėl kurio ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Ši civilinė byla turi viešąjį interesą, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuomet nei prie ieškinio ieškovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo pateikę net ginčijamų sutarčių neatskiriamų priedų – paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraščių, todėl sutiktina su apeliante, kad byla nebuvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai. Teismas netyrė ir nevertino ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes - kaip ieškovė vykdė prievoles pagal sutartis, nenurodė jokių argumentų šiuo aspektu dėl atsakovės atsikirtimo aplinkybių, sutarties sąlygas aiškino neatsižvelgęs į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, todėl dėl šių materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 185 str., 270 str. 4 d., CK 6.193 str., 329 str. 1 d.). Skundžiamas teismo sprendimas dėl 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 ir 2009-12-04 paskolos sutarties Nr. 09-00792 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis panaikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovei 2012-06-04 nutartimi buvo atidėtas 456 Lt žyminis mokestis iki teismo sprendimo priėmimo (I t., b.l. 103). Jos ieškinį atmetus, šis žyminis mokestis ir 73,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo priteisiama iš ieškovės (CPK 93 str.).

Apeliantė apeliacinį skundą apmokėjo 576 Lt (144 Lt + 432 Lt ) žyminiu mokesčiu ir turėjo 800 Lt išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovė pirmosios instancijos teismui iki civilinės bylos išnagrinėjimo nepateikė prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B. valstybei 456 Lt žyminį mokestį ir 73,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės A. B. apeliantei Kauno kredito unijai (į.k. 112046615) 1376 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas