- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1931/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“, uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, PZU Lietuva "Mitnija" BETONIKA
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, uždarajai akcinei bendrovei „G. J. studija“, A. Š., L. V., Kančo studija Gedimino Jurevičiaus studija "Kauno audinių projektas"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2462-259/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Betonika“, uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, uždarajai akcinei bendrovei „G. J. studija“, A. Š. ir L. V. dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2 447 540,85 Lt išlaidų atlyginimą, 8,05 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti pastarojo ieškinio reikalavimo - priteisti iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos mastu (2 447 540,85 Lt) areštuoti atsakovams UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, taip pat lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, jog turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, atsakovai pažeidė projektavimo ir rangos sutartis, neprisiima atsakomybės dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ignoruoja kvalifikuotų ekspertų atliktos ekspertizės išvadas ir bet kokiais būdais vengia ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų defektus bei atlyginti ieškovui defektų šalinimo išlaidas. Laiduotojas (UAB DK „PZU Lietuva“) taip pat vengia vykdyti Laidavimo rašte numatytus įsipareigojimus ir iki šiol neatlygino ieškovui patirtų išlaidų, susijusių su aikštelės defektų šalinimu. Ieškovo nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovams UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ priklausantį ir esantį pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 2 447 540,85 Lt sumą, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant areštuotu turtu naudotis. Paaiškėjus, jog atsakovų areštuoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu 2 447 540,85 Lt, teismas nutarė areštuoti trūkstamai sumai atsakovams priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad iš atsakovų reikalaujama priteisti suma yra labai didelė, o nesant duomenų apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turimas lėšas (t. y. nesant duomenų apie atsakovų finansinę padėtį), teismas pripažino, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą ir panaikino 2001 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria taikytas areštas atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ turtui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Betonika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį arba ją pakeisti, panaikinant UAB „Betonika“ taikomus turtinius apribojimus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo pritaikyti apribojimai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, pažeidžia ekonomiškumo principą ir ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neatsižvelgęs į apelianto interesus, net nesvarstęs tokių priemonių pritaikymą pagrindžiančių įrodymų būtinumo. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių viešai prieinamų duomenų (išrašų iš Nekilnojamojo turto registro, Finansinių ataskaitų rinkinių ir kt.) apie apelianto turtinę padėtį. Apeliantas nėra atsakingas už bet kokius ieškovo praradimus ir nėra jokio pagrindo taikyti solidarią atsakomybę. Nors visų ieškovo reikalavimų pagrįstumo nustatymas įvyks tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau tuo atveju, kai yra pareiškiamas akivaizdžiai neteisėtas reikalavimas ir tuo pačiu nepagrįstai siekiama suvaržyti kitos šalies ūkinę komercinę veiklą, teismas yra įpareigotas preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Apeliantas niekada nevengė atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, tačiau įvertinant visas reikšmingas aplinkybes, dėl defektų susidarymo UAB „Betonika“ negali būti laikoma atsakinga. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti apeliantui solidarią atsakomybę kartu su kitais atsakovais. Nėra jokios grėsmės, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas yra daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai veikianti gelžbetonines konstrukcijas projektuojanti ir gaminanti bendrovė, kryptingai planuojanti savo veiklą ir jos perspektyvas, siekianti nuolat didinti gaunamas pajamas, o kartu ir uždirbamą pelną. Apeliantas priklauso tarptautiniam koncernui, kuris vienija virš 8000 darbuotojų, turi beveik 1,3 milijardo eurų gelžbetonio pardavimo apimtis ir yra atstovaujamas daugiau kaip 24 šalyse.Apelianto turtinė padėtis yra labai gera, ką patvirtina kartu su skundu pateikti įrodymai: apeliantui priklausančio ilgalaikio turto vertė 2008 m. pabaigoje sudarė 46 240 000 Lt, 2009 m. pabaigoje – 44 231 000 Lt, o 2010 m. pabaigoje – 40 891 000 Lt. Bendra turto vertė 2008 m. pabaigoje – 53 860 000 Lt, 2009 m. pabaigoje – 48 325 000 Lt, o 2010 m. pabaigoje – 49 224 000 Lt. Taigi, ieškovo reikalavimo ir apelianto turto santykis sudaro tik 0,05. Apeliantas nėra įkeitęs jokio jam priklausančio turto, jam nėra pareikšti jokie kiti turtiniai reikalavimai.Pažymėtina, kad kitų atsakovų finansinė padėtis taip pat akivaizdžiai eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių neinformavus atsakovų. Taip teismas pažeidė apelianto teisės būti išklausytam principą. Teismas net nesvarstė, ar yra bet kokių riziką patvirtinančių aplinkybių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešant apie tai apeliantui sąlygojo esminių civilinio proceso principų pažeidimą – buvo pažeista apelianto teisė reikšti atsikirtimus, prieštarauti ieškovo prašymui, taip pat pažeisti rungimosi bei lygiateisiškumo principai. Šių principų pažeidimas lemia teismo nutarties neteisėtumą, todėl ši nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant CPK 148 str. 1 d. bei sąžiningo civilinio proceso principus, t. y. padarius grubų procesinės teisės pažeidimą (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kauno audinių projektai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo turtinė padėtis, lyginant su pareikšto ieškinio suma yra gera ir nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jo turtinė padėtis, lyginant su ieškinio suma, yra gera. Vienareikšmiškai vadovautis balanso duomenimis negalima, nes jie neatspindi, kokia iš tikrųjų yra turto rinkos kaina. Balansinė turto vertė ir turto rinkos kaina, už kurią šis turtas ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymo atveju būtų realizuotas, nėra tapačios, ypač turint omenyje atsakovo turto paskirtį. Pavyzdžiui, atsakovo ilgalaikio turto - žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011 m. sausio 1 d. duomenimis yra tik 1 400 Lt. Nesant atestuotų turto vertintojų išvados apie tai, kokia yra šiuo metu atsakovui priklausančio turto atskirų sudėtinių dalių rinkos vertė, nėra pagrindo remtis vien balansine verte. Kita vertus, iš pridėtų balansų matyti, kad atsakovo ilgalaikio turto vertė kiekvienais metais žymiai mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra sudėtinga ir jos nagrinėjimas gali užtrukti, taip pat įvertinus tai, kad ilgalaikis atsakovo turtas yra kompleksinis ir specifinės paskirties, jo vertė kasmet mažėja, o trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, egzistuoja reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovas tiek 2009 m., tiek 2010 m. dirbo nuostolingai. Jo finansinė padėtis, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra tokia gera. Skunde nurodomi argumentai dėl atsakovo atsakomybės pobūdžio yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Skundo motyvas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovui, nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ bei UAB „Mitnija“ atsiliepimais į UAB „Betonika“ atskirąjį skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą.
Nagrinėjamoje byloje būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad byloje yra pareikštas didelis (t. y. 2 447 540,85 Lt sumos) reikalavimas. Be to, ieškovo manymu, atsakovų elgesys (neprisiėmimas atsakomybės dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, vengimas ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų defektus bei atlyginti defektų šalinimo išlaidas) kelia abejonių dėl šių asmenų finansinės būklės bei galimybės įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui. Savo ruožtu, skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo didele ieškinio suma bei tuo, kad atsakovų finansinė padėtis jam nėra žinoma.
Visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą privalo būti išklausyta ir kita šalis, nes jos atsikirtimai gali paneigti būtinumą imtis tokių priemonių ar, esant pagrindui jų imtis, suteikti galimybę pritaikyti tokias priemones, kurios mažiausiai varžytų šio asmens teises ir būtų jam priimtinesnės. Tik išimtiniais atvejais, kai pagrindžiama reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus apie tai kitai šaliai (CPK 148 str. 1 d.). Tokios teisės būti išklausytam principo išimties taikymas gali būti pagrįstas tik labai svariais bei įtikinamais argumentais, tačiau jokiu būdu išimties taikymas negali tapti taisykle.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, jog atsakovo finansinė padėtis šioje proceso stadijoje nėra žinoma, tačiau apie prašymo nagrinėjimą atsakovui nepranešė, o tokio nepranešimo motyvus grindė tuo, kad ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos bei kitomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių iš esmės nedetalizavo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atsiliepimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų leidęs objektyviau įvertinti jo turtinę ir finansinę padėtį, su kuria teismas siejo būtinumą imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, tuo atveju, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas nepranešus atsakovui, pastarajam suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismų praktikoje didelė ieškinio suma yra svarbi aplinkybė, kuriai esant galima laikytis prezumpcijos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas, nors pripažįstama, kad šį prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti nuginčyta. Teisėjų kolegija, ištyrusi iš bylos išskirtą svarstomam klausimui aktualią medžiagą bei apelianto atskirąjį skundą ir prie jo pateiktus įrodymus, sutinka su apelianto motyvais, kad šiuo atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo argumentus apie didelę ginčo sumą paneigia su atskiruoju skundu pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos matyti, kad atsakovas 2010 m. pabaigoje turėjo turto iš viso už 49 224 000 Lt, iš kurio materialaus turto vertė sudarė 38 396 000 Lt. Vien atsakovo turimo nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių vertė buvo 20 243 000 Lt, t. y. ženkliai viršija pareikšto reikalavimo sumą (b. l. 50). Apeliantui priklausantis turtas nėra įkeistas (b. l. 72). Lyginant su 2009 metais, apelianto bendra turto vertė nesumažėjo (b. l. 42-43). Apeliantui turint tokios didelės vertės turtą, ieškovo atsiliepime į skundą nurodomos aplinkybės (pvz., kad bendrovė 2009 ir 2010 m. dirbo nuostolingai), nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad vykdymo procese išieškojimą galima nukreipti į bet kokį skolininko turtą. Ieškovas atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad atsakovui priklausantis ilgalaikis turtas yra kompleksinis ir specifinės paskirties, kurio vertė rinkoje būtų žymiai mažesnė nei jų vertė atsakovui, todėl, ieškovo manymu, nėra pagrindo remtis vien balansine turto verte. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (4 str. 1 d.). Įmonės vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą. Ieškovas, abejodamas ataskaitose esančių duomenų teisingumu, juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro duomenų išrašas apie tai, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė yra 1 400 Lt, esant aukščiau išvardintiems duomenims apie kitą atsakovui priklausantį turtą, nepaneigia apelianto teiginių apie turimą didelės vertės turtą. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta tokių svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą taikyti apelianto materialiajam ar finansiniam turtui laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo UAB „Betonika“ atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Betonika“ naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam atsakovui atmetamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje priimamą procesinį sprendimą, plačiau nepasisako dėl kitų skundo teiginių, nes jie šiuo atveju tampa neaktualūs.
Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms atsakovo finansines galimybes, ieškovas turi teisę reikšti naują motyvuotą prašymą dėl šių priemonių taikymo atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ ((duomenys neskelbtini)) ieškiniui užtikrinti taikytas areštas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“ ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisės bei lėšoms, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Betonika“ atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.