Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir A. P., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl suinteresuoto asmens O. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. ir jos atstovas advokatas Elmaras Urbonas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens O. P. dukra, suinteresuotas asmuo O. P. dėl savo ligos (po patirto insulto) negali savimi pasirūpinti, sunkiai vaikšto ir negali adekvačiai suvokti aplinkos. Ji negali tinkamai įvertinti savo veiksmų, todėl ja rūpinasi pareiškėja. O. P., be pareiškėjos, turi dar du vaikus. Suinteresuotą asmenį prašo pripažinti neveiksnia, priklausomai nuo ekspertizės akto išvadų.

Suinteresuotas asmuo O. P. dalyvavo teismo posėdyje, tačiau į teismo klausimus atsakyti nesugebėjo.

Suinteresuoti asmenys J. V. ir A. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo - išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kur nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes O. P. po patirtų trijų insultų ir infarktų būklė sunki: negali pasirūpinti savimi, išreikšti savo nuomonės, nesiorientuoja laike, ne visada atpažįsta artimuosius, negali pati savęs apsitarnauti. Visose srityse reikalinga kitų asmenų pagalba. Tačiau pastebėjo, jog iš dalies O. P. geba pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje.

Teismo posėdyje Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė V. G. patikslino, jog, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad O. P. pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savitvarkos įgūdžių srityje, prašo suinteresuotą asmenį pripažinti neveiksniu ir šioje srityje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Asmenys, turintys psichikos ar proto negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Yra būtina siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančių veiksnumo apribojimų nustatymo. Tačiau ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, gali tik teismas.

Pabrėžtina, kad teismas neprivalo besąlygiškai vadovautis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Priimdamas sprendimą dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse, teismas vertina ne tik pateiktus medicininius dokumentus, atliktą ekspertizės aktą, bet ir paties asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, elgesį teismo posėdžio metu, bendravimo ir mąstymo gebėjimus bei liudytojų parodymus, tai yra byloje surinktų įrodymų visumą.

Iš byloje pateiktos SBĮ Kauno socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvados, parengtos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, matyti, kad suinteresuotas asmuo O. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: dėl ligos negali rišliai kalbėti, negali ištarti savo vardo ir pavardės; nesiorientuoja laike, dienose; nežino koks Lietuvoje piniginis vienetas; geba laikyti tušinuką, stalo įrankius, sugeba parašyti “o“ raidę; supranta gaunamą informaciją, tačiau pakartoti, susieti ir analizuoti negeba; neužsiima jokia jai priimtina veikla; pati pavalgo, tačiau tik pagamintą ir patiektą maistą, pati pasigaminti maisto negeba; kūną valdo, geba pati apsirengti, nueiti į tualetą, tačiau reikalinga kito asmens pagalba maudantis ir prižiūrint gyvenamąjį būstą; negeba savarankiškai pasirūpinti sveikata, ne tik negali nuvykti pas gydytojus bet ir negebėtų savarankiškai išsakyti savo pageidavimų ar vartoti gydytojo paskirtų vaistų; negeba įvardinti savo giminaičių; suvokia pateiktą informaciją, bet nesugeba jos analizuoti; reikalinga nuolatinė ir visiška kito asmens pagalba; negali nuosekliai ir aiškiai išreikšti savo nuomonės (e. b. l. 7-11).

Teismo posėdžio metu apklausta pareiškėja V. J. patvirtino, jog jos motina negali pati savimi pasirūpinti – jai reikalinga kito asmens priežiūra, motina gyvena kartu. Paaiškino, jog mama sunkiai vaikšto, į gatvę neina, nes jai sukasi galva, dėl ko krenta, pati gali pavalgyti, tačiau maisto neišsiverda; artimuosius iš matymo pažįsta, tačiau vardų ir pavardžių nežino; namų erdvėje orientuojasi, tačiau laike - ne. Pati į tualetą nueina. Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, O. P. teismui paaiškinimų nesugebėjo duoti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-755 / 2018 (e. b. l. 62-68) nurodyta, kad O. P. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.2). Pagal savo ligos pobūdį O. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti savo turtinių santykių (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis). O. P. teismo posėdžiuose dėl pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse dalyvauti nerekomenduojama, kadangi ji nesupras civilinio proceso esmės.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens O. P. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jos galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens O. P. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo O. P. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens O. P. fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui O. P. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui O. P. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 474 straipsnį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.

Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 473 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. J. pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pripažinti O. P., gimusią (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse O. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksnumo neriboti.

Inicijuoti bylos dėl globos O. P. nustatymo ir globėjo paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.