- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-112-316/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria D. B. skundas tenkintas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 ir administracinio nusižengimo teisena D. B. atžvilgiu nutraukta. Administracinio nusižengimo byla grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda už tai, jog ji 2017 m. gegužės 10 d. 8.47 val. vairuodama automobilį „Mercedes-Benz A170“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės, tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 115 ir 226 punktų reikalavimus. Nesutikdama su minėtu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. šį nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundą tenkino ir panaikinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukė, o administracinio nusižengimo byla grąžino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkes teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundą atmesti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl D. B. atsakomybes pagal ANK 417 straipsnio 8 d. palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo teises. Nurodo, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizine, turtine ar neturtine žala, o asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio teises nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pasak apelianto, iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad įvykio metu buvo apgadinta A. L. vairuojama transporto priemone „Peugeot 308“. Skunde pažymima, kad AB „Lietuvos draudimas“ elektroniniu paštu A. L. persiuntė paskaičiuotą sąmatą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „Peugeot 308“, draudimo išmokos suma 1 160,94 Eur, o tai patvirtina, kad A. L. dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą ir turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja.Taip pat apeliantė teigia, jog įstatymas nenumato, kad nukentėjęs asmuo turėtų imtis iniciatyvos tam, kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju, nurodo, kad ANK 627 straipsnio l dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja ir išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai administracinio nusižengimo protokole arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime nėra įrašo apie turtinę žalą patyrusio asmens pripažinimą nukentėjusiuoju, klausimą dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju turi išspręsti teismas nutartimi (ANK 578 straipsnio l dalis). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų apie eismo įvykio metu padarytą žalą A. L. turtui, nei pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje, nei nagrinėjimo metu vertindamas A. L. veiksmus dėl eismo įvykio, nesprendė klausimo dėl A. L. pripažinimo nukentėjusiąja, taip pat ji negalėjo dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir duoti parodymus, pareikšti prašymus, užduoti klausimus proceso dalyviams, kt., todėl buvo suvaržytos jos teisės (ANK 579 straipsnis).Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, atkarpą, kurioje įvyko eismo įvykis, nepagrįstai laikė keliu (gatve). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, susijusius su atkarpos, kurioje įvyko įvykis, ženklinimu, nes atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra ženklinta ir tai nėra kelias. Nurodo, kad tokias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. birželio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybes administracijos direktoriaus raštas bei pridėta schema. Taip pat skunde teigia, kad 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizes akte Nr. 11Š-125(17) nustatyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šioje eismo situacijoje, važiuojant Tilžės gatve nuo Joniškio puses ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimą ties Tilžės gatves pastatu (duomenys neskelbtini) pasukus dešinėn, būtų važiuojama keliu (gatve), be to, teismo posėdyje apklaustas ekspertas E. G. nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes-Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai. Skunde pažymima, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Skunde apeliantė mini, jog pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 54 punkte nustatyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Teigia, jog ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodo juostų skaičių ir kryptį, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta, sankryžose arba įvažiavimų į šalia kelio esančias teritorijas, bet ne kelio ženklinimą.Galiausiai nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. išvažiavusi iš kelio į esančias šalia jo teritorijas, važiavo atkarpa, kurioje kertasi transporto priemonių važiavimo trajektorijos ir važiavimo tvarka neaptarta, todėl privalėjo duoti kelią iš dešinės artėjančiam apeliantės automobiliui „Peugeot 308“. Pažymi, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o Šiaulių apylinkes teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos D. B. skundą, nesilaikė ANK 642 straipsnio 4 dalyje numatytų nuostatų, nes minėto straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, o Šiaulių apylinkes teismo Joniškio rūmai priėmė nutartį. Atsiliepimu į A. L. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. ANK 629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 630 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis, turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas taip pat reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės A. L. pasisakyti dėl kaltės ir kaltę pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų ir taip neužtikrino teisingo teismo proceso, suteikdamas galimybę tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B. pasinaudoti teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei ir atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų apie eismo įvykio metu padarytą žalą A. L. turtui, nei pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu, vertindamas A. L. veiksmus dėl eismo įvykio, nesprendė klausimo dėl A. L. pripažinimo nukentėjusiąja. Taip pat bylos duomenys patvirtina A. L. skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Be to, iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundas priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams į skundą pareikšti, nustatyta skundo nagrinėjimo data, nurodyta, kas kviečiami į teismo posėdį, kokie kiti veiksmai bus atliekami teisingam skundo išnagrinėjimui, tačiau minėtoje nutartyje nėra nurodyta apie vieną iš nagrinėjimo administracinio nusižengimo šalių – A. L. (b. l. 4). Taigi nėra pagrindo nesutikti su apeliantės teiginiu, kad ji, nežinodama apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis ANK 579 straipsnyje. Šis pažeidimas laikytinas esminiu proceso pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos asmens teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas paveikti iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šiame nutarime nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį (nutarimą) panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.