Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-733-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
e2-733-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00069-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
S. Ž., V. Ž., L. B.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Bankinės konsultacijos“
Civilinė byla Nr. e2-733-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. Ž., V. Ž. ir L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Versum Credo Consulting“ ieškinį atsakovams S. Ž., V. Ž. ir L. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bankinės konsultacijos“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų S. Ž., V. Ž. ir L. B. solidariai ieškovės naudai 288 385,00 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovams areštuoti atsakovams S. Ž., V. Ž. ir L. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis bei turtines atsakovų teises, neviršijant 288 385,00 Eur ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Ieškovė padavė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti prašymą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas neatsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų tenkintas. Didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeista skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė iš esmės: areštavo atsakovams S. Ž., V. Ž. ir L. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 288 385,00 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir pareikštu ieškiniu siekiama ginti ir įmonės kreditorių interesus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja viešasis interesas. Tuo tarpu atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriems pagal teismų formuojamą praktiką pareikšto reikalavimo suma laikytina didele, o ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti prielaidas dėl atsakovų galimai nesąžiningų veiksmų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, egzistuojant grėsmę būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovai (toliau ir – apeliantai) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas klaidingai vertino ieškinio prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą, kadangi ieškinyje yra aiškūs prieštaravimai: 1) ieškovė prašo galimai UAB „Bankinės konsultacijos“ patirtą žalą dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atlyginti ne UAB „Bankinės konsultacijos“, bet ieškovei; 2) ieškovė sprendimą nurašyti UAB „Nota Aurorae“ akcijas į nuostolius nepagrįstai vertina kaip neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo padaryta žala; 3) nėra aišku, kodėl ieškinio suma yra nustatyta būtent 288 385,00 Eur.Skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti. Atsakovė S. Ž. yra ieškovės akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų, o atsakovas V. Ž. yra didžiausias ieškovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro 162 211,66 eurų arba 82,4 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Taigi, teismas, motyvuodamas nutartį įmonės ir jos kreditorių interesų gynimu, areštavo vienintelės įmonės savininkės ir didžiausio kreditoriaus turtą tam, kad būtų apginti būtent jų pačių interesai.Didelė ieškinio suma fizinių asmenų atžvilgiu nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Atsakovės S. Ž. ir L. B. vykdo individualias veiklas pagal individualios veiklos pažymas. Šių veiklų vykdymas yra susijęs su patiriamomis išlaidomis, kurios yra būtinos pajamoms gauti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, abi atsakovės neteks pajamų. Tiek V. ir S. Ž., tiek L. B. šeimose auga nepilnamečiai vaikai, kuriems būtinas pilnavertis išlaikymas.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiama nutartis yra pakankamai išsami ir pagrista. Teismas, spręsdamas ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ar yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo išsamiai aptarti kiekvieno ieškinio argumento. Atsikirtimai i ieškinio argumentus bei jų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas.Teismas laikėsi proporcingumo principo ir nurodė pinigines lėšas areštuoti tik tuo atveju, jei bus nepakankamai atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ta aplinkybė, kad faktiškai buvo areštuotos atsakovų turtas ir lėšos, neįrodo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ar teismo priimtos nutarties neteisėtumo, bet priešingai – patvirtina atsakovų finansinę padėti ir realios grėsmės, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali buti neįvykdytas, egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė: UAB „Bankinės konsultacijos“ 2015 m. vasario 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.15/1; UAB „Nota Aurorae“ Registrų centro išrašą; UAB „Bankinės konsultacijos“ 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties dėl V. Ž. finansinio reikalavimo patvirtinimo kopiją; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą; UAB „Bankinės konsultacijos“ valdybos 2010 m. spalio 4 d. sprendimą įsigyti UAB „Nota Aurorae“ akcijas; preliminarią UAB „Nota Aurorae“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; UAB „Bankinės konsultacijos“ 2014 m. spalio 27 d. raštą Nr. 14/10/PP dėl preliminarios UAB „Nota Aurorae“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo; 2015 m. birželio 11 d. raštą dėl preliminarios UAB „Nota Aurorae“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo; UAB „Bankinės konsultacijos“ direktoriaus K. R. 2018 m. vasario 12 d. laišką apie įmonės skolas; UAB „Bankinės konsultacijos“ 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus; 2018 m. sausio 31 d. pasiūlymą kreditoriams dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties projektą; UAB „A. M.“ ir UAB „Bankinės konsultacijos“ pritarimus taikos sutarties sąlygoms; V. Ž. 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. vasario 6 d. prašymus administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą; V. Ž. ir UAB „Bankinės konsultacijos“ 2018 m. sausio 3 d. reikalavimą sušaukti kreditorių susirinkimą; administratorės 2018 m. sausio 4 d. ir vasario 9 d. atsisakymus sušaukti susirinkimą. Šiais pateiktais įrodymais apeliantai grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareikšto ieškovės ieškinio tikėtino pagrįstumo ir galimo jai palankaus sprendimo priėmimo. Tuo tarpu apeliantų nurodomi argumentai dėl galimai ieškovei padarytos žalos, jos dydžio ir nuostolių atlyginimo turi būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnis), kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau ir buvo baigtas, tik dėl techninio pobūdžio nesklandumų (garso įrašų) jis atnaujintas paskutiniam procesiniam veiksmui pakartoti. Tai reiškia, kad klausimas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, be kita ko, ir (ne)atsakingų pagal jį subjektų rato, paaiškės artimiausiu metu, o priklausomai nuo to gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl tolesnio laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo/keitimo. Vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien didele ieškinio suma, kuri fizinių asmenų atžvilgiu nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pasak apeliantų, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, trukdančios atsakovių S. Ž. ir L. B. vykdomoms individualioms veikloms bei tinkamam apeliantų nepilnamečių vaikų išlaikymui.Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertintinas reikalavimo sumos dydis ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į apeliantų finansines galimybes, turtinę padėtį, t. y. ar apeliantų turtinė padėtis yra tokia (gera), kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantams pareikšto reikalavimo suma – 288 385,00 Eur, vertintina jų turtinės padėties kontekste. Byloje nėra duomenų apie apeliantams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas ir turtines teises. Tokių duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visų pirma areštavo apeliantams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apeliantams faktiškai ne tik neįrodinėjant, bet ir nenurodant aplinkybių apie jų turtinę padėtį, neturi pagrindo spręsti, kad ji yra tokia gera, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apeliantų skundo argumentai, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kiekvienam apeliantui visa reikalavimo apimtimi ar dvigubai sutuoktinių Ž. atžvilgiu, yra nepagrįsti iš esmės, nes skundžiamoje nutartyje taip nėra nutarta. Kiti argumentai bei su skundu pateikiami įrodymai nesudaro ir pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jiems pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apeliantų nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).Taip pat nelaikytini nagrinėjamu atveju esmingai reikšmingais ir apeliantų argumentai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas pavedė nutartį vykdančiam antstoliui, jei bus areštuotos apeliantų piniginės lėšos, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtinosioms pragyvenimo išlaidoms. Jeigu apeliantai mano, kad antstolio nustatyta suma yra/bus nepakankama nepilnamečių vaikų išlaikymui (ar yra kitų reikšmingų aplinkybių pačių apeliantų atžvilgiu), jie turi teisę, pateikę konkrečius argumentus ir įrodymus (o ne, kaip atskirajame skunde, abstrakčius pasvarstymus bei prielaidas apie neva kilsiančias pernelyg neigiamas pasekmes), kreiptis į ginčijamą nutartį priėmusį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamosios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus