- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-69/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, AROMA FLORIS
- Ieškovas
- Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
- Advokatai
- Saulė Katauskaitė, Ina Lukauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, AROMA FLORIS‘S, SIA ir Razotaju un izplatitaju asociacija „BALTAIS STARKIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2673-585/2010 pagal ieškovo Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ ieškinį atsakovams Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, AROMA FLORIS‘S, SIA ir Razotaju un izplatitaju asociacija „BALTAIS STARKIS“ dėl prekių ženklų pripažinimo plačiais žinomais, prekių ženklų registracijos panaikinimo ir draudimo atlikti tam tikrus veiksmus; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, AROMA FLORIS‘S, SIA ir Razotaju un izplatitaju asociacija „BALTAIS STARKIS“, prašydamas:
1) pripažinti prekių ženklus: žodinį prekių ženklą „????? ????“ (kilmės šalies registro Nr. 7813; Reg. 56379 „????? ????“ Lietuvoje) ir figūrinį prekių ženklą, simbolizuojantį skrendantį baltą gandrą su vynuogės keke juodame fone (kilmės šalies registro Nr. R1171) plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d.;
2) pripažinti atsakovų Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ ir Razotaju un izplatitaju asociacija „BALTAIS STARKIS“ prekių ženklo „????? ????“ registraciją Nr. 38077 negaliojančia;
3) pripažinti atsakovo AROMA FLORIS‘S, SIA prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ fig registraciją Nr. 56101 negaliojančia;
4) uždrausti atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA naudoti komercinėje veikloje konjako produktus, pažymėtus žymenimis „?????? ????“, „?????????? ????“; siūlyti šiais ženklais pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti jais pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti šiais ženklais pažymėtas prekes; naudoti šiuos ženklus komercinės veiklos dokumentuose ar reklamoje; gaminti šiuos ženklus arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą tokiais ženklais žymėti prekes ar jų pakuotę;
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad Moldovos Respublikoje 1977 metais sukurtas žymuo „????? ????“, skirtas brendžiui, gaminamam Moldovos Respublikoje, žymėti. Prekių ženklas su šiuo žymeniu įregistruotas Moldovoje 1997 m. kovo 1 d. Prekių ženklo „????? ????“ savininkė yra Moldovos Respublika pagal 1995 metų įstatymą. Kilmės šalyje 1999 m. kovo 11 d. įregistruotas prekių ženklas „BARZA ALBA/BELII AIST“, šios registracijos pagrindu atlikta ir tarptautinė šio prekių ženklo registracija. Be to, kilmės šalyje prekių ženklas su žymeniu „????? ????“ ir figūrinis prekių ženklas, simbolizuojantis skrendantį baltą gandrą su vynuogės keke juodame fone, Moldovos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais nuo 1991 metų. Jau kelis dešimtmečius Moldovos kilmės brendžiais, žymimais prekių ženklu „????? ????“ prekiaujama Lietuvoje. Kadangi kilmės šalyje ieškovo registruotas ir plačiai žinomu Moldovoje pripažintas prekių ženklas yra kelis dešimtmečius gerai žinomas Lietuvos vartotojams, prekių ženklas „????? ????“ ir figūrinis prekių ženklas, simbolizuojantis skrendantį baltą gandrą su vynuogių keke baltame fone, ieškovo teigimu, turi būti pripažinti plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d. pagal Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 9 straipsnio 2 dalį. Atsakovai Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ ir RIA „BALTAIS STARKIS“ valdo Lietuvoje 2000 m. balandžio 12 d. įregistruotą prekių ženklą „????? ????“, reg. Nr. 38077 (paraiškos data 1998 m. liepos 22 d.). Toks ženklas skirtas tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 33 klasės prekėms žymėti. Ieškovo tvirtinimu, šis prekių ženklas yra tapatus ieškovo prekių ženklui „????? ????“, kuris Moldovos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu. Kadangi Lietuvoje prekių ženklas „????? ????“, reg. Nr. 38077, įregistruotas be savininko kilmės šalyje žinios, neturint licencijos jį naudoti savo gaminamų prekių žymėjimui, todėl prekių ženklo „????? ????“ registracija Nr. 38077 turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį, 6quinqies straipsnio (B) dalies 3 punktą ir Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį. Be to, atsakovas AROMA FLORIS`S, SIA Lietuvoje įregistravo prekių ženklą „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ fig, reg. Nr. 56101. Paraiška paduota 2006 m. lapkričio 2 d. Šis prekių ženklas taip pat skirtas ženklinti 33 klasės prekes – svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų). Ieškovo tvirtinimu, šis prekių ženklas klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „????? ????“, dėl to klaidinama visuomenė, ta jos dalis, kuri vartoja stiprius alkoholinius gėrimus, dėl ko prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ fig registraciją Nr. 56101 pripažintina negaliojančia pagal PŽĮ 7straipsnio 1 dalies 3 punktą, 9 straipsnį ir 38 straipsnį. Atsakovas AROMA FLORIS`S, SIA prekiauja alkoholiniais gėrimais, pažymėtais ženklais „?????? ????“, „?????????? ????“, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklą „????? ????“. Ieškovo teigimu, toks ženklų, panašių į ieškovui priklausančius plačiai žinomus prekių ženklus, naudojimas iškreipia sąžiningą konkurenciją, daro žalą vartotojų teisėtiems interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino:
1) pripažino prekių ženklą, žymimą žymeniu „????? ????“, skirtą ženklinti 33 klasės prekes – svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), plačiai žinomu Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d., pripažino šį prekių ženklą ieškovo Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ nuosavybe;
2) Pripažino prekių ženklą, žymimą tokiu grafiniu skrendančio balto gandro su vynuogių keke juodame fone žymeniu
,
skirtą ženklinti 33 klasės prekes – svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), plačiai žinomu Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d., pripažino šį prekių ženklą ieškovo Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ nuosavybe;
3) Pripažino prekių ženklo „????? ????“ registraciją Lietuvoje Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ vardu (registracijos Nr. 38077) negaliojančia nuo įregistravimo;
4) Pripažino prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ registraciją Lietuvoje AROMA FLORIS`S, SIA vardu (registracijos Nr. 56101) negaliojančia nuo įregistravimo;
5) uždraudė AROMA FLORIS`S, SIA Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti komercinėje veikloje prekes, žymimas 33 klasės indeksu pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją, pažymėtus žymenimis „?????? ????“ ir „?????????? ????“; siūlyti šiais žymenimis pažymėtas prekes; išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip disponuoti; siūlyti ir teikti šiais žymenimis pažymėtas paslaugas; importuoti ir/arba eksportuoti šiais žymenimis pažymėtas prekes; naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti ženklus su tokiais žymenimis ir/arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą ženklas su tokiais žymenimis bet kuriuo būdu žymėti prekes ar jų pakuotę;
6) priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad prekių ženklo registracija įtvirtina prekių ženklo savininko teisių prezumpciją, tačiau prekių ženklas gali būti naudojamas ir subjektinės teisės į jį gali būti įgyjamos ir nesant prekių ženklo registracijos. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas PŽĮ 9 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad prekių ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas. Ieškovui nurodant, kad prašomais pripažinti plačiai žinomais prekių ženklais žymimos prekės labai ilgą laiką gaminamos Moldovoje ir jų gamybą (įskaitant apimtis ir kokybę) kontroliuoja valstybė, suteikianti teisę žymėti prašomais pripažinti plačiai žinomais ženklais tik tam tikrų ūkio subjektų gaminamą produkciją, kurios gamyba ir žymėjimas tokiais prekių ženklais be Moldovos valstybės kontrolės ir/arba sutikimo klaidina vartotojus dėl prekių kokybės, teisme iškeltas ginčas dėl teisės, todėl atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ argumentas, kad ieškovas kelia tik ginčą dėl fakto, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tokio ginčo atveju yra būtinos sąlygos spręsti dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais pagal PŽĮ 9 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad Moldova yra ginčo prekių ženklų, žymimų žymeniu „????? ????“ ir grafiniu skrendančio balto gandro su vynuogių keke juodame fone vaizdu, savininkė Moldovos Respublikoje. Moldova yra šių prekių ženklų kilmės šalis. Šie prekių ženklai Moldovos Respublikos teritorijoje nuo jų sukūrimo (iki 1979 metų) buvo legaliai naudojami kelių skirtingų prekių gamintojų. Dėl visų šių aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo. Moldovos Respublikos nuosavybės teisė į prašomus pripažinti plačiai žinomais prekių ženklus kilmės šalyje atsirado nuo 1995 m. lapkričio 22 d. įstatymo „Dėl prekių ženklų ir prekių kilmės vietų pavadinimų“ Nr. 588-XII įsigaliojimo 1996 m. vasario 8 d. Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos atlikta Lietuvos gyventojų stipraus alkoholio vartotojų apklausa apie prekių ženklo „????? ????“ žinomumą patvirtina, kad šis prekių ženklas yra gerai žinomas apie 81 procentui Lietuvos stiprių alkoholinių gėrimų vartotojų, o apie 64 procentai 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, žinančių prekių ženklą „????? ????“, žino jį daugiau negu dešimt metų. 27 procentai apklaustųjų nurodė, kad žino prekių ženklą su skrendančio balto gandro juodame fone nešančio vynuogių kekę atvaizdu. Akcinės bendrovės „Barza Alba“ (buvusio Belcy Vyno ir konjako kombinato) duomenimis, į Pabaltijo respublikas 1990-2008 metais buvo įvežta 1 637 450 dekalitrų alkoholio produktų, pažymėtų prekės ženklu „BELII AIST“. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomos prekės, pažymėtos prašomais pripažinti plačiai žinomais ženklais, ilgą laiką iki 1998 metų buvo Moldovos nuosavybėje buvusių ir vėliau jos prekybos agentais tapusių ūkio subjektų platinamos Lietuvos teritorijoje, dėl ko tarp Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojų ir prekių, pažymėtų ieškovo nurodytais prekių ženklais, susiklostė būdingas ryšys, jis tokiam vartotojų sluoksniui dėl ilgalaikio ir plataus vartojimo tapo gerai žinomas. Atsižvelgiant į rinkoje esančių prekių įvairovę, pripažinimui plačiai žinomu ženklas nebūtinai turi būti žinomas formaliai vartotojų daugumai – 50 procentų. Prekių ženklas, žinomas ir atpažįstamas kas ketvirto pilnamečio (nebūtinai tos grupės prekių vartotojo), neabejotinai turi būti pripažįstamas plačiai žinomu pagal PŽĮ 9 straipsnį. Nagrinėjamu atveju prekių ženklas žinomas 41 procentui stiprius alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl prekių ženklų pripažinimo plačiais žinomais nuo 1998 m. liepos 22 d. (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Pagal Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“ 6bis straipsnio 1 dalį galimas prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia ir prekių ženklo naudojimo uždraudimas, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą prekės ženklą ir gali būti supainiotas su juo, kai pripažinta, kad tas prekių ženklas pripažintas plačiai žinomu ir naudojamas tokiems pat arba panašiems gaminiams. Pagal PŽĮ 7straipsnio 1 dalies 3 punktą registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekių ženklas yra tapatus šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus. Atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ 2000 m. balandžio 12 d. registruotas prekių ženklas „????? ????“ (reg. Nr. 38077, paraiškos data 1998 m. liepos 22 d.) yra tapatus ieškovo plačiai žinomam nuo 1998 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikoje prekių ženklui „????? ????“, ieškovas ir atsakovas ženklą naudoja žymėti tapačios rūšies prekėms, todėl tokio ženklo registracija ieškovui reikalaujant turi būti panaikinta. Kadangi prekių ženklas su žymeniu „????? ????“ (kirilica) buvo paskelbtas Moldovos valstybės nuosavybe nuo 1996 metų ir atsakovui Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ nebuvo suteikta kilmės šalyje teisė tokį ženklą naudoti, buvo atmesta paraiška registracijai, teismas padarė išvadą, kad šis atsakovas 1998 m. liepos 22 d. pateikė ženklą registracijai Lietuvos Respublikoje turėdamas nesąžiningų ketinimų. Nesąžiningumas užregistruojant ir naudojant kaip svarbi aplinkybė ginant plačiai žinomu pripažinto ženklo savininko teises nurodyta ir Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 3 dalyje. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Ieškovas pateikė įrodymus, kad Moldovos Respublikos teisės aktais ieškovas buvo įkurtas ir jam deleguotos savininko nuo 1996 metų įgytos teisės.
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo AROMA FLORIS‘S prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) panašumo į į ieškovo prekių ženklus, nurodė, kad negalima remtis šio atsakovo pateikta 2008 m. birželio 5-12 d. UAB „Vilmorus“ atliktos apklausos ataskaita, nes apklausoje nėra aiškinama, kokio panašumo tyrimas atliekamas – gramatinio, semantinio, fonetinio, grafinio (vizualinio) įspūdžio ar kitokio. Iš tyrimo neaišku, kokia tiriamųjų asmenų grupės dalis priklauso stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojų grupei, o šis požymis tyrimui yra labai svarbus ir yra atskleistas ieškovo pateiktuose tyrimuose. Teismo nuomone, nustatant prekių ženklų panašumą, svarbu tai, kad abiejų ženklų žymens suvokimą labiausiai sąlygoja žodis „aist“, rusų kalba reiškiantis gandrą. Šis žodis yra esminė viso ženklo – tiek ieškovo, tiek atsakovo dalis. „?????“ (baltas) arba „ZOLOTOJ-???????“ (auksinis) tik papildo pagrindinį žymenį, nurodydamas spalvą. Todėl prekių ženklui vartotoją su tos pačios rūšies preke susiejant bendru gandro įvaizdžiu, lemiamos reikšmės neturi jo spalvos nurodymas. Ženklo pakeitimas spalvos nuorodos dalyje šiuo atveju vartotojui gali būti suprantamas kaip kitos, labai giminingos rūšies prekės ženklinimas. Todėl teismas sprendė, kad ženklų panašumas yra neabejotinas, iš to kyla akivaizdi vartotojų suklaidinimo galimybė, ženklams žymint tos pačios rūšies prekes. Šioje dalyje ieškinys tenkinamas pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“ 6bis straipsnio 1 dalį.
Ieškovas reikalavimą dėl prekių ženklų su žymenimis „?????? ????“ ir „?????????? ????“ faktiškai grindžia panašiais į jau išnagrinėtus argumentais. Žymenų panašumą ieškovo prekių ženklui lemia teismo jau nurodyti argumentai. Papildomas argumentas tenkinant ieškinį šioje dalyje yra tas, kad atsakovas AROMA FLORIS‘S, SIA į Lietuvos rinką tiekia prekes, pažymėtas labai panašiais į ieškovo ženklus žymenimis, klaidinančiais vartotojus ne tik dėl konkrečios produkcijos kokybės, bet ir kilmės vietos, taip pat sudarančias nesąžiningą konkurenciją su ieškovo tiekiamomis į Lietuvos rinką prekėmis. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, AROMA FLORIS‘S, SIA ir RIA „BALTAIS STARKIS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prekių ženklų „????? ????“ (reg. Nr. 7813) ir vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. R1171) pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d. Ieškovo reikalavimas dėl ieškovo prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais pagal PŽĮ 9 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas, kadangi ši teisės norma įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d., t. y. vėliau, nei data, kuriai yra prašoma pripažinti prekių ženklus plačiai žinomais. Ieškovas turėjo įrodyti šias aplinkybes: 1) kad jam 1998 m. liepos 22 d. datai priklausė teisė į atitinkamus prekių ženklus; 2) kad prekių ženklo naudojimo ir reklamavimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog prekių ženklai yra plačiai žinomi; 3) kokių prekių atžvilgiu prekių ženklai yra plačiai žinomi. Apeliantų teigimu, ieškovas neįrodė visų nurodytų aplinkybių. Pirma, 1998 m. liepos 22 d. datai, kuriai buvo prašoma pripažinti prekių ženklus plačiai žinomais, Moldovoje ieškovui ir jokiai kitai valstybės institucijai nepriklausė nė vienas prekių ženklas su žodžiais „????? ????“, atitinkamai neegzistavo jokio ieškovo ar bet kurios kitos valstybės institucijos ar pačios valstybės subjektinės teisės į prekių ženklą „????? ????“. Antra, teismas ieškovo prekių ženklus pripažino plačiai žinomais, remdamasis iš esmės dviem aplinkybėmis, t. y. kad prekių ženklą „????? ????“ 1998 m. liepos mėnesį žinojo 64 proc. Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojų, vaizdinį prekių ženklą 2008 m. gruodžio mėnesį (o ne 1998 m. liepos mėnesį) žinojo 27 proc. respondentų, be to, teismas nustatė, jog pažymos apie konjako produktų pardavimo kiekius Pabaltijo šalyse 1990-2008 m. akivaizdžiai apima ir Lietuvą. Akivaizdu, kad šios dvi aplinkybės yra nepakankamos ieškovo prekių ženklus pripažinti plačiai žinomais, nes Valstybinio patentų biuro 1994 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. 21 nustatyti 7 kriterijai. Apeliantų nuomone, ieškovo prekių ženklas „????? ????“ neatitinka plačiai žinomam prekių ženklui keliamų reikalavimų, taikytinų 1998 m. liepos 22 d. datai. Ieškovas nepateikė iš viso jokių įrodymų, kurie leistų spręsti dėl vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. R1171) plataus žinomumo, t. y. nėra pateikta nei šios ženklo naudojimo, nei reklamavimo, nei žinomumo įrodymų. Trečia, teismas nenagrinėjo, kokių prekių ženklų atžvilgiu ieškovo nurodyti prekių ženklai galėtų būti pripažinti plačiai žinomais, nors teisinis reglamentavimas akivaizdžiai reikalauja įrodyti ne tik žinomumą, bet ir naudojimą konkrečioms prekėms žymėti. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo prekių ženklai būtų plačiai žinomi visoms 33 klasės prekėms žymėti (į šią klasę įeina įvairūs alkoholiniai gėrimai, ne tik konjakas ir brendis).
2. Dėl prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 38077) registracijos pripažinimo negaliojančia. Pirma, sprendžiant dėl prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 38077) registracijos negali būti taikomos ne tik PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatos, bet ir PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nes šis teisės aktas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. Prekių ženklo, dėl kurio paraiška buvo paduota 1998 m. liepos 22 d., registracijos galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą. Antra, teismas netaikė Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 3 punkto, todėl ieškinys šiuo pagrindu buvo atmestas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl prekių ženklas „????? ????“ (reg. Nr. 38077) prieštarauja moralei ir viešajai tvarka, ar yra tokio pobūdžio, kad gali suklaidinti visuomenę. Trečia, atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti prekių ženklą „????? ????“ plačiai žinomu, reikalavimo pripažinti prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 38077) registraciją šiuo pagrindu tenkinimas būtų neįmanomas. Ketvirta, teismas konstatavo, kad Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ 1998 m. liepos 22 d. pateikė prekių ženklą „????? ????“ registracijai Lietuvos Respublikoje turėdamas nesąžiningų ketinimų, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu yra konstatuotas nesąžiningumas. Būtent Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, o ne ieškovas yra tikrasis prekių ženklo „????? ????“ šaltinis plačiąja prasme, nes būtent jis sukūrė ir pirmas pradėjo naudoti šį prekių ženklą. Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ dar nuo 1963 m. gamina konjaką/brendį, žymimą prekių ženklu „????? ????“, kuris buvo eksportuojamas į įvairias šalis, todėl būtent jis turėjo teisėtą interesą tokį prekių ženklą registruoti Lietuvoje. Todėl Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ prekių ženklo registracija Lietuvoje (reg. Nr. 38077) nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų ir negali būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) registracijos pripažinimo negaliojančia. Teismas visuomenės nuomonės apklausos ataskaitą klaidingai priskyrė argumentams dėl prekių ženklų „????? ????“ ir „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) panašumo ir nepagrįstai atsisakė ja remtis, nes iš klausomo formuluotės „Ar manote, kad šie alkoholinių gėrimų prekių ženklai panašūs?“ yra akivaizdu, jog siekiama nustatyti bendrą ženklų panašumą, tokio pobūdžio klausimai yra įprasti. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekių ženklo registracija gali būti pripažintanegaliojančia tik tuomet, kai prekių ženklas yra tapatus šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomam prekių ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus. Ieškovas pirmiausiai turėjo įrodyti, kad tokį statusą šis prekių ženklas turėjo atsakovo prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) paraiškos padavimo datai – 2006 m. lapkričio 2 d., taip pat, jog šis prekių ženklas yra bent jau klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą. Teismas nepasisakė dėl ieškovo prekių ženklo „????? ????“ plataus žinomumo 2006 m. lapkričio 2 d. datai, tokio reikalavimo nepateikė ir ieškovas. Nesant ieškovo reikalavimo pripažinti prekių ženklą „????? ????“ plačiai žinomu 2006 m. lapkričio 2 d. datai, reikalavimas dėl prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalį yra neteisėtas. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad prekių ženklas „ZOLOTOJ AIST ??????? ???? yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „????? ????“. Teismas apsiribojo aplinkybe, kad abiejų ženklų žymens suvokimą labiausiai sąlygoja žodis „Aist“, rusų kalba reiškiantis gandrą, nors byloje nėra įrodymų, kad šiandieninis Lietuvos vartotojas tikrai žino, kad žodis „Aist“ reiškia gandrą (kaip ir žodžiai ????? ir ??????? – spalvas), o taip pat, ar dėl šio žodžio atkartojimo lyginamuosiuose prekių ženkluose jie vartotojams tikrai yra panašūs. Apeliantas užsakė visuomenės nuomonės apklausą, kurios rezultatai parodė, kad beveik dvigubai didesnei daliai respondentų prekių ženklai „????? ????“ ir „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ yra nepanašūs, vertinant visumą: ir bendrą vaizdą, ir tarimą, ir prasmę.
4. Dėl uždraudimo atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA naudoti komercinėje veikloje konjako produktus, pažymėtus žymenimis „?????? ????“ ir „?????????? ????“, siūlyti šiais ženklais pažymėtas prekes ir pan. Pirma, teismas nepagrįstai padidino šį ieškovo reikalavimą, uždrausdamas apeliantui AROMA FLORIS‘S, SIA naudoti žymenis ne tik konjako produktams žymėti, bet ir bet kurias kitas 33 klasei priklausančias prekes, nes ieškovas to neprašė. Antra, ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantas AROMA FLORIS‘S, SIA naudoja kokius nors konkrečius žymenis „?????? ????“ ir „?????????? ????“. Teismas ieškovo teisių pažeidimo faktą konstatavo, remdamasis ieškovo teiginiu, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir aplinkybe, kad atsakovas AROMA FLORIS‘S, SIA neatsikirto jų nenaudojimu Lietuvos Respublikoje. Šalies atsisakymas teikti parodymus prieš save yra procesinė teisės pagal CPK 188 straipsnį. Be to, šio apelianto atstovė teismo posėdyje į klausimą, ar atsakovai – Latvijos įmonės – neigia, kad Lietuvoje naudoja tuos prekių ženklus, atsakė, jog tokio fakto nežino ir jo netikrino, nes tokio įrodymo nebuvo pateikta, tad nebuvo pagrindo į jį atsikirsti. Minėtas teismo argumentas pažeidžia CPK 178 straipsnį, nes negali būti reikalaujama, kad ieškovo nurodytas aplinkybes įrodinėtų atsakovas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pateikė kelių alkoholinių gėrimų butelių su etiketėmis, kuriose yra žodiniai žymenys „?????? ????“ ir „?????????? ????“, kopijas, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tai yra Lietuvos Respublikoje įsigytos prekės ir kad jas į Lietuvos rinka pateikė būtent apeliantas AROMA FLORIS‘S, SIA. Teismas prijungė šiuos įrodymus, nesuteikdamas teisės apeliantui pateikti atsikirtimus dėl jų. Trečia, ieškovas, teigdamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi ne tik įrodyti konkretų pažeidimo faktą asmens ir teritorijos požiūriu, bet ir įrodyti, kokioms prekėms žymuo yra naudojamas, nes tik tokių prekių atžvilgiu yra galima taikyti įstatymo numatytas priemones. Ketvirta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl žymenų „?????? ????“ ir „?????????? ????“ panašumo į ieškovo prekių ženklą „????? ????“, todėl teismo išvada dėl šių žymenų panašumo, paremta vien tik jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybe dėl žodžio „Aist“ sutapimo bei žodžių „??????“ ir „??????????“ prasmės suvokimo, yra nepagrįsta. Penkta, šis ieškinio pagrindas nepagrįstai yra tenkintas pagal PŽĮ 7 straipsnio l dalies 3 punktą, nes reikalavimas dėl prekių ženklų „?????? ????“ ir „?????????? ????“ registracijų pripažinimo negaliojančiomis nebuvo reiškiamas. Šešta, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio l dalies l punktą pagrindu teismas iš esmės pažeidė šios teisės normos nuostatas, nes ieškovas neįrodė, kad jis ir apeliantas Lietuvos Respublikos rinkoje susiduria kaip konkurentai, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo prekės, pažymėtos prekių ženklu „????? ????“ yra parduodamos Lietuvoje. Septinta, teismo argumentas, kad papildomas argumentas tenkinant ieškinį šioje dalyje yra tas, kad atsakovas AROMA FLORIS'S SIA į Lietuvos rinką tiekia prekes, pažymėtas labai panašiais į ieškovo ženklus žymenimis, klaidinančiais vartotojus ne tik dėl konkrečios produkcijos kokybės, bet ir kilmės vietos, taip pat sudarančiais nesąžiningą konkurenciją su ieškovo tiekiamomis į Lietuvos rinką prekėmis, yra nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais ir išeina iš ieškinį ribų. Aštunta, ieškovas turėjo ne tik pateikti žymenų „?????? ????“ ir „?????????? ????“ naudojimo įrodymus, tačiau ir įrodyti, kad šie žymenys iš tiesų yra naudojami Lietuvoje ir kad juos Lietuvoje naudoja apeliantas AROMA FLORIS'S, SIA, jeigu ieškovas reiškia tokį reikalavimą, o tuo labiau įsitikinti, ar teisėta būtų prašyti uždrausti tokius žymenis naudoti komercinėje veikloje. Kadangi teismas atitinkamą ieškinio reikalavimą patenkino, apeliantui AROMA FLORIS'S, SIA nesuteikus galimybės pateikti atsikirtimus, apeliantas teikia išrašus iš Tarptautinių prekių ženklų registro, patvirtinančius, kad prekių ženklai „?????? ????“ ir „?????????? ????“ yra įregistruoti ir galioja Lietuvoje (tarpt. reg. Nr. 745657 ir 729685B), todėl tol, kol šių prekių ženklų registracijos galioja, jų savininkas turi teisę šiuos prekių ženklus naudoti Lietuvos Respublikoje, taip pat suteikti teisę tokius prekių ženklus naudoti kitiems asmenims. Teismo sprendimas šioje dalyje vien dėl šios priežasties yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prekių ženklų „????? ????“ (reg. Nr. 7813) ir vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. R1171) pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublika 1994 m. prisijungė prie Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Teismas, spręsdamas dėl ieškovui priklausančių prekių ženklų plataus žinomumo atsakovui priklausančio ginčijamo prekių ženklo paraiškos registruoti VPB padavimo datai (1995 m. lapkričio 24 d.), turėjo pagrindą taikyti Paryžiaus konvencijos nuostatas (6bis straipsnį), kaip palankesnes prekių ženklų savininkams ir neįtvirtinančias kokių nors formalių reikalavimų ar kriterijų tam, kad pripažinti ženklą plačiai žinomu. Ieškovas pateikė teismui Lietuvos gyventojų stipraus alkoholio vartotojų apklausą apie ieškovo prekių ženklo „????? ????“ žinomumą. Apklausos rezultatai leidžia spręsti, kad ieškovo prekių ženklas „????? ????“ tokio tipo prekių vartotojams yra gerai ir plačiai žinomas. Įrodinėdamas vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. R1171) žinojimą atitinkamoje visuomenės dalyje, ieškovas pateikė 2008 m. gruodžio mėnesio atliktą Lietuvos gyventojų stipraus alkoholio vartotojų apklausą apie ieškovo vaizdinio prekių ženklo žinomumą. Šios apklausos rezultatai leidžia spręsti, kad ieškovo vaizdinis prekių ženklas (reg. Nr. R1171) stipraus alkoholio vartotojams yra gerai ir plačiai žinomas. Moldovos valstybės nuosavybė į prekių ženklą „????? ????“ atsirado nuo 1996 m. vasario 8 d., o tai reiškia, kad nuo šios datos Moldovos Respublika įgijo išimtines teises į šį prekių ženklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo 1995 m. paraiškos registruoti prekių ženklus „????? ????“ 1997 m. buvo atmestos ir Moldovos Respublikoje šis atsakovas neturi jokių teisių į šį prekių ženklą, todėl teigti, kad Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ sąžiningai ir teisėtai naudojo šį prekių ženklą yra neteisėta.
2. Dėl prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 38077) registracijos pripažinimo negaliojančia. Ieškovas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas gina savo pažeistas prekių ženklo savininko teises. PŽĮ 54 straipsnio 2 punktas nurodo, kad ženklų, įregistruotų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, savininko teisės ginamos pagal šio įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad plačiai žinomo ženklo savininko teisės ginamos ir pagal Prekių ir paslaugų įstatymo, galiojusio apelianto Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ paraiškos registruoti prekės ženklą „????? ????“ Lietuvoje padavimo dieną, t. y. 1998 m. liepos 22 d. Šis įstatymas taip pat suteikė teisę pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia. Ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad nėra aplinkybių, įrodančių apelianto Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, prekybos reikalų vedimo papročiams, t. y. nesąžininga konkurencija. Apeliantui buvo puikiai žinoma, kad 1998 m. liepos 22 d. datai prekių ženklo „????? ????“ kilmės šalyje Moldovoje savininkas buvo Moldovos Respublika ir kad apeliantas šiai datai neturėjo teisės žymėti savo gaminamos produkcijos šiuo prekių ženklu. Moldovos valstybės nuosavybė į šį prekių ženklą „????? ????“ atsirado nuo 1996 m. vasario 8 d. Ieškovui buvo deleguotos Moldovos valstybės, kaip šio prekių ženklo savininko, teisės į šį prekių ženklą. Ieškovas, nors ir įsteigtas 2005 m. rugsėjo 15 d., iš esmės veikia kaip pradinio prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 4503) savininko Moldavijos Respublikos Žemės ūkio ministerijos teisių perėmėja. Dėl apelianto Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ teiginio, kad jis yra tikrasis prekių ženklo „????? ????“ šaltinis plačiąja prasme. Visų pirma, ieškovas nori atkreipti dėmesį į tai, kad tiek 1963m. (data, nuo kurios apeliantas kildina savo teisę į prekių ženklą „????? ????“), tiek 1979 m. (šiais metais buvo paruošta Techninė instrukcija TY 18 MCCP 98-79), tiek atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ bei kitos gamyklos gaminusios ir eksportavusios konjaką, pažymėtą prekių ženklu „????? ????“, buvo ne privačios, o valstybinės įmonės, kurių veikla buvo reguliuojama ir valdoma atitinkamų Moldovos TSR įstaigų. Dėl šios situacijos Moldovos Respublikoje susidarė situacija, kad prekių ženklu „????? ????“ legaliai naudojosi keli skirtingi juridiniai asmenys. Pasikeitus ekonominei situacijai ir atsiradus privačiai nuosavybei Moldovos respublikoje, ši situacija buvo išspręsta Moldovos Respublikos 1995 m. lapkričio 22 d. įstatymu „Dėl prekių ženklų ir kilmės vietų pavadinimų“ Nr. 588-XII, įsigaliojusiu 1996 m. vasario 8 d. Be to, apeliantai iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.
3. Dėl prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ (reg. Nr. 56101) registracijos pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad apelianto papildomai pateiktoje 2010 m. lapkričio 3-15 d. Lietuvos gyventojų apklausoje nebuvo išskirtas potencialus vartotojas, o buvo bendrai apklausiami Lietuvos gyventojai: vyrai ir moterys pagal amžiaus grupes, išsimokslinimą ir tautybę. Teismas pagrįstai nustatė, kad nustatant ženklų panašumą, svarbu tai, kad abiejų ženklų žymens suvokimą labiausiai sąlygoja žodis „Aist“, rusų kalba reiškiantis gandrą. Šis žodis yra esminė viso ženklo tiek ieškovo, tiek atsakovo dalis. Pažymėtina, kad analogiškas ženklų panašumo atvejis buvo išspręstas Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, priimant 2003 m. balandžio 22 d. dėl prekių ženklo „ ???? GOLD“ registracijos Nr. 44120 pripažinimo negaliojančia. Apeliantas AROMA FLORIS'S, SIA klaidingai teigia, kad teismas klaidingai nepasisakė dėl ieškovo prekių ženklo „????? ????“ (reg. Nr. 56379) žinomumo 2006 m. lapkričio 2 d. datai. Ieškovo nuomone, teismui pripažinus, kad ieškovo prekių ženklas „????? ????“ (reg. Nr. 56379) buvo plačiai žinomas jau 1998 m. liepos 22 d. datai, papildomai įrodinėti šio prekės ženklo platų žinomumą 2006 m. lapkričio 2 d. datai jau nebėra būtinybės.
4. Dėl uždraudimo atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA naudoti komercinėje veikloje konjako produktus, pažymėtus žymenimis „?????? ????“ ir „?????????? ????“, siūlyti šiais ženklais pažymėtas prekes ir pan. Lietuvoje prekiaujama AROMA FLORIS'S, SIA 33 klasei priklausančiais produktais, būtent brendžiu, pažymėtais etiketėmis su žodinias žymenimis “CHIORNYJ AIST”, “MOLDAVSKIJ AIST”, kurie yra panašūs į ieškovui priklausančius prekių ženklus. Etiketės su žodine dalimi “CHIORNYJ AIST”, “MOLDAVSKIJ AIST” žymi tapačias prekes - brendis (33 klasės - svaigieji gėrimai), kurios pagal prekių rūšį, prekių paskirtį ir realizavimo sąlygas yra vienarūšės su ieškovo prekėmis, kurios ženklinamos ieškovo prekių ženklais, todėl egzistuoja vartotojo suklaidinimo galimybė dėl ženklo savininko. Apelianto pateikta prekių ženklo „?????? ????“ tarptautinė registracija Nr. 729685B (ištrauka) priklauso ne apeliantui, bet Latvijos bendrovei BARZA NEAGRA, SIA. Tik žodinis prekių ženklas “MOLDAVSKIJ AIST” yra registruotas (tarptautinė registracija Nr. 745657) ir priklauso ROZATAJU UN IZPLATITAJU ASOCIACIJA „BALTAIS STARKIS“ Latvijoje. Pažymėtina, kad AROMA FLORIS'S, SIA produktų etiketės, kurios naudojamas produktams (brendis) ženklinti nėra registruotos prekių ženklais. Naudojama žodinė dalis „MOLDAVSKIJ AIST“ ir „?????? ????“ yra panašūs į plačiai žinomą prekių ženklą, priklausantį ieškovui. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti PVM sąskaita faktūra ir kvitas, kurie įrodo ieškovo teiginį, kad Lietuvoje galima įsigyti apelianto AROMA FLORIS'S, SIA produktų su žymenimis „MOLDAVSKIJ AIST“ ir „?????? ????“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovo Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ subjektinės teisės į prekių ženklą „????? ????“
Byloje nustatyta, kad atsakovas Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ 1998 m. liepos 22 d. Lietuvos patentų biurui pateikė paraišką įregistruoti prekių ženklą ,,????? ????“ tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 33 klasės (brendžiui) prekėms žymėti. 2000 m. balandžio 12 d. Lietuvoje prekių ženklas ,,????? ????“ atsakovo vardu buvo užregistruotas (reg. Nr. 380770), o 2009 metais šio prekių ženklo bendrasavininku 2008 m. birželio 26 d. sutarties dėl prekių ženklo bendro naudojimo pagrindu tapo ir atsakovas RIA „BALTAIS STARKIS“ (t. 2, b. l. 2-5, t. 3, b. l. 196).
Ieškovas nurodė, kad ginčo prekių ženklas ,,????? ????“ nuo 1996 m. balandžio 8 d. yra Moldovos Respublikos nuosavybė. Moldovos Respublika 1995 m. lapkričio 22 d. priėmė Moldovos Respublikos prekių ženklų ir kilmės vietų pavadinimų įstatymą. Įstatymu nustatyta, kad prekių ženklai, kurie iki 1992 m. sausio 1 d. teisiškai veikė ir buvo naudojami dviejų ir didesnio skaičiaus juridinių asmenų, yra valstybės nuosavybė (t. 3, b. l. 89-106). Įstatymas įsigaliojo 1996 m. balandžio 8 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, tos aplinkybės neneigia ir šalys, kad iki 1992 m. daugiau kaip dvi gamyklos gamino alkoholinį gėrimą – brendį ir jį žymėjo ženklu ,,????? ????“. Taigi ginčo prekių ženklas ,,????? ????“ pateko į tą skaičių ženklų, kurie yra priskirtini Moldovos valstybės nuosavybėn.
Apeliantas RIA „BALTAIS STARKIS“ teigia, kad 1998 m. liepos 22 dienai į ginčo ženklus ieškovas neturėjo subjektinės teisės, nes buvo įsteigtas 2005 m. rugsėjo 15 d., be to, nuosavybės teisės valstybei į ginčo prekės ženklus atsirado Moldovos Vyriausybei 2001 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1080 apibūdinus prekių ženklus individualiais požymiais. Su šiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sutikti.
Ginčo prekių ženklai buvo pripažinti valstybės nuosavybe ne Moldovos Vyriausybės nutarimu, kaip teigia apeliantas, o 1995 m. Moldovos Respublikos Prekės ženklų ir kilmės vietų pavadinimų įstatymu. Vyriausybei buvo pavesta nustatyti šių ženklų naudojimosi tvarką (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Dar iki 2001 m. Moldovos Vyriausybės nutarimo Nr. 1080, prekių ženklas su žodžiais „????? ????“ 1997 m. kovo 1 d. buvo įregistruotas (reg. Nr. 4503) Moldovos nacionaliniame prekių ženklų registre Belcy Vyno ir konjako kombinato vardu, kuriam 1995 m. balandžio 10 d. Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro įsakymu buvo išskirtinai pavesta gaminti konjaką ,,????? ????“ (t. 1, b. l. 22, t. 3, b. l. 37-39). Moldovos valstybinės pramoninės nuosavybės apsaugos agentūros pažymėjime nurodyta, kad registruotas prekių ženklas 33 klasės prekėms žymėti yra valstybės nuosavybė (t. 1, b. l. 22). Žodinis prekių ženklas „????? ????“ įregistruotas 2001 m. vasario 2 d. Belcy Vyno ir konjako kombinato vardu, reg. Nr. 7813 (t. 3, b. l. 27-28). Moldovos Vyriausybei 2001 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 852 nustačius, kad valstybei priklausantys nuosavybės teise prekių ženklai turi būti registruojami ministerijų ar departamentų vardu, Moldovos pramoninės nuosavybės apsaugos agentūros apeliacinė komisija 2002 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą perduoti Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijai savininko teises į įregistruotą prekės ženklą „????? ????“ (t. 3, b. l. 29-30) ir šio ženklo – valstybės nuosavybė – savininku nuo 2002 m. vasario 19 d. tapo Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija (t. 3, b. l. 32). Nuo 2002 m. rugpjūčio 8 d. maisto prekių ženklų registre įrašytas savininko pakeitimas: prekių ženklo „????? ????“ reg. Nr. 7813 savininkas – Agropramoninis departamentas ,,Moldova-Vin“, reorganizavus departamentą nuo 2005 m. lapkričio 30 d. savininku tapo ieškovas - Agropramoninė agentūra ,,Moldova-Vin“ (t. 3, b. l. 33-34).
Pagal Moldovos Respublikos prekių ženklų teisinį reguliavimą dalis prekių ženklų, tame tarpe ir ginčo ženklas, yra valstybės nuosavybėje. Prekių ženklą, esantį valstybės nuosavybėje, valstybė valdo tarpininkaujant jos (valstybės) organams. Taigi Moldovos valstybė prekių ženklų savininko teises įgyvendina per savo institucijas suteikdama joms prekių ženklų savininko teises. Valstybės nuosavybėje esančių prekių valdymas yra viena iš ieškovo veiklos funkcijų, nustatytų jos nuostatuose, patvirtintuose Moldovos Vyriausybės (t. 1, b. l. 32-39). Ieškovo nuosavybėn prekių ženklas „????? ????“ perėjo iš kitų valstybinių institucijų, kurioms Moldovos valstybė buvo suteikusi prekių ženklo savininko teises.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, kad ieškovas pagal Moldovos Valstybės prekių ženklų teisinį reguliavimą būdamas prekių ženklo „????? ????“ savininku turėjo subjektinę teisę į prekių ženklą „????? ????“ ir teisę pateikti teismui ieškinį dėl šio prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad Moldovos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 597 visos funkcijos, kurias vykdė ieškovas – Agropramoninė agentūra ,,Moldova-Vin“ – perduotos Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijai (t. 4, b. l. 184), kuri pagal 2009 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 793 valdo valstybės nuosavybėje esančius ženklus (t. 4, b. l. 205). 2012 m. balandžio 3 d. protokoline nutartimi ieškovas Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ pakeistas į Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministeriją.
Dėl prekių ženklo „????? ????“ pripažinimo plačiai žinomu
Atsakovas Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ paraišką įregistruoti prekių ženklą „????? ????“ 33 klasės prekėms (brendis) Lietuvoje padavė 1998 m. liepos 22 d. Nuo šios datos ieškovas prašo šį prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu. Paraiškos padavimo laikotarpiu prekių ženklų registraciją, teisinę apsaugą, naudojimą reglamentavo 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, kurio 20 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad plačiai žinomo Lietuvos Respublikoje ženklo savininkas turi teisę, net jo neįregistravęs šio įstatymo nustatyta tvarka, uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo vartoti komercinėje veikloje bet kokį žymenį, susijusį su gerai žinomo jo ženklo atgaminimu, imitacija ar vertimu. Plačiai žinomo ženklo sąvoka pagal 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą nustatė Valstybinis patentų biuras. 1994 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 21 Valstybinis patentų biuras patvirtino plačiai žinomo prekių ženklo sąvoką. Lietuvos Respublika 1994 m. vasario 21 d. prisijungė prie Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, o nuo 1996 m. gegužės 28 d. Seimui ratifikavus konvenciją Lietuva tapo Paryžiaus konvencijos nare. Todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškovui priklausančio prekės ženklo plataus žinomumo 1998 m. liepos 22 dienai taikytinos Paryžiaus konvencijos nuostatos.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ženklo „????? ????“ žinomumą, pagrįstai vadovavosi Paryžiaus konvencijos 6bis straipsniu. Paryžiaus konvencija yra tiesioginio taikymo norma, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2003). Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad teismas, spręsdamas prekių ženklų plataus žinomumo pripažinimą, turi atsižvelgti į išaiškinimus, išdėstytus 1999 m. Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO) Generalinės Asamblėjos Rekomendacijas.
Prekių ženklo žinomumas yra vertinimas per visuomenės (vartotojo) prizmę t. y. ar tam tikrame visuomenės sluoksnyje apie prekių ženklą turima žinių ir koks prekių ženklo atpažinimo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos ,,Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausos rezultatus, padarė pagrįstą išvadą, kad prekių ženklas ,,????? ????“ Lietuvoje yra plačiai žinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad 67 proc. gyventojų žino prekių ženklą ,,????? ????“, kad iš dešimties stiprius gėrimus naudojančių aštuoniems prekių ženklas ,,????? ????“ yra žinomas, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šis ženklas Lietuvoje yra plačiai žinomas.
Aplinkybę, kad į Lietuvos rinką nuo 1990 m. pateko prekės (alkoholiniai gėrimai), pažymėtos prekių ženklu ,,????? ????“, patvirtina gamintojo Barza Alba (buvusio Belcy Vyno ir konjako kombinato) pateikti duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi. Minėta, pagal 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą Valstybiniam patentų biurui buvo deleguota nustatyti plačiai žinomo prekių ženklo sąvoką, kuris patvirtino septynis kriterijus, kuriems visiems esant prekių ženklas galėjo būti pripažintas plačiai žinomu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 1999 m. Rekomendacijoje nurodyti kriterijai mažiau formalizuoti, formuojami pozityviuoju, o ne negatyviuoju aspektu. 1999 m. Rekomendacijos išaiškinimais teismai gali vadovautis nepriklausomai nuo to, kad data, kuriai sprendžiamas prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais klausimas, yra ankstesnė nei Rekomendacijų priėmimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2003; 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003). Aplinkybę, kad prekės žymimos ženklu ,,????? ????“ Lietuvos rinkoje 1998 m. liepos 22 d., buvo patvirtinta minėta gamintojo pažyma, o svarbiausias kriterijus ženklo žinomumo per visuomenę patvirtina kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenys.
Dėl prekių ženklo „????? ????“ registracijos Lietuvoje Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ vardu registracijos Nr. 38077 panaikinimo
Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ prekių ženklo „????? ????: registraciją Lietuvoje negaliojančia nuo įregistravimo datos. Atsakovas Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Nurodė, kad Valstybiniam patentų biurui pateikė prašymą dėl preiųs ženklo „????? ????“ (Belyj aist) atsisakymo Moldovos Respublikai, atstovaujamai Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijos naudai, pasirašė licencijos sutartį, suteikiančią teisę naudoti šį ženklą ženklinant savo produkciją pagal atitinkamus Moldovos Respublikos norminius aktus (t. 4, b. l. 215-216). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu, priima atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Prekių ženklams, pripažintiems plačiai žinomiems yra taikoma apsauga. Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis yra pagrindinė teisės norma suteikianti šiems ženklams apsaugą. Prekių ženklų registracija pripažįstama negaliojanti, jeigu prekių ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kai esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu (Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalis).
Ieškovo prekių ženklas yra žodinis, sudarytas iš žodinio užrašo „????? ????. Ginčijamas atsakovo prekių ženklas taip pat yra žodinis, sudarytas iš žodinio užrašo „????? ????“. Taigi ieškovo ir atsakovo ginčijamas prekių ženklas yra tapatūs, skirti žymėti alkoholinius gėrimus; ieškovo prekių ženklas visiems alkoholiniams gėrimams, išskyrus alų, ginčijamas prekės ženklas – tik brendžiui. Minėta Paryžiaus konvencija yra tiesioginė teisės taikymo norma. Pagal Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnį tapatūs registruoti prekių ženklai yra pripažįstami negaliojančiais. Tapatus ženklas gali suklaidinti visuomenę ir toks žymuo pagal 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą nepripažįstamas prekės ženklu. Pirmosios instancijos teisdamas, spręsdamas reikalavimą pripažinti atsakovų prekės ženklo „????? ????“ registraciją negaliojančia, tinkamai taikė Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnį ir pagrįstai panaikino prekės ženklo „????? ????“ registraciją (reg. Nr. 38077). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, neteisingai taikė 2000 m. Prekių ženklų įstatymo normas, tačiau tiesiogiai pritaikęs Paryžiaus konvencijos normas, pagrįstai prekių ženklo „????? ????“ registraciją pripažino negaliojančia.
Dėl prekių ženklo „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ registracijos pripažinimo negaliojančia
Atsakovas AROMA FLORIS‘S, SIA 2007 m. gruodžio 10 d. Lietuvoje įregistravo prekių ženklą „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“, skirtą 33 klasės prekėms – svaigiesiems gėrimams (išskyrus alų) žymėti (t. 3, b. l. 76). Ieškovas reikalavimą pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia grindė klaidinančiu panašumu į jo prekių ženklą „????? ????“.
Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu.
Ši Paryžiaus konvencijos teisės norma įtvirtina reikalavimą suteikti apsaugą plačiai žinomam prekių ženklui ir yra tiesioginio taikymo norma. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekių ženklo registracija negalioja, jeigu jis yra tapatus ar klaidinančiai panašus į plačiai žinomą prekės ženklą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą UAB ,,Vilmorus“ atliktos apklausos ataskaitą, padarė išvadą, kad gyventojų apklausa atlikta netinkamai (respondentams nenurodant ieškovo plačiai žinomu pripažinto ženklo užrašyto kirilica „????? ????“, nenurodyta kokio panašumo – geometrinio, semantinio, fonetinio, vizualinio įspūdžio – tyrimas atliekamas) ir šiuo atsakovo įrodymu nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė dar vieną UAB ,,Vilmorus“ apklausos ataskaitą, atliktą 2010 m. lapkričio mėn., kuri jo manymu, patvirtina, kad jo ženklas visuomenės neklaidina.
Ieškovo prekių ženklas „????? ????“ ir atsakovo prekių ženklas „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ sudaryti iš žodžių. Šie abu ženklai yra skirti žymėti 33 klasės prekėms (svaigiesiems gėrimams). Stipriausias elementas abiejuose prekių ženkluose, kuris įtakoja ženklo suvokimo įspūdį yra rusiškas žodis „????“ (lietuviškai gandras), o žodžiai „?????“ ir „???????„ apibūdina to pagrindinio elemento – „????“ (gandro) spalvą.
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro ,,Vilmorus“ gyventojų atliktos apklausos dėl prekių ženklų „????? ????“ ir „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ panašumo rezultatus. Iš apklaustų 1 000 respondentų 560 (56 proc) pareiškė, kad ženklai nepanašūs. Apeliantas teigia, kad šie apklausos rezultatai patvirtina, kad jo prekių ženklas visuomenės neklaidina.
Iš apklausos medžiagos matyti, kad atliekant respondentų apklausą, jiems buvo nurodyta, kad pateikti lyginamieji pavyzdžiai yra prekių ženklai. Respondentai turėjo pareikšti nuomonę, ar šie ženklai yra panašūs, ar nepanašūs, vertinant bendrą vaizdą, tarimą ir prasmę. Vykdant apklausą nebuvo išaiškinta ir respondentams nebuvo užduotas klausimas, ar jiems yra žinoma, kokias prekes žymi jiems pateikti lyginamieji prekių ženklai, dėl kurių panašumo jie turi pareikšti nuomonę. Taigi iš apklausos yra neaišku, kokia dalis apklaustų respondentų žinojo, kad šie ženklai žymi svaigiuosius gėrimus. Bendras prekių ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį asmeniui sukelia ženklas ir jo prasmė. Abu lyginamieji prekių ženklai susideda iš žodžių, kurie buvo įrašyti baltame popieriaus lape ir pateikti respondentams. Realiai vartotojas bendrą suvokimo įspūdį susidaro pamatęs pačią prekę ir ant jos esantį prekių ženklą. Šiuo atveju apklausos rezultatai nerodo, ar respondentai (visi, dalis jų) žino kokią prekę žymi jiems pateikti lyginamieji ženklai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šios apklausos rezultatai lemiamos reikšmės nustatant, ar atsakovo prekių ženklas gali būti supainiotas su ieškovo ženklu, neturi. Kita vertus atsižvelgiant į tai, kad iš 1 000 respondentų 327 pareiškė nuomonę, kad ženklai yra nepanašūs, o 113 neatsakė (neturėjo nuomonės) į pateiktą klausimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovo prekių ženklas „ZOLOTOJ AIST ??????? ????“ gali būti supainiotas su ieškovo ženklu „????? ????“. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esminis atsakovo prekių ženklo elementas – žodis „????“ atkartoja ieškovo plačiai žinomo prekių ženklo „????? ????“ esminį elementą – žodį „????“, todėl gali būti supainiotas su ieškovo prekių ženklu. Pagal Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalį tokio prekių ženklo registracija yra pripažįstama negaliojančia. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiant dėl atsakovui priklausančio prekių ženklo registracijos panaikinimo iš esmės yra teisingos.
Dėl draudimo atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA komercinėje veikloje naudoti prekes, pažymėtas žymenimis „?????? ????“, „?????????? ????“
Ieškovas reikalavimą uždrausti atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA Lietuvoje komercinėje veikloje naudoti 33 klasės prekes, pažymėtas ženklu „?????? ????“, „?????????? ????“, kaip panašius į ieškovui priklausantį ženklą „????? ????“, grindė tuo, kad toks prekių ženklų naudojimas iškreipia sąžiningą konkurenciją, daro žalą teisėtiems vartotojo interesams.
Byloje nustatyta, kad prekių ženklai „?????? ????“, „?????????? ????“ Lietuvoje yra įregistruoti: 2000 m. rugsėjo 29 d. „?????????? ????“ reg. Nr. 745657, savininkas RIA „BALTAIS STARKIS“; 2000 m. vasario 14 d. „?????? ????“, reg. Nr. 7296859, savininkas – Barza Neagra, SIA (t. 45, b. l. 130-144). Šių prekių ženklų registracijos ieškovas neginčija. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė prekių ženklų savininkų RIA „BALTAIS STARKIS“, Barza Neagra, SIA patvirtinimus, kad jie atsakovui AROMA FLORIS‘S, SIA suteikė teisę Lietuvoje naudoti minėtus prekių ženklus (t. 4, b. l. 174-177). Prekių ženklų įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis prekių ženklo savininko sutikimą. Įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreikštas sutikimas, tai reiškia, kad jis gali būti ir žodinis. Teisingumo teismas, remdamasis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EG) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 13 straipsniu, kuriame esminis dalykas yra prekių ženklo savininko sutikimas išleisti į bendrijos rinką prekes, pažymėtas prekių ženklo savininko prekių ženklu, yra nurodęs, kad paprastai savininko valia akivaizdi ir aiškiai išreikšto sutikimo, bet gali būti numatyta ir tam tikrų faktų ir aplinkybių (Teisingumo Teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas, byla Nr. C-127/09). Ieškovas nurodo argumentą, kad prekių ženklų registre nėra duomenų, kad AROMA FLORIS‘S, SIA prekių ženklai buvo perduoti, todėl ši bendrovė neturi pagal Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus prekių ženklų savininkų sutikimo savo komercinėje veikloje naudoti prekių ženklą, panašų į ieškovo prekių ženklą. Pažymėtina, kad prekių ženklų „?????? ????“, „?????????? ????“ savininkai teisės į šiuos įregistruotus prekių ženklus AROMA FLORIS‘S, SIA neperdavė. Suteikimo naudotis ženklu ir teisės į ženklą perdavimo teisinės pasekmės yra skirtingos. Prekių ženklų savininkas, leisdamas naudotis kitam asmeniui jam priklausančiu prekių ženklu, teisės į prekių ženklą nepraranda, todėl pagal Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio 6 dalį neprivalo duoto sutikimo (leidimo) naudotis prekių ženklu įregistruoti registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, prekių ženklų savininkų raštiški patvirtinimai, kad tarpusavio susitarimu su AROMA FLORIS‘S, SIA pastarasis turi teisę naudotis jų prekių ženklais Lietuvoje, įrodo, kad sutikimas buvo duotas. Minėta, prekių ženklai „?????? ????“, „?????????? ????“ Lietuvoje yra įregistruoti, jų registracijos ieškovas neginčija. Todėl pripažinus, kad atsakovas AROMA FLORIS‘S, SIA turėjo registruotų prekių ženklų savininkų sutikimą naudoti jų prekių ženklus, nėra pagrindo jų naudojimą Lietuvoje uždrausti.
Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą uždrausti AROMA FLORIS‘S, SIA komercinėje veikloje naudoti prekių ženklą „?????? ????“, „?????????? ????“.
Dėl prekių ženklo – skrendančio balto gandro su vynuogių keke juodame fone – pripažinimo plačiai žinomu Lietuvoje
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti figūrinį prekių ženklą – skrendantis baltas gandras su vynuogių keke juodame fone – skirtą ženklinti 33 klasės prekes (svaigiuosius gėrimus, išskyrus alų) plačiai žinomų Lietuvoje. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas (CPK 270 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl prekių ženklų pripažinimo Lietuvoje plačiai žinomais iš esmės motyvuotas tik dėl žodinio prekių ženklo „????? ????“. Teismas figūrinį ženklą pripažino plačiai žinomu Lietuvoje nuo tos pačios datos, kaip ir prekių ženklą „????? ????“. t. y. nuo atsakovo Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ paraiškos įregistruoti Lietuvoje prekių ženklą „????? ????“ padavimo dienos. Ieškovo reikalavimo pripažinti ženklą plačiai žinomu Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d. pirmosios instancijos teismas iš esmės nesvarstė. Byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti figūrinį ženklą – skrendančio balto gandro su vynuogių keke juodame fone – iš esmės liko neatskleista, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad dalis teismo sprendimo yra naikinama ir byla toje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina. Pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, atitinkamai nuo bylos baigties turės būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,
nutaria:
Priimti apelianto (atsakovo) Tiraspolskij Vino-Konjačnij zavod „KVINT“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria uždrausta AROMA FLORIS‘S, SIA Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti komercinėje veikloje prekes, žymimas 33 klasės indeksu pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją, pažymėtus žymenimis „?????? ????“, „?????????? ????“ ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria pripažinta nuosavybės teisė Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“ į prekių ženklą ,,????? ????“, skirtą ženklinti 33 klasės prekes – svaiginamuosius gėrimus, išskyrus alų, ir pripažinti, kad Moldovos žemės ir maisto pramonės ministerija yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pripažinto plačiai žinomu prekių ženklo ,,????? ????“, skirto ženklinti 33 klasės prekes – svaiginamuosius gėrimus, išskyrus alų, savininke.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažintas Lietuvoje plačiai žinomu prekių ženklas – skrendantis baltas gandras su vynuogių keke juodame fone, skirtą ženklinti 33 klasės prekes – svaiginamuosius gėrimus, išskyrus alų, plačiai žinomu Lietuvoje nuo 1998 m. liepos 22 d. ir pripažinta nuosavybės teisė į šį prekių ženklą Agentia Agroindustriala „Moldova-Vin“, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir bylinėjimosi išlaidų klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.