Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimų padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 10 d., 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), G. V. vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, pradėjo važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, neneigė, jog galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau neigė jautęs automobilių susidūrimo kontaktą. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną išėjo iš parduotuvės, matė kaip iš parduotuvės išėjo ir mergina su vaiku bei šunimi. Mergina pradėjo rėkti ant vaiko, šuo buvo be antsnukio, todėl jis, praeinant merginai, sėdėdamas automobilyje, padarė pastabą, jog ji nešauktų ant vaiko ir uždėtų šuniui atsunkį. Ji atsakiusi jam neaiškinti ir niekur nevažiuoti, pradėjo skambinti telefonu. Jis, siekdamas nesivelti į konfliktą, išvažiavo iš aikštelės. Važiavo atbulas ir galiniu ratu atsirėmė į bordiūrą. Grįžęs namo automobilį, kuris priklauso mamai, apžiūrėjo, jis buvo neapgadintas (b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad gruodžio mėnesį pasistatė automobilį Audi A3 prekybos centro ,,Maxima“ aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Įeidamas į parduotuvę matė svyruojantį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Apsiperkant priėjo žmonės ir paklausė, ar ne jo automobilis stovi prie durų. Jis išėjo į lauką, prisistatė mergina su vaiku, pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Apžiūrėjo automobilį, buvo apgadinta (įskilusi) priekinė automobilio dalis, buferio kairėje pusėje buvo ryškūs nubrozdinimai, nubraukti dažai. Kreipėsi į apsaugos darbuotojus, jie peržiūrėję vaizdo medžiagą patvirtino, jog į jo automobilį buvo atsitrenkta, todėl jis išsikvietė policiją. Moteris, kuri jam pasakė, kad į jo automobilį buvo atsitrenkta, nurodė, jog minėto automobilio vairuotojas buvo galimai neblaivus, bandė jį stabdyti, kalbėtis, bet ji buvo „pasiųsta“ ir vairuotojas išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jo automobiliui padaryta žala yra 157,20 Eur (b. l. 33-34, 47).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą iš įvykio vietos prie prekybos centro. Į iškvietimą išvyko kartu su kolega M. G., atvykus rado pranešėją prie apgadinto automobilio, pranešėjas nurodė, kad priekyje buvo mašina, atsitrenkė į jo automobilį ir nuvažiavo. Automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis. Jis nubraižė eismo įvykio vietos schemą, o kolega M. G. ėmė paaiškinimus (b. l. 34).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad gyvena kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, veda bendra ūkį. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną kartu su G. V. atvyko į parduotuvę „Maxima“, išėjus iš parduotuvės, pamatė moterį, kuri rėkė ant vaiko, šalia jos buvo kovinis šuo be antsnukio. G. V. moteriai pasakė, kad negalima taip šaukti ant vaiko, o moteris jam atsakė necenzūriniais žodžiais ir paleido šunį. Jie įsėdo į automobilį, pajudėjo, nieko nekliudė, išskyrus bordiūrą. Grįžę namo pasižiūrėjo, jog jų automobiliui viskas gerai. Automobiliu naudojasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ji nežinojo, jog G. V. neturi teisės vairuoti, jis įvykio dieną buvo blaivus (b. l. 34-35).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad įvykio dieną, šeštadienio vakarą, su dukra apsipirkinėjo parduotuvėje. Parduotuvėje pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir kartu su juo buvusią moterį. Matė, kad minėti asmenys atrodė akivaizdžiai išgėrę. Ji išėjo iš parduotuvės „Maxima“, prie kurios išėjimo buvo pririšusi šunį. Pamatė, kad G. V. ir moteris sėda į automobilį. Ji priėjo ir paklausė, ar jie važiuos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, jog nevažiuos, tačiau kartu buvusi moteris buvo užsisegusi saugos diržą. Ji pasakė, jog pastovės ir pasižiūrės, ar jie tikrai nevažiuos. G. V. paspaudė greičio pedalą ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat sakė, kad girtas važinėjo ir važinės. Ji nuėjo pas pardavėjas, jos iškvietė apsaugą. Palaukė, kol atėjo D. K., paliko jam savo kontaktinius duomenis, pasakė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius (b. l. 46).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu vienas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjęs asmuo paaiškino įvykio aplinkybes, jo automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis (b. l. 47).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė, jog apgadino kitą automobilį (b. l. 25), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. G. V. kaltę, visų pirma, įrodo byloje esanti vaizdo medžiaga (vaizdo įrašas 10-12-16 20‘39’02), iš kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsėda į tamsios spalvos automobilį Opel vairuotojo pusę (02:46 vaizdo įrašo laiku), pradeda važiuoti (03:02 vaizdo įrašo laiku), važiuodamas atbuline eiga kontaktuoja su stovinčiu automobiliu Audi, kontakto metu automobilis akivaizdžiai sujudėjo (03:09 vaizdo įrašo laiku), moteris (teismo posėdžio metu nustatyta, kad tai liudytoja J. B.) skėsčioja rankomis Opel automobilio vairuotojui, tačiau jis dideliu greičiu išvažiuoja (03:11-03:13 vaizdo įrašo laiku) (b. l. 39).

Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos J. B. parodymai, apie tai, kad įvykio dieną ji tiesiogiai matė, kaip galimai neblaivus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. vairavo automobilį, apgadino stovinčią transporto priemonę ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pasakęs, kad kaip važinėjo girtas, taip važinės (b. l. 46). Aplinkybę, jog stovinti transporto priemonė buvo apgadinta, o transporto priemonės Opel vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju apgadintos transporto priemonės savininkas D. K. (b. l. 33-34) bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. M. (b. l. 34) ir M. G. (b. l. 47). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojos G. K. parodymais, kadangi G. K. gyvena ir veda bendrą ūkį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, įvykio metu buvo kartu, todėl ši liudytoja nėra suinteresuota duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas G. V., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuota padėti išvengti G. V. administracinės atsakomybės, be to, jos parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), J. B. paaiškinimas (b. l. 7), D. K. paaiškinimas (b. l. 6), CD su vaizdo medžiaga (b. l. 23), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei automobiliams padarytos žalos mastą, kontaktų pobūdį ir stiprumą (automobiliai sujudėjo), padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, tai, jog eismo įvykio vietoje buvusi liudytoja J. B. sulaikyti iš eismo įvykio vietos besišalinantį G. V., G. V. turėjo motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes, kaip parodė liudytojai J. B. ir D. K. (b. l. 46, 47), buvo galimai neblaivus, yra ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam ne kartą taikytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad G. V. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 10 d., 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), G. V. vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, pradėjo važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1 punktų reikalavimus ir tokie veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

G. V. administracinį teisės pažeidimą, atitinkantį ATPK 130 straipsnio 1 dalies požymius, padarė iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 130 straipsnio 1 dalyje teisės vairuoti neturintiems asmenims viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą, G. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas, kadangi už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...> negu ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., 3 str. 8 d.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. V. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad analogiškas pažeidimas padarytas pakartotinai, nepasibaigus prieš tai skirtos nuobaudos vykdymo terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalies ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ANK 426 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. ANK 29 straipsnis 4 dalis numato, kad už šio kodekso <...> 426 straipsnio pirmojoje dalyje <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. vairavo V. V. vardu registruotą automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), kaip parodė, jo gyvenimo draugė G. K., automobiliu naudojasi būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o ne jo mama (b. l. 35), G. V. ne pirmą kartą baudžiamas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam ne kartą taikytas transporto priemonės konfiskavimas, teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra atimta (b. l. 13-21), tačiau teisės pažeidėjas išvadų iš savo elgesio nedaro ir sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas skirtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 426 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

G. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu), ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 39 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063941187. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.