- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-662-1285-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarties D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato viešosios policijos Šančių-Panemunės policijos nuovados pareigūnas 2008 m. kovo 7 d. D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. vasario 16 d., 20.30 val., 17 d., 23.00 val., 18 d., 8.30 val., D. P. laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neregistruotą šunį, kurį paleidžia be pavadėlio lakstyti po kiemą. Tuo D. P. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622, 17, 24, 27.3 ir 58 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje, nes 2007 m. gruodžio 7 d. D. P. už tokios pat rūšies teisės pažeidimą buvo skirtas įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu D. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 600 litų baudą.
II.
D. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama Institucijos nutarimą panaikinti.
Nurodė, kad jos šuo yra registruotas Jurbarko rajone, Veliuonos apylinkėje, ir ten būna didesnę laiko dalį. Ji su šunim į Kauną atvažiuoja laikinai, gydymosi tikslais, nes yra II grupės invalidė. Pabrėžė, kad lauke šunį vedžioja su pavadėliu. Pažymėjo, kad prieš Institucijos posėdį pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau Institucija vis tiek išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 7 d. nebuvo bausta. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. kovo 7 d. protokolas jai nebuvo įteiktas pasirašyti, jame minimi įvykiai įvykę ne protokolo surašymo metu ir jai nėra žinomi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi pakeitė Institucijos nutarimą ir D. P. paskyrė 400 litų baudą be gyvūno konfiskavimo.
Teismas nurodė, kad nustatyta, jog D. P. nuolatos gyvena Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), šunį laiko namuose 4 metai, iš šuns paso matyti, kad šuo registruotas tik 2007 m. vasario 22 d. Jurbarko rajone (b. l. 38-39), o Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šuo neregistruotas. Pažymėjo, kad pareiškėja metų bėgyje bausta už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 31). Nurodė, kad netinkamo šuns vedžiojimo viešo naudojimo vietose aplinkybes patvirtino liudytoja K. B., tai atspindėta pareiškėjos kaimynės D. B. pareiškime policijai, Šančių-Panemunės policijos komisariato postinis E. R. patvirtino šios liudytojos ir skundo iniciatorės D. B. nurodytas aplinkybes, nurodė apie sunkumus bendraujant su pareiškėja. Teismas pažeidėjo invalidumą laikė jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
III.
D. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Nurodo, kad Institucija ją nubaudė už tai, jog ji neva nuolatos laiko neregistruotą šunį jai priklausančiame bute ir jį paleidžia be pavadėlio. Paaiškina, jog jos šuniukas (27 cm aukščio ir apie 7 kg svorio) gyvena Jurbarko rajone, Veliuonos apylinkėje, čia yra registruotas. Nurodo, kad Veliuonos apylinkėje turi registruotą žemės valdą, faktiškai ten gyvena, veda ūkinę veiklą, o į savo butą Kaune atvažiuoja laikinai, gydymosi tikslais, šunį vedžioja su pavadėliu. Nurodo, kad protokolas Nr. 3223 yra niekinis, nes niekas nėra užfiksavęs jos padarytų gyvūnų laikymo, vedžiojimo taisyklių pažeidimų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad D. P. nuolat gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame 4 metus laiko šunį. Pažymi, kad 2007 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos pranešimu Nr. 15-2-30 D. P. buvo siūloma laikyti šunį nepažeidžiant Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių reikalavimų, 2007 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato viešosios policijos Šančių-Panemunės policijos nuovados pareigūno nutarimu D. P. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, padarytas asmens, bausto už ATPK 1, 2 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atvažiuoja laikinai, gydymosi tikslais, šuo gyvena Jurbarko rajone, Veliuonos apylinkėje, o laikinai būnant Kaune vedžiojamas tik su pavadėliu. Tačiau šiuos jos teiginius paneigia bylos nagrinėjimo Institucijoje metu duoti D. B. parodymai, kad D. P. šunį pradėjo laikyti maždaug prieš 2 metus (b. l. 13), į kiemą paleidžia vieną, šuo loja, gąsdina žmones; K. B., O. I. M. parodymai duoti bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, kad šuo nuolat paleidžiamas, loja (b. l. 13-14); K. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad šuo atsirado gal prieš 4 metus, paskutinius 2-3 metus D. P. kartais šunį išsiveža į kaimą, šuo išleidžiamas be pavadėlio (b. l. 55-56); V. P.duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad šunį turi apie 4 metus, kartais šunį vežasi į kaimą (b. l. 56); byloje esantys (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimai, kad neturi pretenzijų dėl šuns laikymo (b. l. 47-48), kas rodo, jog D. P. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune; Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos pranešimas apie priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinį teisės pažeidimą (b. l. 30) bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimas, kuriuo D. P. paskirtas įspėjimas už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, iš kurių matyti, kad D. P. pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Apeliantės argumentą, kad ji nebuvo bausta už gyvūnų laikymo, vedžiojimo taisykles, paneigia byloje esantis Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimas, kuriuo D. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas įspėjimas (b. l. 30) ir asmenų, esančių policijos įskaitoje duomenys (b. l. 31).
Bylos duomenys, susiję su skundo dalyku, kaip matyti iš teismo priimtojo dokumento teksto, įvertinti tinkamai. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma po surinktų įrodymų ir reikšmingų faktų įvertinimo, po visų galimų versijų iškėlimo ir ištyrimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutartyje. Atlikta įrodymų analizė. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde teismo nutartyje padarytos išvados dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigiamos. Beje, apeliantė nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos apygardos administraciniam teismui ir būtų likusios neįvertintos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.