Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.3.5.2.2;3.2.6.1; 3.2.4.9.1.1;3.2.3.1.

2019 m. balandžio 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo metu pragyvenimas per mėnesį kainuoja daugiau nei 300 Eur. Tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, mokymosi priemonėms, internetui, telefonui, užklasinės veiklos užsiėmimams, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir pan. Maistui per mėnesį ji išleidžia apie 120-140 Eur, nes vien pietūs mokykloje kainuoja 2-3 Euru. Ši suma būtų didesnė, jeigu neparemtų mama namuose pagamintais maisto produktais. Higienos prekėms išleidžia apie 30 Eur, mokymosi priemonėms apie 20 Eur, interneto paslaugoms išleidžia 20 Eur, drabužiams (viršutiniams, apatiniams, pėdkelnėms) 30-50 Eur per mėnesį. Avalynei (įskaitant žieminę, vasarinę, sportinę, šlepetes) 20-30 Eur per mėnesį. Taip pat, tam, kad galėtų turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti su draugėmis, turi skirti bent 15 Eur per mėnesį. Be to, ji vartoja vitaminus, o ligos atvejui turi turėti lėšų vaistams, kurie yra tikrai nepigūs. Periodiškai reikia apsilankyti pas odontologą, taip pat pas kirpėją. Šios paslaugos taip pat yra nepigios. Galimybės įsidarbinti neturi. Iki pilnametystės gaudavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi tėvas nemokėjo priteisto išlaikymo. Šiuo metu, ji savo pajamų neturi, lėšas išlaikymui skiria mama. Mano, kad atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie jos išlaikymo. Mano, kad savo poreikius galėtų bent minimaliai patenkinti, jei iš atsakovo būtų priteista 100 Eur dydžio parama jai nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 24 metų, kol ji mokysis bendrojo lavinimo mokykloje ar aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų formos programą.

Atsakovas S. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis) (b. l. 18). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. 2019 m. balandžio 2 d. teisme gautas L. Š. prašymas, kuriame nurodyta, kad ji ieškinį palaiko ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 21).

Dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. Š. tėvas yra S. Š., mama L. Š. (b. l. 6). L. Š. pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 509,34 Eur (b. l. 7). Iš 2019 m. sausio 10 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. V. Š. buvo mokama vaiko išlaikymo išmoka 68,40 Eur (b. l. 8-9). Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2018-12-07 pažymos apie mokymąsi mokykloje Nr. Ml-287, matyti, kad V. Š. nuo 2017-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini)ir verslo mokykloje, virėjo specialybės grupėje kartu su vidurinio bendrojo ugdymo programa, mokinė programą baigs 2019-08-31 (b. l. 10).

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, vertinamas vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai).

Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir nors yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, bet negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą su specialybe. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būdama moksleive, ieškovė neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovei siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą bei profesiją yra būtina parama, mokslui, pragyvenimo išlaidoms, higienos priemonės, drabužiams, avalynei. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes ji negauna jokių pajamų, todėl ieškovė turi būti remiama savo tėvų pagal jų turtines galimybes iki įgis išsilavinimą (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas dukters išlaikymui lėšų neteikia, tokiu būdu, visa ieškovės išlaikymo našta tenka kartu gyvenančiai motinai L. Š., kurios pajamos yra nedidelės, nesiekiančios nei 300 Eur per mėnesį (b. l. 19-20), todėl tėvas (atsakovas) taip pat turėtų prisidėti prie dukters V. Š. būtinųjų poreikių tenkinimo. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją, atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos teismui nėra žinomos, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra, todėl jis negali būti atleidžiamas nuo įstatyme numatytos pareigos išlaikyti paramos reikalingą savo pilnametį vaiką, ne vyresnį negu 24 metų ir besimokantį vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas byloje pasirinko pasyvią poziciją, ieškovės reikalavimų neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovei V. Š. yra būtina materialinė parama ir iš jos tėvo S. Š.. Teismo vertinimu, atsakovas turi ieškoti galimybių prisidėti prie ieškovei reikalingų išlaikymo lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į pilnametės ieškovės poreikius, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo S. Š. priteistina materialinė parama po 100,00 Eur suma kas mėnesį, turėtų patenkinti minimalius būtinus ieškovės poreikius, tokia suma nėra didelė, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas yra nepajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ši materialinė parama priteistina nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė kaip 24 metų amžiaus.

Sprendimas dalyje dėl paramos priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovei V. Š. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų (b. l. 4-5), todėl ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 100,00 Eur materialinę paramą tenkintinas visiškai, iš atsakovo S. Š. priteistina 36,00 Eur žyminio mokesčio (100x12x3 proc.) valstybės naudai.

Teismas šioje byloje patyrė 6,80 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą (b. l. 22) sudaro 182,00 Eur (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6.80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat 182,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą pilnametei dukrai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė kaip 24 metų amžiaus.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,80 Eur (šešis eurus, 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.