- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1484-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10215-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Ieškovas
- DNSB „Sakalas“
- Atsakovas
- S. M., S. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Sakalas“ patikslintą ieškinį atsakovams S. M., S. A., A. A., A. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 5196,96 Eur skolos už komunalines paslaugas, 188,13 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.Atsakovams atsiliepimų į ieškinį nepateikus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-02 civilinėje byloje Nr. 2-12539-769/2015 priėmė sprendimą už akių, juo patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Minėto sprendimo pagrindu, teismas 2016-02-04 išdavė vykdomuosius dokumentus dėl priteistos skolos išieškojimo.P. S. M. 2016-06-29 su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-04 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-12539-769/2015 ir bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir teismo nebuvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, ieškovo reikalavimus, teismas nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priėmė sprendimą už akių. Taip iš pareiškėjo buvo atimta galimybė apginti savo teises, pripažinti arba ginčyti ieškinį, pareikšti prieštaravimus, prašymus, nušalinimus, sudaryti taikos sutartį ir t.t. Taigi buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingą teismą ir asmens teisė būti pripažįstamu civilinių santykiu subjektu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. M. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus – aiškiai nurodyti, ar jis prašo peržiūrėti sprendimą už akių, ar jis skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašo peržiūrėti sprendimą už akių, jis turi pateikti pareiškimą, kuris atitiktų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio keliamiems reikalavimams, numatytiems CPK 287 straipsnyje, bei už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą sumokėti 28 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. Taip pat pareiškėjas teismo nutartimi įpareigotas pateikti įrodymus, kuriomis grindžia prašyme išdėstytas aplinkybes.P. S. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, prašo minėtą nutartį panaikinti ir atstatyti sprendimo už akių peržiūrėjimą. Nurodo, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinti negali, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pažymi, kad teismo reikalavimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, yra perteklinis, nes minėta aplinkybė yra akivaizdi – teismas pareiškėjui adresuotą skundžiamą nutartį išsiuntė pareiškėjui įkalinimo įstaigos adresu. Pažymi, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių per tris mėnesius pateikti negalėjo, nes apie priimtą sprendimą sužinojo tik po pusės metų. Teigia, kad žyminio mokesčio mokėti neprivalo, nes sprendimas už akių teismo priimtas neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pateikto procesinio dokumento tikslo, tačiau sutinka, kad pateiktas dokumentas turi procesinio dokumento trūkumų.Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai nurodyti, ar pareiškėjas prašo peržiūrėti sprendimą už akių, ar jis skundžia antstolio veiksmus dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad pareiškėjas teikia būtent vieną iš minėtų dokumentų. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas, siekis – bylos nagrinėjimas iš naujo, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti vykdomąjį dokumentą yra išvestinis iš minėto reikalavimo ir nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas teikia skundą dėl antstolio veiksmų. Tai, kad apeliantas siekia peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, nelaikytina pagrindu spręsti, jog pareiškėjas siekia minėtą sprendimą už akių peržiūrėti CPK 287 straipsnio pagrindu. Siekiant įvertinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ir turint omenyje, kad po sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau nei pusę metų, t.y. suėjo naikinamasis trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nėra teisinga įpareigoti pareiškėją tinkamai įforminti pateiktą prašymą CPK 287 straipsnio pagrindu, nes tinkamas prašymo parengimas minėto straipsnio pagrindu ir atitinkamo žyminio mokesčio sumokėjimas nesuteiks sakinio pradžioje nurodyto tikslo pasiekimui, nes suėjus naikinamajam terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teismas tokį prašymą atsisakys priimti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pagrindinį tikslą, sprendžia, kad atsakovo teisių gynimas galimas būtent per proceso atnaujinimo institutą.Atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo pagrindus, keliamas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas turi trūkumų. Pirmiausia, apeliantas savo prašymą privalo įforminti, laikydamasis CPK 369 str. 1 d. nurodytų prašymo turinio taisyklių. Taip pat apeliantas privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, pagrindžiančius apelianto paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Minėti įrodymai reikalingi ne tam, kad teismas įsitikintų apelianto buvimo vieta, o tam, kad teismas galėtų spręsti dėl apelianto prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Be to, apeliantas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo privalo sumokėti CPK 80 str. 4 d. nustatyto dydžio žyminį mokestį, šiuo atveju – 162 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo taikomos ne tik aukščiau minėtos normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, bet ir bendrosios procesiniams dokumentams taikomos teisės normos (CPK 110-116 str.). Dėl to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto prašymas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Apeliantas privalo nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenų procesines padėtis, jų gyvenamąsias vietas bei kitus duomenis, nurodytus CPK 111 str. 2 d., pateikti atitinkamą prašymo ir jo priedų egzempliorių skaičių (CPK 113-114 str.).Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ryšium su tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, apeliantui pratęstinas terminas skundžiama nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pratęsti terminą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti iki 2016-10-21.