Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

A. V., (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-03-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 2 d.(trys nusikalstamos veikos), galutinė bausmė paskirta - 1 metams laisvės apribojimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2020-01-08 pagal LR BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 3 d. 65 str. paskirta bausmė subendrinta su 2019-03-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta - 5 mėnesiai laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. 1-3 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirti įpareigojimai, skirta baudžiamojo poveikio priemonė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. (2020-08-02 nesunkus sveikatos sutrikdymo padarymas artimam giminaičiui –motinai E. V.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m., rugpjūčio 2 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo artima giminaite - motina E. V. metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ant grindų, tuo padarydamas jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvas kairio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio lūžį ir taip šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi – mama. 2020 m. rugpjūčio 2 d. su sugyventine ėjo į balkoną parūkyti. Prie (duomenys neskelbtini) stovėjo apsišlapinusi mama, jai pasakė, kad išsivalytų, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasakęs ėjo link balkono, tuomet mama pradėjo jį draskyti, apdraskė veidą. Jis ją pastūmė, mama nukrito, o jis nuėjo. Mama pradėjo rėkti, sugyventinė pribėgusi prie jos ją pakėlė. Sugyventinė jam pasakė, kad mamai greičiausiai lūžo ranka. Nurodė, kad jis pats buvo išgėręs, todėl taip išėjo. Nurodė, kad su mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su sugyventine gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną mama buvo pas juos atėjusi, visi išgėrinėjo, mama irgi buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Kai įvyko konfliktas mama rankose nieko neturėjo. Nurodė, kad pastumdamas mamą nesitikėjo, kad ji nugrius ir susižalos. Mama buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji stovėjo prisišlapinusi, gal galėjo kiek ir paslysti. Nurodė, kad kilusį tarp jo ir motinos žodinį konfliktą matė tik sugyventinė. Jis pats rankose turėjo tik cigaretę. Mamai per rankas nesudavė, ją pastūmė nuo savęs viena ranka, nes ji puolė draskytis. Nurodė, kad einant link balkono su mama prasilenkdami bendrame koridoriuje susiginčijo, jai pasakė, kad ji išsivalytų šlapimą, kuriame ji apsišlapinusi stovėjo. Pastumdamas mamą suprato, kad ji gali susižaloti, bet kad taip stipriai susižalos nesitikėjo. Mama mosikavosi rankomis, jis tyčia ją pastūmė. Nurodė, kad du mėnesiai yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini). Paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio ir gydytis nuo alkoholizmo. Po šio įvykio pats savo noru užsikodavo. Nurodė, kad civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) sumokėjo spalio 5 d. Nurodė, kad blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs. Kai mama mosikavosi rankomis, jis tyčia ją pastūmė. Nurodė, kad šiuo metu santykiai su mama geri, toliau bendrauja, ji ateina pas anūkę. Pripažįsta, kad viskas per alkoholio vartojimą, išgėrus abu su mama susikolioja, ir taip gaunasi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad kaltinamasis – sūnus. Ji su vyru V. J., (duomenys neskelbtini), o sūnus su sugyventine ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. su vyru namuose vartojo alkoholį, o ji kaip išgėrusi eina padaryti tvarką. Išėjusi į bendrą koridorių ten sutiko sūnų, su juo susiginčijo, nes ji, kaip mama, nori, kad jis negirtautų. Sūnus išgėręs būna piktokas. Ne viską gerai pamena, nes buvo išgėrusi, dėl to jai gėda. Ar ji buvo apsišlapinusi irgi nepamena, nors tą problemą ji turi, nelaiko šlapimo. Nepamena, ar sūnus liepė išsivalyti šlapimą. Po žodinio konflikto su sūnumi, ji sukosi eiti, kai sūnus ją pastūmė iš už nugaros, ji nugriuvo. Jos viena koja senai laužta, apie tai sūnus žinojo, gal tvirtai dar nestovi ant tos kojos, ir tai galėjo turėti įtakos. Ji griuvo kaip lepšis ant rankų, viena ranka kažkaip užsisuko, dešinė ranka lūžo. Pradėjo rėkti, nes buvo didžiulis skausmas. Kai pradėjo rėkti, kaltinamojo sugyventinė G. Š. iš karto pribėgo prie jos, bandė pakelti. Sakė jai, kad atsargiai, nes galimai lūžo ranka. Nurodė, kad ji su sūnumi gyvena name bendrabučio tipo ir koridorius, ir tualetas bendras, todėl labai dažnai susitinka su sūnumi, todėl nėra blogiau šalia gyventi. Nurodė, kad blaivus būdamas sūnus labai geras žmogus. Blogiausia yra tai, kad jie (duomenys neskelbtini). Užaugino (duomenys neskelbtini), visus vaikus auklėjo gerai, todėl nežino, kodėl sūnus prieš ją vartoja smurtą. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, sūnui jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, gailisi. Nurodė, kad policiją iškvietė vyras jos prašymu. Niekas konflikto nematė. Policiją iškvietė tuoj pat. Pirma atvažiavo greitoji, bet netrukus, labai greitai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Nurodė, kad jeigu būtų blaivi, nuo pastūmimo gal ir nebūtų nugriuvusi. Jai buvo nustatytas didelis girtumas, todėl ir ji iš dalies kalta, nereikėjo iš buto išeiti. Nurodė, kad dėl apdraskymo nieko neprisimena. Kai sūnus grįžo iš policijos, gal po kelių dienų po įvykio, atėjo jos atsiprašyti, tai ant jo veido nematė jokių apdraskymo žymių.

Iš byloje esančio liudytojos G. Š. apklausos protokolo (b. l. 62-65), matyti, kad ji su sugyventiniu A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena jos sugyventinio A. motina, E. V. su sutuoktiniu V. J.. Nurodė, kad 2020-08-02, apie 11.00 val., nuėjo pas A. motiną E. į namus, kuri jau buvo neblaivi, kaip suprato ji alkoholį vartojo kartu su V. Pas juos namuose išgėrė vieną taurę šampano ir nuėjo pas save į namus. Grįžus į savo namus, pasiūlė savo sugyventiniui A. eiti į koridorių parūkyti. Jiems išėjus į koridorių, iš savo buto išėjo ir E. Išėjusi ji iš buto apsišlapino, todėl A. liepė koridoriuje jai išvalyti savo šlapimą. Dėl to E. labai supyko, išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir A. praeidamas ją pastūmė, dėl to E. griuvo tiesiai ant savo šlapimo. Ji griuvo ant sėdmenų ir pradėjo rėkti : „gelbėkit“ . Priėjo prie jos, dar paklausė ,kas jai atsitiko, ko ji rėkia. E. pasakė, kad jai lūžo ranka. Ji E. padėjo atsikelti ir nuvedė ją į butą kur iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai E. išsivežė. E. iš ligoninės grįžo tą pačią dieną, ranką jai sugipsavo.

Iš byloje esančio 2020-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), rasta koridoriaus grindys išklotos linoleumu ( b. l. 16-20).

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, (pranešimo ROIK 0120000412171), kad 2020-08-02, 11.51 val. V. J. pranešė, jog prieš 10 minučių bendrojo naudojimo koridoriuje iš matymo pažįstami asmenys pastūmė jo žmoną ir pasišalino. Moteriai galimai lūžo ranka. Laukia (duomenys neskelbtini) (b. l.21-22).

Iš byloje esančio 2020-08-02 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės E. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusiai E. V. konstatuotas patinimas (kūno vieta nenurodyta), jos būsena- didelis susijaudinimas, apsvaigusi, jai nustatytas 2,38 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo A. V., jam nustatytas 2,90 promilių girtumas, jis ramus, matomų kūno sužalojimų nėra. Nurodyta, kad E. V. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, ją sūnus A. V. pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susitrenkė dešinę ranką. A. V. nurodė, kad konfliktavo su mama, kuri prisišlapino koridoriuje, pati slidinėjo ant savo šlapimo dėl ko ir nukrito, neigė stumdęs mamą (b. l. 24-27).

Iš byloje esančios 2020-08-03 - 2020-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1855/2020(02) matyti, kad E. V. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairio riešo srityje, dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p. kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Taisyklių 7.1 p. dešinio stipinkaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 60).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020-08-02, 12.15 val. E. V. nustatytas 2,38 promilių girtumas ir 2020-08-02, 12.29 val. A. V. nustatytas 2,90 promilių girtumas ( b. l. 77-78);

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m., rugpjūčio 2 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo artima giminaite - motina E. V. metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ant grindų , tuo padarydamas jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvas kairio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio lūžį ir taip šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, nurodė, kad jis tyčia pastūmė motiną, dėl ko ji krito ir susižalojo. Kaltinamojo gynėjas iškėlė versiją, kad kaltinamojo veika atitinka BK 139 str. 1 d. , tačiau nėra nukentėjusios pareiškimo, dėl to prašo procesą kaltinamojo atžvilgiu nutrukti. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia pastūmė nukentėjusią , dėl ko ji griuvo ant grindų, tuo padarydamas jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvas kairio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio lūžį, šiai bus sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo nukentėjusios atžvilgiu ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusi jį apdraskė, tačiau tai paneigta byloje tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame policijos pareigūnai nustatė, kad atvykus į įvykio vietą smurtu įtariamas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatyta 2,90 prom. girtumas, jis ramus, matomų kūno sužalojimų nėra (b. l. 24-27). Nukentėjusi nurodė, kad nematė jog sūnus būtų sužalotas jos, kaip po kelių dienų buvo atėjęs atsiprašyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis būdamas fiziškai stiprus, jis vizualiai yra atletiško kūno sudėjimo, tyčia stūmė iš už nugaros nukentėjusią, kuri yra garbaus amžiaus, įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, bei buvo ant šlapio linoleumo, be to ji nurodė, kad jos viena koja buvo senai laužta, apie tai sūnus žinojo, gal tvirtai dar nestovėjo ant tos kojos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka kaltinamojo kaltei nustatyti ir paneigti jo gynėjo iškeltą gynybinę versiją. Akivaizdu, jog kaltinamojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p. objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, motiną panaudojimas, padariniai – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvas kairio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio lūžis, subjektyvieji požymiai – netiesioginė tyčia – kaltinamasis, stumdamas iš už nugaros nukentėjusią, garbaus amžiaus, neblaivią ir ant šlapio linoleumo, be to žinodamas, kad turėjo motina anksčiau kojos traumą, kas sumažina tikimybę išlaikyti koordinaciją, staigiai reaguoti į susidariusią situaciją ir kritimo išvengti, suvokė, jog elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ir nors tokių padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu smurtaudamas, kaltinamasis padarė nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalto recidyvistas (neišnykęs teistumas).

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – 104,86 Eur sumai (b. l. 69-70) už nukentėjusios gydymą atmestinas, kadangi kaltinamasis visiškai jį atlygino 2020-10-05 (b.l. 181).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 1 apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 146-149); (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nedirba. Nukentėjusi nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia. Teismo prašo pasigailėti ir neskirti griežtos bausmės sūnui, nes paskutiniu metu santykiai geri, kaltinamasis keičiasi. Nurodė, kad ir jos kaltės yra, būdama neblaivi ji norėjo pamokyti sūnų, kad negertų alkoholio. Kaltinamasis valstybinei ligonių kasai žalą atlygino. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-03-13 teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis nuteistas už smurtą sugyventinės atžvilgiu, o 2020-01-08 teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už smurtą motinos atžvilgiu (131-138, 139-143);

Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusi jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, priešingai, teismo prašo sušvelninti bausmę kaltinamajam, civ. ieškinio nereiškia. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nedirba, (duomenys neskelbtini), išvadų nedaro, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis bausmės vykdymo metu padarė minėtą nusikaltimą, jam buvo nustatyta įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Tačiau nustatyta, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to jis yra baustas administracine tvarka pagal ANK 73 str. 1 d. už tai, kad 2020-04-27 savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams, būdamas girtas, nustatyta 1,94 prom. nesugebėjo pasirūpinti dukra, todėl ji buvo palikta kaimynės priežiūrai (b. l.146-149); Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005). Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017).

Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė subendrintina su 2020-01-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant laisvės atėmimo 3 mėnesius ( nes padaryta veika buvo pagal BK 140 str. 2 d. nesunki, sunkių pasekmių nesukėlė);

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį – laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir gautinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams,

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., bausmes subendrinti, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėti dalį paskirtos ir neatliktos bausmės pagal 2020-01-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą devynis (9) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. V. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-08-02, 12. 20 val. iki 2020-08-03, 14.48 val. ir pagal ankstesnį nuosprendį nuo 2019-11-22 iki 2019-11-24 ( BK 65, 66 str.; tvarka)

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM - atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.