- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-1212-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01032-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- UAB „Prienų energija“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Prienų energija“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 645,15 Eur permoką už buto šildymą.
Ieškovo nurodė, kad 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo bendrabutinio tipo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad buto bendras plotas yra 47,08 kv. m. Ieškovas 2014 m. pabaigoje pastebėjo, kad faktinis buto plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyto buto ploto. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl buto ploto patikslinimo. Registro tvarkytojas 2014-11-21 duomenis patikslino ir nurodė, kad buto bendras plotas yra ne 47,08 kv. m., o 35,43 kv. m. Ieškovas nuo 2006 m. sausio mėn. mokėjo už 47,08 kv. m. bendro ploto buto šildymą. Tokiu būdu ieškovas yra permokėjęs atsakovui už 11,65 kv. m. ploto šildymą, permoka pagal ieškovo skaičiavimą yra 645,14 Eur (2 227,55 Lt). Ši suma ieškovui turi būti grąžinta kaip nepagrįsto atsakovo parturtėjimo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad atsakovas skaičiavo ieškovui už buto šildymą mokėtinas sumas pagal ieškovui priklausančio buto plotą, nurodytą 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje bei 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397. Šilumos paskirstymui apskaičiuoti naudojamas buto plotas kiekvieną mėnesį buvo nurodomas ieškovui pateikiamame mokėjimo pranešime. Ieškovas dėl buto ploto patikslinimo į atsakovą kreipėsi tik 2014-10-17, po šio kreipimosi atsakovas nedelsdamas patikslino šilumos paskirstymui apskaičiuoti naudojamą buto plotą. Taigi, iki buto ploto patikslinimo atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo kitaip skaičiuoti ieškovui mokesčius už buto šildymą.
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo pateikti skaičiavimai yra klaidingi, t. y., skaičiuojant permoką yra padarytos aritmetinės klaidos. Be to, ieškovui nebuvo papildomai skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo ploto, t.y. 11,65 kv. m., šildymą. Ieškovui, kaip daugiabučio namo, esančio Ežero 4, Lentvaryje, bendrasavininkui, bet kokiu atveju būtų tekę mokėti už 11,65 kv. m. bendro naudojimo ploto, kuris per klaidą buvo įskaičiuotas į ieškovo buto bendrą plotą, šildymą. Todėl teigti, kad ieškovas permokėdavo atsakovui, negalima.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs ieškovo prašymą patikslinti ieškovo buto plotą ir archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje esančius duomenis, nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo nurodytas su bendro naudojimo patalpomis (nors šios bendro naudojimo patalpos papildomai buvo nurodytos ir buto aprašymo grafoje). Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 2 d. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., 2014-10-16 pakeitė buto bendrą plotą iš 47,08 kv. m į 35,43 kv. m. su 11,65 kv. m. bendro naudojimo patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-09-14 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, kadangi pats ieškovas, gaudavęs didesnes sąskaitas, neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų didesnių nuostolių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visose sąskaitose atsakovas nurodydavo didesnį ieškovo buto plotą (47,08 kv. m.), tačiau ieškovas, kiekvieną mėnesį gaudamas sąskaitas, kuriose nurodytas didesnis nei iš tikrųjų yra jo buto plotas, tik 2014 m. informavo atsakovą apie tai, kad ieškovo buto plotas yra 35,43 kv. m. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. 5 d. numatyta, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo netikėti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo duomenimis apie buto plotą. Be to, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 p. 4 p. p. nurodyta būtent vartotojų pareiga pateikti šilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Atsakovas, gavęs iš ieškovo patikslintus duomenis apie jbuto plotą, nuo 2014 m. spalio mėn. mokesčius už buto šildymą skaičiuoja pagal 35,43 kv. m. plotą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovui priklauso 35,43 kv. m. bendro ploto butas su 11,65 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpomis, todėl bendras plotas, už kurio šildymą ieškovas turi mokėti, ir sudaro 47,08 kv. m. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. yra įtvirtinta pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, pagal kurią pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs: „Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.“ (2012-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-229/2012). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui buvo pateikiamos sąskaitos už 47,08 kv. m. ploto šildymą, pildomai neskaičiuojant mokesčio už 11,65 kv. m. bendro naudojimo ploto šildymą. Patikslinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, plotas, už kurio šildymą ieškovas turi mokėti, nepakito – liko tie patys 47,08 kv. m., kuriuos sudaro 35,43 kv. m. bendras buto ploto ir 11,65 kv. m. bendro naudojimo patalpų plotas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovo buto bendras plotas yra ne 47,08 kv. m., o 35,43 kv. m. Todėl laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovui mokestį už 11,65 kv. m. ploto šildymą. Tokiu būdu ieškovas permokėjo atsakovui 2 227,55 Lt (645,14 Eur).
2. Duomenys apie buto plotą buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas, skaičiuodamas mokestį už šildymą, vadovavosi būtent šiais duomenimis, o ne ieškovo pateiktais duomenimis. Atsakovas su ieškovu netikslino duomenų, pagal kuriuos skaičiavo ieškovui mokestį už buto šildymą, nors turėjo pastebėti, kad kitų namo butų plotas yra mažesnis negu ieškovo, ir šis dydis yra būtent 11,65 kv. m. Ieškovui apie tokius butų plotų netikslumus tapo žinoma vėliau ir ieškovas iš karto kreipėsi dėl savo teisių gynimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų didesnių nuostolių.
3. Net jei ieškovui vis tiek būtų tekę mokėti už 11,65 kv. m. bendro ploto šildymą, šio ploto šildymas negalėtų būti apskaičiuojamas taikant tokį patį dydį, kaip ir ieškovo buto šildymui, nes mokestis turėtų būti padalinamas tarp visų butų savininkų.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Paskirstant daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją, atsakovas taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, taip pat atsižvelgė į ieškovui priklausančio buto plotą, nurodytą 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje bei 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 p. a) p. p. nurodo, kad būtent vartotojo pareiga yra pateikti šilumos vartotojui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Šilumos paskirstymui apskaičiuoti naudojamas buto plotas kiekvieną mėnesį buvo nurodomas ieškovui pateikiamame mokėjimo pranešime. Ieškovas apie patikslintą buto plotą pranešė atsakovui 2014-10-17, po šio pranešimo atsakovas šilumos paskirstymui apskaičiuoti naudoja patikslintą buto plotą.
2. Iki 2014-10-17 ieškovo pranešimo apie patikslintą buto plotą atsakovas turėjo teisinį pagrindą mokėjimams už šilumą apskaičiuoti naudoti 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje bei 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397 nurodytą buto plotą, t.y. 47,08 kv. m. Todėl nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatyti absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2006-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (5-7 b.l.). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad bendras buto plotas yra 47,08 kv. m., butas yra su bendrabutyje su 11,65 kv. m. iš 46,51 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpomis. 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje ir 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397, sudarytose dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, nurodyta, kad buto bendras (naudingas) plotas yra 47,08 kv. m., bendras šildomas plotas – 47,08 kv. m. (28-31 b.l.). Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-12-05 ir 2015-02-11 atsakymų ieškovui matyti, kad 2006 m. buvo tikslinami buto duomenys Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, atskirai pažymint bendro naudojimo patalpas, kurios neįskaičiuojamos į buto bendrą plotą pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-08-25 įsakymu Nr.264 patvirtintą Statinių kadastro ir apskaitos metodiką, tačiau Nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas klaidingas buto bendras plotas – 47,08 kv. m., t. y. bendro naudojimo patalpos nebuvo išskaičiuotos iš buto bendro ploto. Nekilnojamojo turto registro teritorinis registratorius šią klaidą ištaisė, 2014-10-16 išduodamas ieškovui patikslintą Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą (9, 10 a b.l.). Atsakovas iki 2014-10-17 ieškovo kreipimosi, kuriuo metu ieškovas pateikė patikslintus buto kadastro duomenis, už buto šildymą ieškovui skaičiavo mokestį pagal 47,08 kv. m. plotą (11 b.l.).
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. nustatyta šilumos vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Šiluma ieškovo butui buvo tiekiama 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties ir 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397 pagrindu, šiose sutartyse nurodyta, kad bendras (naudingas) ir bendras šildomas buto plotas yra 47,08 kv. m. Iki 2014-10-16, kai Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre ieškovui priklausančio buto bendras plotas iš 47,08 kv. m. buvo pakeistas į 35,43 kv. m. su 11,65 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, šio buto bendras plotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre buvo nurodytas 47,08 kv. m. Atsakovas nurodė, kad paskirstant daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją, atsakovas taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Pagal Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19, 7 p. šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal butų ir patalpų naudingąjį plotą. 1997-07-14 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje ir 2013-01-08 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 9762397 nurodytas bendras (naudingas) ir bendras šildomas ieškovui priklausančio buto plotas (47,08 kv. m.) sutapo su Nekilnojamojo turto registre iki 2014-10-16 nurodytu bendru šio buto plotu (47,08 kv. m.). Todėl atsakovas turėjo pagrindą šilumos paskirstymui apskaičiuoti naudoti sutartyse dėl ieškovui priklausančio buto šildymo ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą ieškovui priklausančio buto bendrą (naudingą) plotą, t.y. 47,08 kv. m.
Atsakovas taip pat nurodė, kad, paskirstant daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją, šalia Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikė ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, nors ieškovui mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą nebuvo skaičiuojamas, ir tai matyti iš 11 b.l. esančio skaičiavimo. Ieškovas, kaip daugiabučio mano, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų bendrasavininkas turi pareigą mokėti ir už bendro naudojimo patalpoms tiektą šilumos energiją (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Taigi, ieškovas būtų turėjęs mokėti ne tik už 35,43 kv. m. bendro ploto buto šildymą, bet ir už 11,65 kv. m. bendro naudojimo ploto šildymą. Byloje nėra įrodymų, kad tokiu būtų mokami mokesčiai už šildymą būtų mažesni, nei iki buto duomenų patikslinimo mokėti mokesčiai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo 2 227,55 Lt (645,14 Eur) (CPK 178 str., CK 6.237 str. 1 d.). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.