Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. Š.-Ž., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. – Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. Ž. procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu (LR CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, į posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2005 m. balandžio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-483-641/2005 priėmė teismo sprendimą, kuriuo patvirtino pareiškėjų O. Š. – Ž. ir V. Ž. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pareiškėjai susitarė, kad V. Ž. nuo 2005 m. kovo 30 d. mokės nepilnametės dukters N. Ž. išlaikymui po 200 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l. 16-17). Šalių nepilnametė dukra N. gyvena su ieškove (b. l. 18). Šalims nutraukus santuoką, buvo sutarta, kad ieškovė netrukdys atsakovui lankyti dukrą ir dalyvauti jos auklėjime.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais ir pasikeitusia savo materialine padėtimi. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametės N. Ž. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl jos ugdymui reikalingos papildomos lėšos, be to, vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, o ieškovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jos laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Nors 2005 metais priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko poreikiai vertinami nebuvo, tačiau, teismo nuomone, išlaikymo dydis po 200 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė nurodo, kad dukterį išlaikyti jai padeda jos giminaičiai ir kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1195 Lt suma, tačiau ieškovės pateikta išlaikymo sąmata nepagrįsta įrodymais (LR CPK 178). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba ir jos darbo užmokestis yra 1207 Lt (b. l. 52). Ieškovė po tėvo mirties paveldėjo butą, kuriame šiuo metu su dukra gyvena, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė (b. l. 12).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. Ž. savo vardu turi registruotą vieną transporto priemonę, su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvoje negauna, išvykimo iš Lietuvos nėra deklaravęs (b. l. 11, 42,54). Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas vyksta dirbti į užsienį ir jo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti dukrai padidintą iki 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą dukrai, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą ar kitus išlaikytinius.

Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl pagal šioje konkrečioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), teismas sprendžia, kad abiems tėvams teikiant išlaikymą po 400 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Nurodytų argumentų pagrindu priteistas iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymas didintinas iki 400 Lt kas mėnesį.

Nepilnametės N. Ž. motina ieškovė O. Š. – Ž. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui tėvo V. Ž. mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų globėjai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai bendrauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką, buvo sutarta, kad ieškovė netrukdys atsakovui lankyti dukrą ir dalyvauti jos auklėjime. Tai reiškia, kad atsakovo bendravimas su vaiku buvo maksimalus ir neapribotas jokiomis valandomis. Tačiau ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu tapo sunkiau susitarti dėl bendravimo grafiko, nes atsakovas vaiko pasiėmimo iš anksto nederindavo su ieškove, ir nors dukra nori ir laukia susitikimų su tėvu, tačiau būtent po bendravimo su tėvu dukra pasidaro jautri, dirgli, kaprizinga.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad šalių dukra maždaug nuo dvejų metukų nuolatinio kontakto su tėvu neturėjo. Šalių dukra turi sveikatos problemų: emocijų sutrikimas, adaptacijos sutrikimas (b. l. 28). Todėl teismas, spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pripažįsta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas: nustačius tvarką bendravimas bus nuoseklesnis, bus išvengta galimų nesutarimų tarp tėvų. Teismas sutinka, kad šalių dukrai reikalinga padidinta priežiūra, vaikas nėra emociškai stabilus, todėl atsakovo ir jo dukters susitikimai turėtų apsiriboti nurodytomis dienomis ir nurodytą laiką: du kartus per mėnesį, šeštadieniais nuo 12:00 iki 18:00 val., taip pat dalyvavimu gimtadieniuose, bendravimu telefonu. Teismo nuomone, nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, nereikia nurodyti, kad atsakovas gali dalyvauti tėvų susirinkimuose, kadangi skyrium gyvenantis tėvas, kaip ir ieškovė, turi teisę gauti informaciją apie vaiko mokyklą, jos renginius, susirinkimus, užklasines veiklas ir kitus esminius vaiko gyvenimo įvykius.

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, pagal bet kurios iš šalių ieškinį bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama, atsižvelgiant į vaiko interesus bei į tėvo ir motinos pareigą maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pareiškė ieškinį vaiko interesais ir vaiko naudai, todėl, nors ir ne pilna apimtimi patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio, turėjo 400,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 198,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 23 24, 47,48), todėl ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d.). Už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovė turėjo sumokėti 137 Lt žyminį mokestį, sumokėjo 108 Lt (b. l. 7), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 29 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 72 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 175, 3.201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2005 m. balandžio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-483-641/2005 ir priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 kovo 17 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę O. Š. – Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukters N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės.

Nustatyti atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) , ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

atsakovas V. Ž. du kartus per mėnesį, šeštadieniais pasiima dukrą iš ieškovės O. Š. – Ž. namų 12:00 ir parveža ją tos pačios dienos 18:00 į ieškovės namus;

atsakovas V. Ž. gali ateiti pas dukrą per jos gimtadienius;

atsakovas V. Ž. gali bendrauti su dukra telefonu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. Š. – Ž., a. k(duomenys neskelbtini) 706,44 Lt (septynis šimtus šešis litus, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 101 Lt ( vieną šimtą vieną litą) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.