Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) prašymą dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-23/2001.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas STT teikimas, kuriuo prašoma teismo išspręsti daiktinių įrodymų klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-23/2001. Teikime nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-23/2001 pripažino kaltu R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos senojo baudžiamojo kodekso (toliau – ir Senasis BK) 16 straipsnio 2 dalį, 282 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT pareigūnai. STT 1999 m. balandžio 13 d. kvitu Nr. 079, remiantis tos pačios dienos nutarimu „Dėl pinigų, kuriems uždėtas areštas Nr. 079, remiantis tos pačios dienos nutarimu „Dėl pinigų, kuriems uždėtas areštas, atidavimo saugojimui“ atidavė saugoti 70 litų 69 centus (20,47 Eur) STT Biudžeto ir finansų skyriui (tuomet – Buhalterijos skyrius). Šie pinigai paimti 1999 m. kovo 17 d. atliktos asmens kratos metu. Atsižvelgiant į tai, kad minėti pinigai šiuo metu saugomi STT, o tolesnio šių pinigų, baudžiamojoje byloje turinčių daiktinių įrodymų statusą, likimo klausimas yra priskirtas teismo kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 2 dalį, o nesant tokio teismo sprendimo ar duomenų apie jį, STT negali su šiais pinigais atlikti jokių veiksmų, STT teismo prašo priimti nutartį, kuria būtų išspręstas minėtų daiktinių įrodymų klausimas.

STT 1999 m. balandžio 13 d. nutarimas „Dėl pinigų, kuriems uždėtas areštas, atidavimo saugojimui“, kuriame užfiksuota, kad 199 m. kovo 17 d. STT iškelta baudžiamoji byla Nr. 08-1-014-99 pagal BK 18-282 straipsnio 2 dalį. 1999 m. kovo 17 d. asmens kratos metu pas kaltinamąjį R. G. rasta ir paimta 70 Lt 69 ct. Kadangi kaltinamajam teismo gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė, rastiems pinigams kvotėjo G. Č. 1999 m. kovo 29 d. nutarimu uždėtas areštas. Nutarta minėtus pinigus, kuriems uždėtas areštas, atiduoti saugojimui į STT buhalterijos skyrių.

STT 1999 m. balandžio 13 d. kvitas Nr. 079, kuriame užfiksuota, kad priimta iš areštuotojo R. G. 70 Lt 69 ct. Pagal baudžiamąją bylą Nr. 08-1-014-99, perduotų tardytojos I. K. pagal 1999 m. balandžio 13 d. protokolą.

STT kasos pajamų orderio kvitas Serija LAA Nr. 9828117, kuriame užfiksuota, kad priimta iš STT 1999 m. balandžio 13 d. nutarimas, Kvitas Nr. 079, pagrindu 1999 m. balandžio 13 d. STT nutarimo „Dėl pinigų, kuriems uždėtas areštas, atidavimo saugojimui“ (b. b. Nr. 08-1-014-99 kaltin. R. G.) – septyniasdešimt Lt 69 ct, 2000 m. kovo 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu R. G. buvo nuteistas pagal Senojo BK 16 straipsnio 2 dalį ir 282 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2500 litų dydžio bauda su atėmimu teisės dirbti teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijose 3 (trejus) metus bei su turto už 500 litų konfiskavimu. Minėtu nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta daiktinius įrodymus, t.y. 7 (septynis) vienetus po 100 litų, 6 (šešis) vienetus po 50 litų, 10 litų bei 2 litų kupiūras, saugomas STT, grąžinti STT. Nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. gruodžio 10 d.

STT teikimu prašoma išspręsti klausimą dėl 70 litų 69 centų pinigų, kurie, remiantis teikimo bei jo priedų duomenimis, buvo paimti 1999 m. kovo 17 d. atliktos R. G. asmens kratos metu. 1999 m. kovo 29 d. nutarimu šiems pinigams buvo uždėtas areštas ir nutarta juos atiduoti saugojimui į STT skyrių. Pagal su teikimu pateiktis kvitus, šie pinigai 1999 m. balandžio 13 d. buvo perduoti saugoti STT Buhalterijos skyriui (šiuo metu STT Biudžeto ir finansų skyrius).

BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 362 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę išspręsti klausimus, be kita ko, ir dėl daiktinių įrodymų. BPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti, be kita ko, ir iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, kad R. G. buvo nuteistas dėl to, kad jis, būdamas valstybės pareigūnu, sutiko priimti 1000 litų kyšį iš R. Č., tačiau 1000 litų kyšio nespėjo priimti dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, kadangi A. G., kuris, paėmęs 1000 litų iš R. Č., turėjo juos atiduoti R. G., atvykus su pinigais prie (duomenys neskelbtini), A. G. sulaikė STT pareigūnai. Nuosprendžiu buvo išspręstas daiktinių įrodymų klausimas dėl iš viso 1012 litų pinigų, t.y. 7 vienetų po 100 litų, 6 vienetų po 50 litų, 10 litų ir 2 litų kupiūrų. Pažymėtina, kad iš nuosprendžio nėra aišku, kokomis aplinkybėmis buvo paimti minėti pinigai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų suma yra artima kyšio sumai, manytina, kad tai buvo pinigai, paimti A. G. sulaikymo metu. Tačiau nuosprendyje nepaminėta, kad būtų išspręstas klausimas dėl 70 litų 69 centų pinigų, kurie iš R. G. buvo paimti jo asmens kratos metu. Teismas pažymi, jog iš nuosprendyje užfiksuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad R. G. fiziškai negavo pinigų, kuriuos jis kėsinosi paimti kaip kyšį (1000 litų), kadangi šiuos pinigus jam turėjęs perduoti asmuo A. G. buvo sulaikytas nespėjęs šių pinigų perduoti R. G.. Tokiu būdu darytina išvada, kad R. G. asmens kratos metu iš jo paimti 70 litų 69 ct negalėjo būti įgyti kaip jo aptariamos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl šiuo atveju jie nelaikytini konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su STT teikimu pateiktus dokumentus, minėtiems R. G. asmens kratos metu paimtiems pinigams kvotėjo G. Č. 1999 m. kovo 29 d. nutarimu uždėtas areštas, motyvuojant tuo, kad kaltinamajam teismo gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu R. G. iš tiesų buvo skirta 500 litų turto konfiskavimo bausmė, tačiau akivaizdu, kad šios bausmės įvykdymui minėti 70 litų 69 ct nebuvo panaudoti. Be to, iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas R. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo klausimas, matyti, kad R. G. turto konfiskavimo bausmę minėtos nutarties priėmimo metu jau buvo įvykdęs. Tokiu būdu darytina išvada, kad 1999 m. kovo 29 d. nutarimu skiriant turto areštą R. G. kratos metu paimtiems pinigams įvardintas pagrindas – galimos turto konfiskavimo bausmės užtikrinimas yra nebeaktualus. Be to, teismas neturi duomenų, kad minėtas turto areštas apskritai yra galiojantis, kadangi teismo gautame turto arešto aktų registro išraše toks turto arešto aktas nenurodytas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas neturi jokios priežasties manyti, kad 1999 m. kovo 17 d. R. G. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 70 Lt 69 ct yra pagrindas taikyti kokius nors apribojimus, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jie turėtų būti grąžinami teisėtam savininkui – R. G.. Įvertinus tai, kad klausimas dėl šių pinigų, kaip daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebuvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, šį klausimą išsprendžia nutartimi, nustatant, jog minėti pinigai – 70 litų 69 centų (20,47 Eur), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini R. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos teikimą tenkinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-23/2001 – 70 litų 69 centų (20,47 Eur) pinigines lėšas, paimtas 1999 m. kovo 17 d. R. G. asmens kratos metu – grąžinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.