Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai Ž. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Ž. K. 2012-02-22 apie 02 val., veikdama kartu su A. D. ir ikiteisminio tyrinio metu nenustatytu asmeniu, įsiveržė į O. D. ir Ž. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, nagais apdraskė O. D. ausis, tęsdama savo nusikalstamą veika, būdama nukentėjusiųjų bute, o vėliau namo trečiojo aukšto bendrame koridoriuje, A. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suduodant smūgius nukentėjusiajam O. D. rankomis į galvą ir kitas kūno vietas, plūdo nukentėjusįjį O. D. necenzūriniais žodžiais, tokais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtų ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamoji Ž. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-02-22 nuėjo pas D. pasiaiškinti, kas šlapinosi koridoriuje. Duris atidarė Ž.. Ž. išėjo ir pasakė, kad matė, jog ne ji šlapinosi. Išėjo Ž. vyras, pradėjo plūstis, pradėjo Ž. tempti į kambarį. Ji žinojo, kad Ž. vyras naudoja prieš Ž. smurtą, sakė, kad reikia apginti Ž.. Tada įėjo į butą, prasidėjo grumtynės. Pas nukentėjusiuosius atėjo vėlai vakare - 23-24 val.. Atėjo išsiaiškinti, kas šlapinosi prie D. durų. D. matė, kas šlapinosi. D. prišlapino prie D. durų. Ž. pykosi su D.. Jie ėjo pas D., durų niekas neatidarė. Tada D. prišlapino prie durų. Nuėjo pas Ž., prabuvo kelias valandas, vartojo šiek tiek alkoholinių gėrimų. Prie buto jie rūkė. Atėjo D. ir pradėjo ją kaltinti, kad ji prišlapino. Ji D. pasakė, kad ne ji tai padarė. D. nepatikėjo. Su L. D., jos sūnumi ir kažkokiu jo draugu A. jie ėjo prie D. buto. Atėję pabeldė į duris. Ž. atidarė duris. Ji paklausė Ž., kas šlapinosi prie D. buto durų. Ž. pasakė, kad prišlapino Ž.. Išėjo Ž. vyras ir pradėjo šaukti: „kodėl viską turiu matyti“. Jie ginčijosi su juo. D. pradėjo Ž. tempti už plaukų į butą ir sakė, kad eitų miegoti. Ji sakė, kad reikia apginti Ž.. Vaikinas, kurio ji nepažinojo, įspyrė į D. duris ir jos atsidarė. Jie įėjo į butą apginti Ž.. Ji stūmė D. nuo Ž.. D. trenkė jai į pilvą. Tai matė D. ir jis sudavė D. į veidą. Po to su Ž. išėjo į koridorių. O. su Ž. pradėjo grumtis koridoriuje, tarpusavyje koliojosi. Ji stovėjo ir žiūrėjo. A. D. traukė O. nuo Ž.. Po to ji nuėjo pas Ž.. Ji O. koliojo dėl to, kad mušė O. Ž.. Gal ji O. pastūmė į krūtinę, bet tikrai nedraskė D.. Namas, kuriame vyko konfliktas - bendrabučio tipo. Dalis konflikto vyko bendrame koridoriuje, dalis - kambaryje.

Nukentėjusysis O. D. parodė, kad 2012-02-22 su žmona grįžo namo apie 21 val. Kaimynė Ž. K. ir dar viena moteris tupėjo koridoriuje- „atlikinėjo savo reikalus“. Jos tupėjo nusiėmusios kelnes.

Apie 2 val. Nakties, jiems jau ruošiantis eiti miegoti, kažkas pradėjo belsti į jų buto duris. Žmona atrakino duris, jis taip pat priėjo. Prie durų stovėjo Ž. K., L. D., A. ir dar vienas vyras. Jie pradėjo klausinėti, kuri ką padarė. Jis pasakė, kad jam ir jo žmonai tai neįdomu ir kad dabar per vėlu tai aiškintis. Tada nepažįstamas vyras spyrė į duris, o Ž. K. pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais. Po to visi jį puolė, t.y. puolė Ž. K. ir du vyrai. D. liko koridoriuje. Ž. K. sudavė jam per galvą, plėšė ausis, draskė nagais, kiti taip pat sudavė smūgiu, o jis tik gynėsi. Grumtynės vyko bute. Su kitais vyrais jis nukrito ant stalo, šis sulūžo. Po to grumtynės persimetė į koridorių, nes jis išbėgo į koridorių ieškoti pagalbos. Žmona su telefonu taip pat išbėgo į koridorių.

Namuose buvo sugadinta stalas ir durys. Stalo vertė- 200 Lt. Į duris spyrė ir jas reikia keisti. Todėl ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 1000 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 500 Lt turtinė žala ir 500 Lt neturtinė žala, palaiko ir prašo priteisti iš Ž. K..

Nukentėjusioji Ž. D. parodė, kad buvo 21 valanda. Ji matė prie D. durų tupinčias D. ir Ž.. D. šlapinosi. Antrą valandą nakties išgirdo beldimą. Atidarius duris iš karto į butą įsirovė Ž., A. ir nepažįstamas vyras. Jie pradėjo klausinėti, kas šlapinosi. Vyras pareikalavo, kad jie išeitų. Visi puolė vyrą. Ž. pradėjo draskyti vyrą nagais. Po to nukrito ant stalo, vyrui nutraukė auksinę grandinėlę. Po to visi į koridorių išėjo. Ten rėkė, staugė. Kuomet ji atidarė duris, buvo Ž., D., aukštas vyras ir A.. Ž. K. puolė jos vyrą - stumdė, trankė per ausis. Jie visi koliojosi. Ji nieko nedarė. Jos vyras negriebė jai už plaukų, tik norėjo, kad ji niekur neišeitų. Ji tik pamatė, kad staliukas jau buvo nukritęs. Atrodo, kad garsiai ji sakė, jog eina kviesti policiją. Tada visi išėjo į koridorių, ten vartojo keiksmažodžius. Po to ji bėgo į apačią. Telefonas nukrito į pirmą aukštą. Ten buvo aukštas vaikinas, kuris pasiėmė jos telefoną ir pabėgo. Gal po 3-4 minučių visi pabėgo. Jai pinigai nereikalingi, tik telefonas reikalingas. Telefonas jai buvo kaip simbolis, kaip talismanas. Ji rašė SMS, kad grąžintų kortelę, sakė atsilygins. Tada nakties ramybę sudrumstė Ž., ji išgąsdino, puolė vyrą. Daugiau vyrą koliojo. Ta situacija buvo nemaloni. A. bandė atsiprašyti, o kaltinamoji nebandė atsiprašyti. Dar kartą praeinant pasakė ant jos su vyru: „žąsinai“. Koliojimas vyko bute ir koridoriuje labai trumpai vyko. Po 5 minučių visi pasišalino. Negali pasakyti, ar kaltinamoji tikrai keikėsi koridoriuje, kažkuris tikrai keikėsi.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad kaltinamoji yra jos draugė. 2012-02-22 kaltinamoji buvo pas ją bute. Ji ėjo aiškintis pas D., nes tarp jos ir D. buvo konfliktas. Pas D. ji ėjo viena, bet jos neįsileido. Tada prišlapino ant kilimėlio. Po to grįžo namo, su Ž. išgėrė alaus, abi išėjo parūkyti. Atėjo D., A. D. ir nepažįstamas asmuo. Ji nuėjo namo, o Ž. ir kiti du asmenys nuėjo žemyn. Konflikto ji nematė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 31), liudytoja D. Ž. nurodė, kad kai ji ėjo pas D., gal ir buvo šalia Ž.. Seniai buvo, ji nelabai prisimena. Kaimynai matė, kai ji ėjo prie D. durų. Dėl to nebuvo jokio aiškinimosi, kas buvo prie D. durų. Ketvirtame aukšte aiškinosi, kas prišlapino prie D. durų. Nieko nežino apie tai, kad kaltinamoji būtų užpuolusi D..

Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. 2012-02-22 jos sukonfliktavo. Jos su kaltinamąja užėjo paklausti dėl to, kad kaimynei prie durų buvo prišlapinta. Buvo nukentėjusiųjų žmogus, kuris pasakė, kad buvo atėję kaltinamoji ir D. Ž. ir prišlapino prie durų. Nuėjo išsiaiškinti pas nukentėjusius. Ėjo pas D. aiškintis su K. bei jos sūnumi. Ėjo, nes reikėjo patvirtinimo dėl to, kas prišlapino. Atėję pabeldė į D. duris. Duris atidarė abu nukentėjusieji. Jie pradėjo pokalbį, aiškinosi dėl ko atėjo. Prasidėjo piktumai. Po to D. tarpusavyje pykosi, o jie puolė gelbėti. Nukentėję išėjo į koridorių, D. pasakė, kad jam neįdomu, prasidėjo iš jo pusės grasinimas. Ji jau nelabai viską pamena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 30), liudytoja L. D. nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Pagrindinis konfliktas vyko tarp nukentėjusiųjų. Jos sūnus gynė nukentėjusiąją. Konfliktas vyko bendrame koridoriuje. Buvo vėlus metas. Nukentėję greitai atidarė duris, jie tarpusavyje ten aiškinosi. Ji nematė, kad Ž. būtų konfliktavusi. Žodinis konfliktas vyko koridoriuje. Tuo metu ji buvo išgėrusi. Ji nukentėjusiųjų buto viduje nebuvo.

Iš Ž. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji 2012-02-23 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK, nurodydama, kad 2012-02-22, apie 02 val. nakties, į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), be jos leidimo įėjo penki asmenys: kaimynas A. D. su savo mama L. D., iš matymo pažįstama mergina vardu Ž., Kaimynė iš ketvirto aukšto pravarde „D.“ ir A. draugas, kurio nepažįsta. Jos vyras visus asmenis paprašė išeiti iš buto. Tuomet įvyko konfliktas, kurio metu kaimynas A., mergina Ž., mergina „D.“ ir A. draugas puolė mušti jos vyrą, kilo grumtynės. Kilus grumtynėms ji išėjo iš buto, vyras su minėtais asmenimis taip pat išėjo į koridorių. Koridoriuje toliau vyko muštynės. Visi asmenys puolė jos vyrą, vyras gynėsi. Muštynės tęsėsi ir laiptinėje. Visi asmenys plūdosi necenzūriniais žodžiais. Belipant laiptais, įvykus susistumdymui, iš bliuzono kišenės jai iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurio ji nespėjo pakelti, nes kaip tik tuo metu telefoną paėmė A. draugas. Grumtynių metu buvo sugadintos buto durys, buvo apgadintas kambaryje esantis staliukas. Dėl dingusio savo mobilaus ryšio telefono, apgadintų buto durų ir staliuko materialinę žalą įvertina 600 Lt. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8).

Iš 2012-11-22 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton nukentėjusįjį O. D. ir įtariamąją Ž. K., jie patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (b. l. 65).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios Ž. K. veikoje, visiškai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispoziciją visuomenės rimtis sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai.

Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Būtent tokiais veiksmais pasireiškė kaltinamosios Ž. K. veika, nes ji, turėdama menkavertę dingstį-išsiaiškinti, kas šlapinosi prie liudytojos D. buto durų, nakties metu įsiveržė į nukentėjusiųjų O. D. ir Ž. D. butą, išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, nagais apdraskė O. D. ausis, po to, tęsdama savo nusikalstamą veika, namo trečiojo aukšto bendrame koridoriuje, kitam nenustatytam asmeniui suduodant smūgius nukentėjusiajam O. D. rankomis į galvą ir kitas kūno vietas, Ž. K. toliau plūdo nukentėjusįjį O. D. necenzūriniais žodžiais. Toks Ž. K. elgesys susijęs su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės nepaisymu ir pagrįstai laikytinas įžūliu. Dėl tokio neteisėto kaltinamosios elgesio buvo sutrikdytas gyventojų poilsis, iškviesti policijos pareigūnai. Įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, neabejotina, kad Ž. K. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamosios Ž. K. parodymus, kad ji nagais nedraskė nukentėjusiajam O. D. ausų, o atėjus išsiaiškinti ir O. D. pradėjus Ž. D. tempti už plaukų į butą, ji nusprendė apginti Ž. D., dėl to ji stūmė O. D. nuo Ž. D., teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė be jos pačios dalinio prisipažinimo yra visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų O. D. ir Ž. D. parodymais, kad kilus ginčui tarp jų ir į butą įsibrovusių asmenų, O. D. netempė žmonos į butą, prieš ją nevartojo jokios prievartos, o atvirkščiai-įsibrovėliai, t.y. Ž. K. su kitais asmenimis pradėjo kolioti O..ir Ž. D., po to Ž. K. puolė nagais draskyti O. D. ausis.

Kaltinamoji Ž. K. kalta ir baustina.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius.

Nors kaltinamoji Ž. K. kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies, tačiau kaip matyti iš jos parodymų turinio, kalta dėl savo vandališkų veiksmų ji neprisipažino.

Kaltinamosios Ž. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo Ž. K., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį, (veika tyčinė ir baigta), padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę (anksčiau neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota) bei kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, teisiama pirmą kartą, augina mažametį vaiką, jai skirtina bauda.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala apibūdina asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos intensyvumą ir apimtį, į pasekmes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 300 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam O. D. padaryta žala dėl sugadinto staliuko ir durų, kurį įvertina 500 Lt, civilinio ieškinio dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kadangi žala padaryta Ž. K. su dar dviem asmenimis nusikalstamais veiksmais, kaltinamajai taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiojo O. D. civilinis ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamosios Ž. K..

Kaltinamajai Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio į įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo O. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš Ž. K. 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismu per Kauno apylinkės teismą.