Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kaltinamajam L. K., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, vertėjai Danutei Jurčienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2015 m. ne anksčiau kaip rugsėjo 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdami asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir patvirtino, kad į Baltarusiją atvyko iš Ukrainos 2015-09-26 ir kelias dienas gyveno kažkokiame garaže. Į Lietuvą iš Baltarusijos išvažiavo apie 2015-10-02 ir važiavo per naktį. Į Lietuvą atvažiavo krovininio automobilio priekaboje, neturėdamas savo paso, kurį specialiai paliko Baltarusijoje, nes taip liepė kelionę organizavęs asmuo. Nei Lietuvos Respublikos, nei kitos Europos sąjungos valstybės vizos neturėjo, nes Gruzijoje dėl jos nesikreipė. Kur tiksliai kirto valstybės sieną nežino. Vairuotojas jį paleido ir pasakė, kad už 700-800 metrų yra kontrolės punktas. Jis ėjo link šio kontrolės punkto keliu ir buvo sulaikytas pasieniečių. Iš karto pasakė, kad atvyko neteisėtai, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, kurį pasiėmė tam, kad galėtų įrodyti savo tapatybę, ir paaiškino atvykimo priežastis bei pasakė, kad nori prašyti prieglobsčio. Kaltinamasis paaiškino, kad Gruzijoje yra persekiojimas dėl politinių motyvų, nes priklauso kitai partijai nei valdanti partija, todėl turėjo tikslą atvykti į bet kurią Europos sąjungos valstybę prašyti prieglobsčio. Sekančią dieną po sulaikymo, t. y. 2015-10-04 jis parašė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, bet policija areštinėje jo nepriėmė, todėl 2015-10-05 jį atidavė savo gynėjui. Prašo atleisti nuo atsakomybės, nes neteisėtai atvyko norėdamas gauti prieglobstį.

VSAT pasienietės L. M. 2015-10-03 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-10-03, apie 12.45 val. kelyje Kaunas-Marijampolė –Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos buvo sulaikyti du piliečiai neturėję dokumentų, patvirtinančių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje. Pristačius šiuos asmenis į tarnybines patalpas asmens apžiūrai pas vieną iš jų buvo rastas Gruzijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, išduotas L. K., gim (duomenys neskelbtini) vardu. Šis asmuo negalėjo paaiškinti kaip pateko į Lietuva, nurodė, kad paskutinė valstybė, kurioje buvo yra Ukraina, o paskui vyko krovininio automobilio kėbule (b. l. 3).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2015-10-03, 17.10 val. – 17.30 val. vykusios kratos metu pas kaltinamąjį buvo rastas tik vairuotojo pažymėjimas, pinigai, telefonai, papuošalai, bet dokumento suteikiančio teisę atvykti į Lietuvą nebuvo rasta (b. l. 5-6).

Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės pažymos patvirtina, kad duomenų apie kaltinamojo teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra (b. l. 16, 17).

Apžiūros protokolai patvirtina, kad Gruzijos piliečio pase Nr. 10AA5704, išduotame L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra vizos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę, o pase yra 2015-09-26 Baltarusijos Respublikos spaudas (b. l. 19-25).

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis žinojo, jog atvykimui į Lietuvą jam būtina turėti Lietuvos Respublikos vizą ir pats patvirtino, kad dėl jos gavimo nesikreipė į Lietuvos atstovybę, o į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko be paso, kurį pateikė tik ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis pripažino, kad tyčia perėjo valstybės be dokumento, suteikiančio teisę atvykti, ir savo pasą tyčia paliko Baltarusijoje. Iš kaltinamojo paso duomenų matyti, kad paskutinė valstybė, kurioje jis buvo prieš patekdamas į Lietuvą buvo Baltarusija.

Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, todėl jo veika atitinka visus BK 291 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir yra kvalifikuota teisingai. Tačiau iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad valstybės sieną kaltinamasis perėjo pažeisdamas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. ne nustatytoje sienos kirtimo vietoje, nes byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaltinamasis pats nežino kurioje vietoje jis kirto sieną, nes jis važiavo krovininio automobilio krovinių skyriuje ir to nematė. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad pats automobilis valstybės sieną kirto neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą.

Tačiau šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos ir kaltinamojo atsakomybės, nes valstybės sienos kirtimas neturint tokią teisę suteikiančio dokumento yra nusikaltimas, numatytas BK 291 str. 1 d.

Nors kaltinamasis ir gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 291 str. 2 d. numatytu pagrindu, nes kaltinamasis nurodė, kad neteisėtai atvyko turėdamas tikslą prašyti prieglobsčio, tačiau nustatytos kaltinamojo atvykimo aplinkybės tokios išvados daryti neleidžia, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 70 straipsnį, prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad neteisėtai atvykęs užsienietis privalo pareikšti prašymą dėl prieglobsčio nedelsiant po atvykimo prisistatęs kompetentingoms institucijoms arba iš karto, kai tik susiduria su teisėsaugos pareigūnais ir turi tokią progą. Pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) teritorinei policijos įstaigai; 3) Užsieniečių registracijos centrui.

Šiuo atveju iš minėto pasienietės tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2015-10-03, apie 12.45 val. kelyje, be to pareigūnė nenurodo, kad sulaikytieji sakė ketinantys prašyti prieglobsčio (b. l. 3). Įtariamojo asmens kratą tarnybinėse patalpose atliko kitas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas 2015-10-03 nuo 17.10 val. iki 17.30 val. (b. l. 5-6). Įtariamasis buvo sulaikytas pagal 2015-10-03, 19.10 val. dar kitos pareigūnės surašytą įtariamojo sulaikymo protokolą (b. l. 27-28). Pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas ir įtariamuoju L. K. buvo apklaustas kitą dieną, t. y. 2015-10-04, nuo 09.00 val. iki 11.00 val., jo apklausoje dalyvavo advokatas (36-39). Dar sekančią dieną, t. y. 2015-10-05 įtariamasis dalyvavo teismo posėdyje nuo 11.00 val. iki 11.20 val., kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimas, posėdyje taip pat dalyvavo advokatas (b. l. 50-51).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo faktinio sulaikymo momento - 2015-10-03, 12.45 val., iki kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo - 2015-10-05, 11.15 val., kaltinamasis per dvi paras penkis kartus bendravo su skirtingais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, jam buvo užtikintas vertėjo dalyvavimas, jo interesus gynė advokatas, tačiau prokuroras patvirtino, kad kaltinamojo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš kaltinamojo gynėjo gavo tik po suėmimo kaltinamajam paskyrimo. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo paaiškinimą, kad į Lietuvą jis atvyko iš anksto turėdamas tikslą prašyti prieglobsčio.

Tiek minėto Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 70 straipsnyje numatyta, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėto atvykimo tikslas - prašyti prieglobsčio, yra nustatomas tada ir pripažįstamas pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės tada, kai toks asmuo savo prašymą pateikia nedelsiant kai tik turi tam progą. Tačiau šiuo atveju iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad prieglobsčio prašymą sąlygojo ne išankstinis kaltinamojo sumanymas būtent tokiu tikslu atvykti į Lietuvą, o jo sulaikymas, įtarimo pareiškimas padarius nusikaltimą ir kreipimasis į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Tik po šių procesinių veiksmų ir procesinių prievartos priemonių taikymo prokurorui buvo įteiktas kaltinamojo prašymas suteikti prieglobstį, nors turėdamas advokatą ir ne vieną kartą bendraudamas su skirtingais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais kaltinamasis tiek asmeniškai, tiek per savo gynėją galėjo tokį prašymą pateikti daug anksčiau. Be to, kaltinamojo veiksmai prieštarauja jo deklaruojamiems atvykimo tikslams, nes žinodamas, kad jis prašys prieglobsčio Europos sąjungos valstybėje jis nebūtų sąmoningai palikęs savo paso, kuris reikalingas jo kilmės valstybei nustatyti ir prieglobsčio prašymo priežastims pagrįsti. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai taip pat paneigia, kad prašyti prieglobsčio jis buvo numatęs dar prieš atvykstant į Lietuvą ir būtent toks buvo atvykimo tikslas.

Nenustačius, kad kaltinamasis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką jau turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise, nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 291 str. 2 d. numatytu pagrindu.

Skiriant bausmę kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pilnai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jis pirmą kartą teisiamas, turi aukštąjį išsilavinimą, visiškai pripažino savo kaltę, neslėpė savo tapatybės, todėl už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina BK 291 str. 1 d. sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Skirti pirmą kartą teisiamam ir savo kaltę visiškai pripažinusiam kaltinamajam kitas sankcijoje numatytas bausme, kurios susiję su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes tokios bausmės neatitiktų teisingumo principo ir būtų aiškiai per griežtos.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu siekia gauti prieglobstį ir likti Lietuvoje, todėl jam skiriama mažesnio nei vidurkis dydžio bauda.

Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime (BK 65, 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 309 str. 1d. 4 p., teisėjas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

Remiantis BK 66 str., į bausmę įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir bausmę pripažinti įvykdyta.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.