- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- ATP-1023-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00290-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. ir jam paskirta: pagal ATPK 126 str. 4 d. – septynių šimtų dvidešimt trijų euro (723 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – septynių euro (7 EUR) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda A. Ž. paskirta septynių šimtų dvidešimt trijų euro (723 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.
A. Ž. nubaustas už tai, kad 2015-05-28 21⁴⁵ val., Varėnos raj. sav., Liškiavos kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė automobilio privalomosios techninės apžiūros dokumento.
Šalies argumentai
Skundu A. Ž. nesutinka su apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti nesant jo veikoje administracinės teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas neigia padaręs administracinės teisės pažeidimą, teigia, jog byloje nustatytu laiku automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas A. A.. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai R. S. parodymams skyrė didesnę įrodomąją vertę, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas neteisingai nurodė, kad R. S. parodymai nuoseklūs, nes jis sakė matęs apeliantą jau ankščiau važiuojantį Liškiavos miestelyje ant kalno, tačiau kodėl tuo metu nepranešė policijai. Teismas patikėjo neblaivaus asmens parodymais, R. S. blaivumas nebuvo nustatinėjamas, nors jis buvo girtas. Teigia, kad įvykio aplinkybės ištirtos nepilnai, nesurinkti visi duomenys. Kartu su R. S. buvo dar vienas asmuo, tačiau jo policijos pareigūnai neapklausė, kas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) matė parduotuvėje pardavėju dirbantis G. R., kuris taip pat nėra apklaustas. Buvo pasiremta tik vieno asmens paaiškinimu. Policijos pareigūnai tik patvirtino, ką sakė R. S., automobilio vairavimo faktas nėra užfiksuotas, vairuojant nesustabdė. Apeliantas teigia, kad administracinės teisės pažeidimų protokole fiksuotas tik R. S. paaiškinimas. Tokiu būdu pažeidimo, jeigu toks yra, aplinkybės nėra ištirtos ir apelianto nuomone, gražintinas policijai tirti iš naujo arba teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu atveju kviestini į teismą liudytojai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato Viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimą kaip teisingą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. Ž. skundas atmestinas.
ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. A. Ž. buvo nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,43 prom.) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina įvykį fiksavusių patrulių A. K. ir A. V. tarnybiniai pranešimai, jų parodymai duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu, liudytojo R. S. paaiškinimas ir parodymai duoti teisme. Kad buvo išgėręs neneigia ir pats A. Ž., tačiau neigia vairavęs automobilį, ir tvirtina, kad jam priklausantį automobilį vairavo kaimynas A. A..
Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad A. Ž. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, surinktais įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad automobilį vairavo ne jis, o jo kaimynas, teisingai įvertinta kaip gynybinė. Šią versiją paneigia liudytojas R. S., kuris paaiškinime ir teisme nuosekliai nurodė, kad A. Ž. nepažįsta, tik teko kelis kartus jį matyti. Nurodė, kad būtent A. Ž. tą dieną vairavo melsvą, mažiuką, nedidelį automobilį, kad automobilyje be A. Ž. buvo dar vienas asmuo, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. R. S. teigė akivaizdžiai matęs, kad A. Ž. buvo neblaivus už vairo, todėl, kai šis sustojo prie parduotuvės, perspėjo jį, kad jei nepaliks mašinos – kvies policiją. A. Ž. nepaklausė, išvadino jį su draugu visokiais žodžiais, sėdo į mašinos vairuotojo sėdynę, užsivedė mašiną, bet R. S. spėjo ištraukti raktelius ir tuomet iškvietė policiją. Liudytojas nurodė, kad prieš šį žmogų jokių piktumų neturi, o į policiją skambino iš pilietinės pareigos.
Liudytojo teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. Ž., nėra. Teismo posėdžio metu pats A. Ž. patvirtino, kad asmenų, kurie iškvietė policiją jis nepažįsta, kas tik patvirtina, jog R. S. ėmėsi prieš A. Ž. veiksmų – ištraukė variklio degimo raktelius iš spynelės ir iškvietė policijos pareigūnus, dėl pagrįstų priežasčių, o ne turėdamas tikslą ir suinteresuotumą kaip nors pakenkti apeliantui, jį apkalbėti ar apšmeižti.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jo kaltei pagrįsti nebuvo surinkti visi būtini duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors pagal įstatymo nuostatas konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau duomenų rinkimas negali būti nesibaigiantis ir tiek administracinio teisės pažeidimo bylą tirianti Institucija, tiek ją nagrinėjantis teismas sprendžia, kuomet duomenų yra užtektinai neginčijamam fakto buvimui ar nebuvimui patvirtinti.
Liudytojas A. K., policijos pareigūnas, teisme paaiškino, kad įvykio pranešėjas buvo R. S., kuris papasakojo įvykio aplinkybes, ir nors vietoje buvo dar vienas žmogus, tačiau šis nieko neaiškino, konkrečių faktų nenurodė, todėl buvo apklaustas tik R. S.. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad A. Ž. taip pat neprašė, kad kitas asmuo būtų apklaustas. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja apklausta pareigūnė A. V.. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad kartu su R. S. buvęs asmuo, nors ir buvo įvykio vietoje ir galėjo jį matyti, tačiau policijos pareigūnams nieko negalėjo paaiškinti, todėl šis asmuo, kaip jokių aplinkybių apie įvykį negalintis paaiškinti, visiškai pagrįstai ir nebuvo apklaustas. Apeliantas skunde nurodo, kad parduotuvės, prie kurios įvyko konfliktas, pardavėjas G. R. matė, kas iš tiesų vairavo jo automobilį, tačiau ir jis nėra paklaustas. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje šio asmens nebuvo, apie jį nekalbėjo bei vienas iš ten buvusių asmenų. Bylą nagrinėjant teisme, A. Ž. prašė teismo iškviesti ir apklausti tik A. A., teismas šį prašymą tenkino, o G. R., kaip galinčio patvirtinti kokias nors svarbias aplinkybes, juo labiau, patvirtinančias paties pažeidėjo versiją, A. Ž. neprašė iškviesti ir paklausti. Šios aplinkybės patvirtina, kad parduotuvės pardavėjas įvykio nematė, tačiau apeliantas skunde teigdamas, kad jis nepagrįstai nebuvo iškviestas ir apklaustas, siekia suklaidinti teismą ir bet kokiomis priemonės pagrįsti savo nekaltumą. Abejones kelia ir paties A. Ž. pozicija dėl įvykio, nes policijos pareigūnas A. K. nurodė, jog A. Ž. įvykio tikrinimo metu keitė parodymus: iš pradžių neigė vairavęs, po to jau sakė, kad jo visai ten nebuvo. Policijos pareigūnas taip pat nėra A. Ž. pažįstamas, jis tyrė įvykį vykdydamas savo tarnybines pareigas, todėl nėra pagrindo teigi, kad jis galėjo iškraipyti nustatytas aplinkybes ir jas fiksuoti šališkai, būtent A. Ž. nenaudai.
Liudytojas A. A. patvirtino apelianto iškeltą versiją, tačiau kitų objektyvių įrodymų, kuriais galima būtų ją patvirtinti, nėra. Nors jis ir nurodė visas aplinkybes taip , kaip ir A. Ž., t. y. kad automobilį vairavo jis, tačiau atvykus policijos pareigūnams, buvo įvykio vietoje ir matė, kad R. S. policijai nurodė, jog vairavo A. Ž., tačiau pats nesiėmė iniciatyvos pasakyti, kad vairavo jis. Pareigūnai jo neapklausė ir jo netikrino, o jis pats nieko jiems apie vairavimą nesakė. Toks nelogiškas ir prieštaringas liudytojo elgesys taip pat verčia abejoti jo parodymų patikimumu.
Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Ž. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Nekyla ginčo ir dėl ATPK 124 str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymo. Teismas įvertino A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad padarytas šiurkštus pažeidimas transporto srityje, kad jo asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, jog praeityje ne kartą baustas už vairavimą išgėrus. Jam paskirta sankcijos vidurkiui artima nuobauda, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.