Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. A. dėl 2012 m. rugsėjo mėnesį R. V. sukelto skausmo paaiškino, kad kai tikrino pamatė, jog per savaitę gauti 8 dvejetai ir praleistos pamokos, nors klausiant R. V. visada sakydavo, kad viskas gerai. Dėl to susipyko ir susiginčijo su R. V.. Konflikto metu pastūmė jį, o ne sudavė. Jei būtų buvęs smūgis, tai būtų žymės ant kaklo. Jei R. V. būtų susitrenkęs į kažką, tai būtų žymės ant nugaros, bet to nėra. Kai R. V. pastūmė, jis nenugriuvo, bet 3 žingsnius iš inercijos žengė į priekį. Hole, kur viskas vyko, nėra baldų, yra tik kompiuterio stalas, kuris stovi už kampo. Pripažįsta, kad R. V. buvo sukeltas skausmas, kadangi jį pastūmė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 178) S. A. nurodė, kad susinervinęs dėl R. V. blogo mokymosi ir melavimo vieną kartą sudavė jam nestipriai per pakaušį.

Pagarsinus šiuos parodymus S. A. paaiškino, kad to negalima pavadinti nei smūgiu, nei stūmimu. Jei R. V. būtų į kažką atsitrenkęs, tai būtų žymės. Jei jis būtų susitrenkęs nugarą, tai jam reikėjo suduoti smūgį iš priekio.

Dėl E. A. sumušimo 2013 m. gegužės 19 d., kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną grįžo iš darbo, buvo svečių, buvo Julijos krikšto tėvai, nes tą dieną buvo Julijos gimtadienis. Kai apie 21.30 val. grįžo iš darbo, jie jau sėdėjo už stalo, šventė gimtadienį. Atšventę gimtadienį, svečiai išėjo. Visi ruošėsi miegoti. Nurodo, kad turi įprotį prieš einant miegoti, panaršyti kompiuteryje. Ten rado J. susirašinėjimą. Paėmė jos telefoną, ir ten buvo susirašinėjimas. Prasidėjo skandalas, kadangi ėmė jai priekaištauti dėl neištikimybės. To barnio metu buvo susistumdymas. Konflikto metu jai kelis kartus sudavė, nes nesusilaikė. Prieš tai ji pati buvo sakiusi, kad viskas baigta, kad niekas nepasikartos, kad tai yra praeitis ir viskas bus gerai. Tačiau iš rasto susirašinėjimo suprato, kad slapta nuo jo nesantuokiniai ryšiai ne tik nebuvo nutraukti, bet dar ir stiprėjo. Prieš tai jau buvo žmonai sakęs, kad išeis iš darbo ir vyks pas seserį į Vokietiją. Tuomet ji pasitarusi su draugėmis pasakė, kad nereikia išeiti iš darbo, vykti į Vokietiją, kad viskas bus gerai. Ji elgėsi, lyg tai santykiai yra puikūs, bet tai buvo tik įvaizdis. Konflikto metu sudavė 2-3 kartus. Tuomet pats svėrė 100 kg, todėl negalėjo jos mušti kojomis, nes būtų labai sužeidęs. Įvykio metu buvo 3 val. nakties, vaikai jau miegojo. J. vaikus prikėlė ir nusileido į apačią pas kaimynę.

Po suduotų rankomis smūgių ji lyg tai pasilenkė. Taip aukštai kojos negalėtų iškelti, todėl ir kaltinime nurodytų sužalojimų koja negalėjo padaryti. Ji ne už plaukų buvo ištraukta iš vaikiškos lovytės, ją ištempė už rankos. Muštynių metu gal ir tempė ją už plaukų, bet ne nuo lovos.

Dėl birželio 15 d. įvykio paaiškino, kad tą dieną nakvojo pas mamą. Kai 14.30 val. pabudo po naktinės pamainos, rado neatsakytą skambutį - skambino J.. Jai perskambino. Ji sakė, kad ji yra prie ežero, kad laukia. Liepė nueiti į parduotuvę, ten nupirkti alaus ir pripučiamą ratą. Nuėjo į parduotuvę. Kai pirko alų ir rinko pripučiamą ratą, kelis kartus skambinosi dėl rato rinkimo. Po to su pirkiniais nuėjo prie ežero, prie pionierių stovyklos. Buvo ten K., R. su draugu, J, V.ir dar bendrų pažįstamų dukra. Buvo ten ir J.. Buvo puiki nuotaika, pažaidė su vaikais. Anksčiau buvo kalbėję su J., kad 14-tą dieną eis nakvoti į namus, tačiau, būnant prie ežero, nei iš šio, nei iš to ji pasakė, kad neleis nakvoti namuose. Po to sužinojo, kodėl taip, nes buvo švenčiamas J.gimtadienis. Žodis po žodžio ir susiginčijo, bet nebuvo ginčijamasi pakeltu tonu. Pabuvęs 15-20 min., pasiėmė krepšį iš išėjo. Ji dar kelis kartus skambino, prašė neįsižeisti, sugrįžti, kad tik šią naktį neleis nenakvoti, nes ji nori pabūti ir pasiklabėti su draugėmis. Po to ji paskambino ir pasakė eiti pas J. ir V., kad ten ji bus. Nuėjo pas V. ir J. ir ten buvo iki J. atėjimo. Gal po valandos, atėjo J. su mažais vaikais, atsinešė alaus. Sėdėjo, gėrė alų, kalbėjosi. Galiausiai vėl susiginčijo, todėl jis išėjo. Ji paskambino ir liepė grįžti, priešingu atveju, kaip visuomet, grasino neduoti vaikų. Sugrįžęs pabuvo 30-40 min. Po to paskambino draugui, kuris buvo garaže, ir paprašė jo atvykti bei pasiimti į garažą. Apie 18 val. draugas atvyko paimti. Kartu nuvyko į parduotuvę, draugas paėmė degtinės, užkandos ir kartu nuvyko į garažą. Ten po truputį išgėrinėjo. Po to nuvyko į draugo namus. Tenai dar išgėrė. Apie 23 val. susiruošė eiti namo. Kai išeidinėjo iš V. ir J., viskas buvo gerai, atsisveikino su vaikais, o kai buvo garaže, J. visą laiką skambino ir tie skambučiai sukėlė šoką. Žinojo jos charakterį: ji galėjo visko prikalbėti, bet po valandos paskambinti ir kalbėti lyg tai nieko nebuvo. Kai ruošėsi išeiti iš Sergėjaus, tai buvo mintis užeiti pas J. ir pažiūrėti, kas gi įvyko, nes kai išsiskyrė, buvo viskas gerai. Kai grįžo namo, pradžioje tik ginčijosi, barnio nebuvo, bet palaipsniui pradėjo karščiuotis, įtampa kilo. Ji pradėjo kalbėti tokius dalykus, kad tai išgirdęs, gal vienas iš 1000 vyrų būtų susilaikęs. J. ruošėsi įdarbinti tame pačiame darbe, kuriame dirbo ir jis pats, nes turėjo skolų. J. sakė, kad jei ją priims į darbą, tai iš jos atlyginimo bus mokamos skolos, o gyvenama bus iš jo (S. A.) algos. Ji sakė, kad tuo laiku gal pusę metų reikės kartu negyventi. Į tai jai pasakė, gal ji serga šizofrenija, kaip tai galima, nes tai reiškia, kad turės juos išlaikyti, o ji tuo metu gyvens su meilužiu. Prasidėjo keiksmažodžiai, įžeidinėjimai. Po to lyg tai kažkas tai būtų „nukirtę“, atsimena lyg atskirus kadrus, kai ji šaukia, kad „tu ne vyras, net to negaliu padaryti“. Nei įvykio metu, nei dabar nesuprato, kas įvyko. Atsipeikėjo valčių prieplaukoje ir nustebo, kad tik su kojinėmis. Prie suoliuko paieškojo batų, bet jų nebuvo. Nustebino tai, kad turėjo darbinį krepšį. Galvoje buvo mintis, kad kažkas atsitiko, kažkoks skandalas, bet tiksliai neprisiminė. Prisiminimai asocijavosi su peiliu. Neprisimena, kaip atsidūrė pas P., t.y. pas pažįstamą P. L.. Lyg tai bandė skambinti J. iš savo telefono, bet baigėsi kreditai, negalėjo jai prisiskambinti, pagalvojo, kad kažkas įvyko, kad ji atjungė telefoną. Kai buvo pas P., jam pasakė, kad prisimena kažkokias asociacijas su peiliu, kad juo dūrė. P. jo paprašytas paskambino K.. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, bet po skambučio P. pasakė, kad „ją nužudei“. Tada paprašė paskambinti L. F.. Kai jis paskambino, tai ji pasakė, kad J. durta 5 kartus. P. paklausė, ar eisi „pasiduoti“. Pasakė nesislapstys, tuo labiau, kad aš nežinojo, kur yra vaikai. P. pasisiūlė iš parduotuvės atnešti butelį degtinės ir cigarečių. Davė jam 30 Lt. Kartu išgėrė parneštą degtinę. Tuomet nutarė palaukti laidotuvių, nueiti prie jos kapo, o po to paskambinti kriminalistui ir pasiduoti. Galvojo, kad laidotuvės bus 18-19 d. Nemanė, kad tai tęsis iki 21 d. Į kapines nepateko, pasiduoti policijai nespėjo.

Nors dėl smurto prieš J. buvo uždrausta būti namuose ir su ja susitikinėti, tačiau abu tęsė bendravimą, kas dieną su ja susitikdavo, ne pirmą kartą ten eidavo. Jau ne kartą buvo pažeistas nesilankymo ir nesiartinimo draudimas. Įvykio dieną atėjus į namus, namuose buvo R., jis atidarė duris. J. atėjo su vaikais, bet su kuriais, nepamena. Vaikai gal ir matė viską, bet pats viso įvykio nepamena. Jei būtų grasinęs Je.nužudyti, ji to nebūtų nutylėjusi, apie tai ji būtų policijai pranešusi. Apie J. artimą draugą sužinojau tik prieš įvykį, t.y. mažiau nei prieš mėnesį iki jos kelionės į Vokietiją.

S. A. pripažįsta padaręs žalą, tačiau nesutinka su civiliniu ieškiniu prašomomis sumomis. T. V. jau gavo kažkokius pinigus. Vaikams sutinka kažkokią tai sumą duoti, bet T. pardavė butą, pasiėmė pinigus, ji nori praturtėti dukros nelaimės sąskaita. Anksčiau didelės meilės dukrai iš motinos pusės nepastebėjo. Civiliniuose ieškiniuose labai didelės sumos, gal nori mokytis Vilniuje elitinėse mokyklose. Reikia paskaičiuoti, kiek kas mėnesį kiekvienam vaikui skirti pinigų, bet dabar negali įvardinti konkrečios sumos.

Nukentėjusioji T. V. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai 2 val. nakties paskambino R. į Vokietiją. Jis ir pasakė, kad dukra nužudyta. R. pasakojo, kad S. atėjo į namus girtas, kad R. buvo vienas, jis S. įsileido į vidų, kad tėtis motinai dūrė peiliu ir ją nužudė. Apie skandalus ir barnius, įvykusius tą dieną nieko negali pasakyti, nes tą dieną nei skype, nei kitaip su dukra nebendravo. J. ir kaltinamasis pykosi. Žinojo apie tai, nes dukra tai sakė bendraujant internetu. Žino, kad kaltinamasis skriausdavo vaikus. Ne kartą dukrai ir S. yra siūliusi atvykti į Vokietiją, ieškojo darbo. Buvo kalbos ir apie skyrybas. Dukra sakė, kad padavė skyryboms dokumentus, prašė pinigų. Iki to laiko su S. dėl skyrybų dukra ne kartą kalbėjo, dokumentai buvo paduoti ne kartą advokatams.

Civilinį ieškinį palaiko. Baldų nepardavė, jie yra. Iš buto buvo paimtas šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė, bet jie buvo perduoti A.. Parduota buvo tik lova. Su dukra buvo normalūs santykiai. Buvo, kad ir pykosi. Žiūrėdama, kas yra kaltas, palaikydavo ar jo, ar dukros pusę, žiūrėdavo pagal situaciją. Su dukra internetu palaikė pastovų ryšį. Jai padėjo finansiškai.

600 Lt išleido už gedulingus pietus, kuriuose dalyvavo 20 žmonių, bet nepaėmė sąskaitos, nepagalvojo, kad reikia ją turėti.

Apie 2012 m. rugsėjo mėnesį R. sumušimą nežino. Žino apie ankstesnius jo sumušimus. Kai atvažiuodavo su savo draugu vokiečiu, jis rodydavo, kad R. veide matosi kažkokios tai sumušimo žymės. Dukrai siūlė kreiptis į policiją ir į vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl sumušimo, bet dukra prašydavo to neafišuoti.

Apie J.sužalojimą prieš jos nužudymą žino tik iš jos pasakojimo. Kai J. grįžo iš policijos, su ja bendravo „Skaipu“. Matė dukros sumuštą veidą, vėliau rado nuotraukas, kur buvo atvaizduoti sužalojimai. J. nesakė, kaip buvo sužalota, tik parodė veidą, o nuotraukose matė kraujosruvos. Ji paaiškino, kad tai matė ir vaikai, vaikai S. bijo. Ji sakė, kad jai grasino nužudyti, bijojo, nes ją mušdavo. Nesakė priežasties, kodėl grasina nužudyti.

Laidotuvėms gautos 1040 Lt pašalpos neišminusavo iš prašomos ieškiniu sumos.

Kai Visagine pirko butą, dokumentus sutvarkė L. vardu. Kai J. pradėjo gyventi su S., gyveno kartu su jais, bet buvo nesutarimų. Pradžioje norėjo nuomotis butą, bet po to buvo taip padaryta, kad S. pardavė savo butą ir jai (T. V.) nupirko vieno kambario butą. Buvo sutarta, kad skyrybų atveju vieno kambario butas bus sugrąžintas Sergejui.

Vokietijoje gyvena seniai, bet oficialiai - 2 metai. Internetu su dukra bendrauja 6 metai. Būdavo neteisi ir dukra, tuomet palaikydavo žentą. Dukros charakteris buvo permainingas, ji galėjo užsiplieksti, po to vėl nurimti. Dažnai ir tarpusavyje konfliktuodavo.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo atsitiktinai. Ryte paskambino, kad įvyko nelaimė, kad vaikai pas kaimynę. Su Je. anksčiau susitikinėjo, nebuvo vedę, bet turi bendrus 2 vaikus. Paskutiniu metu ji ateidavo į svečius, bet apie savo problemas nepasakojo. Dabar vaikai gyvena su juo, jiems 9 m. ir 12 m. Civiliniu ieškiniu prašo 300 000 Lt neturtinės žalos kiekvienam vaikui, nes jie neteko mamos. Iki nusikaltimo vaikai kartu gyveno su J., tačiau šiuo metu jie atskirti nuo tų kitų 2 vaikų. R. verkia, blogai miega.

J. A., 2013-05-19 apklausta kaip liudytoja (T. 1, b.l. 11), parodė, kad su draugais šventė dukros J. A. gimtadienį, vyras buvo prisigėręs degtinės. 2013-05-19 apie 03.00 val. vyras pradėjo priekaištauti, kad ji jam neištikima, dukros akivaizdoje paėmė ją už plaukų ir ištempė iš lovos. Pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, spardė koja į kaktos ir akių sritį, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais.

Mažametis nukentėjusysis R. V. (R. V.), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (T. 1, b.l. 94 – 95), parodė, kad S. A. su savo raktais atrakino buto duris. Prieš grįždama iš lauko mama S. skambino, prašė išeiti. Jai atėjus namo, jie ėmė pyktis. S. dūrė mamai tris kartus į nugarą ir vieną kartą į pilvą. Tą matė jis pats ir kiti vaikai. Badė dideliu peiliu su medine rankena, peilį paėmė virtuvėje. Matė kraują. Paskui S. pabėgo. Kai badė peiliu, mama nukrito, ji gulėjo prie durų. Mama nieko nekalbėjo, jai bėgo kraujas iš nosies ir iš burnos. Viskas vyko apie 12 val. nakties.

Toje pačioje apklausoje R. V. nurodė, kad S. jį mušė nuolat. Įvykį prieš metus, kai jam trenkė ir jis nukrito, atsimena blogai. Mušė, nes nebaigė ruošti pamokų. S. A. ir mama nuolat bardavosi, jis mamą mušė, dusino, likdavo mėlynės ant veido. Mušėsi dėl jo (R. V.), nes mama jį užstojo. Jį ir seserį V. mušdavo iešmais, laidais dėl pažymių, dėl blogai išplautų indų.

Apklaustas 2012-11-14 nukentėjusysis R. V. (T. 1, b.l. 88) parodė, kad 2012 metų mokslo metų pradžioje, jam būnant namuose, S. A. trenkė jam ranka į pakaušį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų ir, griūdamas, užsigavo nugarą į kambaryje esantį baldą. Dėl to jis juto skausmą.

Liudytojas S. T. paaiškino, kad vakare remontavo garaže mašiną. Paskambino kaltinamasis, kad reikia pakalbėti, reikia atvykti prie „Aukštaitijos“. Kai pamatė kaltinamąjį, jis drebėjo, sakė, kad J. prašė pinigų nueiti į barą. Pasiūlė S. vykti kartu į garažą, išgerti, atsipalaiduoti. Parduotuvėje, nupirko išgerti ir nuvyko į garažą. Kaltinamasis išgėrė, atsipalaidavo, nutilo, nebuvo agresyvus. Remontą baigę, paėmė alaus, degtinės ir nuvyko pas jį (S. T.) į namus. Ten pasėdėjo. Siūlė jam pasilikti, nes žmona išvažiavusi, bet jis atsisakė ir išėjo. Su S. A. yra dirbę kartu. Jį charakterizuoja iš teigiamos pusės. Girdėjo gandus, kad jis mušė žmoną, bet kelis kartus yra buvęs pas juos svečiuose, bet nieko tokio nebuvo.

Kaltinamasis išėjo namo pas motiną, sakė, kad guls miegoti. Kai jis išėjo, jau buvo apie 23 val. Po to su juo telefonu kalbėjosi ryte, prieš 8 val. Jis sakė, kad daugiau jam neskambinti, kad jo nėra. Nesakė, kodėl jo nėra.

Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 126-128) S. T. patvirtino tuos parodymus ir patikslino, kad dabar jau nepamena, gal S. A. ir sakė: „manęs jau nebėra, nes užmušiau žmoną“.

Liudytojas nurodo, kad su kaltinamuoju yra aptarinėję jo žmoną. Kaltinamasis yra sakęs, kad ji nuolat jo prašo pinigų, o jis nedaug jų gauna. Dėl J. neištikimybės yra sakęs, kad jis išeina naktį į darbą, o ji kažkur išeina, gal pasivaikščioti ar dar kur nors. Skundėsi posūnio R.elgesiu, kad neklauso, nenori mokytis, jei kaltinamojo namuose nėra, tai nieko neveikia.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad J. mažai pažinojo, pradėjo bendrauti apie 2 mėnesius iki įvykio, po to susipažino su kaltinamuoju.

J. birželio 15 d. paskambino ir paprašė leisti dukrą nueiti kartus su jais prie ežero. Dukrą išleido ir jie visi nuėjo prie ežero. J. ir S. paskambino, kad grįžta ir užėjo į svečius. Pabuvus kurį laiką, J. dar su vaikais liko, o S. išėjo. J. paprašė leisti jos dukrai V. nakvoti. V. liko nakvoti, o J. išėjo apie 19 val. Vakare, apie 22 val. paskambino J. ir pakvietė į diskoteką, tačiau eiti į diskoteką atsisakė. Kol J. su vyru svečiavosi, konfliktų tarp jų nebuvo. Pati kurį laiką buvo virtuvėje, todėl nežino, kodėl kaltinamasis išėjo anksčiau.

Svečiuojantis kaltinamasis nevartojo alkoholio. Gal ir buvo išgėręs, tačiau to tiksliai pasakyti negali. J. pasakojo, kad kaltinamajam nebuvo galima prisiartinti prie jos ir vaikų. J. taip pat sakė, kad ruošiasi skirtis ir išvažiuoti pas mamą į Vokietiją, nes S. ją mušė, o apie vaikų mušimą nieko nesakė.

Su J. kartą yra buvusi diskotekoje, bet artimai su ja nebendravo. Iki to įvykio, kai S. neleido artintis prie jos ir vaikų, tai tada yra mačiusi jos veide mėlynę. Sakė, kad tai padarė S..

Liudytojas P. L. paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Kad S. užmušė žmoną, sužinojo iš policijos pareigūnų, atėjusių jo ieškoti. Pareigūnai parodė kaltinamojo fotorobotą, apieškojo kambarį ir išėjo. Po poros minučių kažkas pasibeldė į balkono duris. Atidarius jas, pamatė kaltinamąjį. Policijos pareigūnas buvo pravėręs užuolaidas, bet į balkoną nėjo. Kaltinamąjį į butą įsileido. Kai antrą kartą atėjo pareigūnai, kaltinamąjį jau areštavo. Kaltinamasis buvo pagiriotas. Sakė, kad namuose susipyko su žmona, jai lyg tai dūrė peiliu.

Su S. A. pažįstamas nuo 1996 m. Jis anksčiau yra pasakojęs, kad pykdavosi su žmona dažnokai, bet kaip buvo iš tikro, nežino. S. tik sakė, kad žmona dažnai eina į barus, palieka vienus vaikus. Apie jos neištikimybę kartą yra sakęs, sakė, kad matė atvirai ją besibučiuojančią gatvėje, lauke. Žinojo, kad buvo uždrausta kaltinamajam artintis prie J. ir vaikų, bet ji pati prašė kaltinamojo, kad jis susitikinėtų su vaikais. Apie tai žino iš kaltinamojo žodžių.

Kaltinamasis sakė, kad nueis į kapines, padės ant kapo gėlių, po to nueis prisipažinti.

Liudytoja M. G. paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino, nes tuo metu buvo sodo namelyje. Nurodo, kad su A. šeima buvo kaimynai, gyvena žemiau jų. Iki to įvykio girdėdavo jų bute triukšmą, o 2013 m. apie gegužės vidurį J. paskambino ir paprašė ateiti, nes ją vyras primušė. Nuėjo ir parsivedė pas save J. su vaikais. Toks įvykis buvo vienintelis per tris metus, kuriuos gyvena tame bute. J. veide buvo matyti mėlynės. Tai buvo 3-4 val. nakties. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis muštų vaikus, tačiau girdėdavo, kad jis rėkia ant vaikų. Nepamena, ar J. sakė, dėl ko pas juos įvyko konfliktas.

Žinojo, kad buvo kaltinamajam uždrausta prisiartinti prie J. ir vaikų, bet jie susitikinėjo. Prisimena, kad sėdėjo su vaikais ant suoliuko ir priėjo S.. Ar jie prieš tai susirašinėjo, nežino.

Žino, jog banko kortelė buvo pas J., ji tvarkėsi su pinigais.

J. rūpinosi vaikais. Vaikai buvo pamaitinti, nuvesti pas gydytojus, bet S. arčiau buvo savų, mažesnių vaikų, bet ir su kitais buvo geri santykiai. S. R. vadino tėvu.

Liudytoja N. S. paaiškino, kad ne kartą girdėjo S. A. grasinant savo žmonai. Su J. draugavo nuo 2010-06-30. S. pažįsta nuo 1991 m., bendravo su jais abiem. Iš pradžių šeima sugyveno, tačiau po kurio laiko S. A. pradėjo žmoną mušti, sakyti, kad jos nekenčia, pradėjo mušti vaikus iš jos pirmos santuokos. Buvo ir tokių situacijų, kad kaltinamasis bandė mušti J., bet to neįvykdavo, nes ji (N. S.) jį nuramindavo. Grasinimus, keiksnojimą ant jos, ant vaikų pati yra girdėjusi. Mano, kad konfliktai buvo dėl alkoholio. Kai S. išgeria, jis pasidaro neadekvatus. Jie buvo vedę gal 5 metus. Su J. susidraugavo po 2-3 metų po jų vedybų. Apie jų gyvenimą iki susidraugavimo žino iš Je. pasakojimo. J. ir kaltinamasis nuolat pykdavosi, yra girdėjusi, kad jis ją mušė net ir jai būnant nėščiai, bet pati to nematė. Kaltinamasis naudojo ir psichologinį smurtą: būdavo, kad J. su vaikais liepdavo eiti namo iš poliklinikos, nespėjus užeiti pas gydytoją. Jis vadindavo ją necenzūriniais žodžiais, nesidomėjo jos būsena, nei jos sveikata. N. S. nurodo, kad, jai matant, S. J. mušė gal 5 kartus. Paskutinį kartą buvo gegužės mėnesį, matė J veidą su kraujosruvomis. Po to ji ėjo į policijos komisariatą, kreipėsi į medikus. Medikai nustatė smegenų sutrenkimą, siūlė gultis į ligoninę, bet ji parašė atsisakymą, nes neturi kur palikti savo 4 vaikų. Kitais atvejais pas ją buvo kraujosruvos veide ir žąstų srityje. J su kaltinamuoju gyveno todėl, kad kaltinamasis jai grasino užmušti, jei išsiskris, todėl ji bijojo. Buvo jau paduotas prašymas savivaldybės juristui skyryboms, bet po to dokumentus atsiėmė. Paskutiniu metu jis pasidarė agresyvus todėl, kad jis jau žinojo, kad ji renka dokumentus skyryboms. Nors buvo draudimas ateiti į J. namus ir jiems bendrauti, matytis su vaikais, tačiau jie vis tiek susitikinėjo S. iniciatyva – S. skambino J. ir sakė, kad neturi ką valgyti, nes jo mama atsisakė gaminti valgį. J. gailėjo S., skalbė rūbus, prašė R. nunešti valgį į jo darbą.

J. mėgo išgerti alaus, bet tai darė namuose, su S. arba pas draugus, bet viena neidavo į barą, diskoteką, arba apie tai ji nesakė. Įvykio dieną ji buvo kažkur svečiuose, jie ten gėrė, tą dieną ji buvo tada kartu su S.. Penktadienį ji buvo blaivi atėjusi.

S. buvo visada agresyvus, mušė savo seserį, savo pirmą žmoną.

Vyresnius vaikus bausdavo už 10-15 minučių vėlavimą grįžti į namus: liepdavo klauptis kampe ir, ištiesus rankas, taip klūpėti 1-1,5 val. Jie bijojo ir kaltinamojo klausė, nes kitaip būtų fizinės bausmės. Buvo sugalvojęs lazdą su kažkuo, kad nebūtų aišku, kad mušė žmogus. Pati tos lazdos nematė, tačiau apie tai pasakojo J.. Jis net neslėpė, kad tų vaikų nekenčia, juos pravardžiuodavo. Yra jam sakiusi, kaip jis taip gali, juk kaip jie susituokė, tie 2 vaikai jau juk buvo, sakė, kad jis turi juos nors gerbti. Kartą yra sakęs, kad jis pinigus uždirba, kad jis maitins tik savo vaikus, o J. tegul maitina savo vaikus. Būdavo ir gerų dalykų: nuotaikoje jis su tais vaikais žaisdavo, bet tai buvo retai. Negali pasakyti, kad buvo monstras, bet normalus žmogus negali taip elgtis. Vyresni vaikai vadino kaltinamąjį tėvu.

S. buvo pavydus. Kažkada atsirado Jurijus, apie kurį visi žinojo. Kažkurių naujų metų šventę buvo vienoje kompanijoje. S. norėjo pakelti prieš J. ranką, J. ją užstojo, sakė, kad ją seniai myli. Po to S. pradėjo ją dar daugiau kontroliuoti, tai buvo natūralu, nes išgirdo tokią naujieną, pradėjo ją įtarinėti. J. pati pirmą kartą tokius dalykus sužinojo, nes jokio romano nebuvo. Jurijus jai siūlė skirtis ir eiti gyventi su vaikas pas jį, bet S. grasino, J. jo bijojo, nes jis sakė, kad kažką iš jų arba ją jis užmuš, todėl ir neišsiskyrė.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Nurodo, kad pas juos girdėjo grasinimus, dažnus barnius. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai savo šeimos ir vaikų atžvilgiu. Jis yra sakęs, kad užmušiu. Tai gerai girdėjo, nes blokinis namas. Tame name gyvena nuo 2011 m. Pas kaimynus pastoviai buvo triukšmas. Periodiškai, kai jau girdėdavo vaikų riksmus, tada kviesdavo policiją, jį ramindavo. Kai kaltinamojo nebūdavo namuose, bendraudavo su jų vaikais, o prie jo vaikai vengė, nesisveikindavo, mano, kad jis draudė jiems bendrauti. Tai liečia vyresnius vaikus: R. ir V..

Birželio 15 d. buvo namuose, žmona ilsėjosi. Dar nemiegojo kai išgirdo kaimynų vaikų garsų riksmą. Buvo jau tamsu, gal po 24 val. Norėjo kviesti policiją, išėjo į koridorių, durys jų buvo praviros. Nusprendė pats nusileisti, nes gyvena vienu aukštu aukščiau. Nusileidęs į apačią, pamatė 4 vaikus prie J. kūno, o S. nebuvo. Žinojo iš L.., kad jam buvo uždrausta artintis prie šeimos, todėl nepagalvojo, kad tai galėjo padaryti S.. Buvo didelis triukšmas, todėl negalėjo suprasti, kas įvyko. Iš S. vaikų sužinojo, kad S. peiliu sužalojo L.. Bandė dar jį pasivyti, bet nepavyko to padaryti. Tada iškvietė medikus, policiją, o vaikus išsivedė pas save, bandė juos nuraminti. Vaikai sakė, kad jiems matant, A. priėjo prie jų mamos, peiliu užsimojo ir ją sužeidė. R. sakė, kad buvo vienas namuose, atvėrė duris, nes nežinojo, kas atėjo. Ten buvo kaltinamasis, po to su kitais vaikais grįžo J.. R. sakė, kad kaltinamasis girtas stovėjo virtuvėje, prašė L. prieiti prie jo pasikalbėti. L. buvo prie kompiuterio, pasakė jam, kad neprieis, jei nori, tegul pats prieina. Kaltinamasis priėjo pats, bet jau su peiliu.

J. kūnas gulėjo ant žemės, jos kojos po savimi paspaustos. Peilio nematė. Laiptinėje ar buvo kraujo, nepastebėjo. Koridoriuje, ant kilimo buvo kraujas.

Iki to įvyko J. vaikščiojo su tamsiais akiniais, tai spėja, kad taip ji slėpė sumušimus.

Liudytojas teigia, kad kaltinamasis yra dviveidis, nes gatvėje jį galima pamatyti bendraujantį, gali pasiūlyti pagalbą, teigiamą asmenybę, o namuose savo pyktį išlieja ant žmonos ir vaikų.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad su kaltinamuoju buvo kaimynai, gyveno vienu aukštu aukščiau kaltinamojo buto. Į tą butą persikėlė 2011 m. vasarą. Kai mes ten pradėjo gyventi, pirma, ką išgirdau, tai buvo labai stiprus riksmas, barnis necenzūriniais žodžiais, barėsi vyriškis, tokiu tonu jis išreiškė nepasitenkinimą šeima. Nepažįstant jo, buvo nemalonu tai girdėti. Tokie atvejai buvo dažnai, ypač per išeigines. Girdėjosi vaikų riksmai, kad, tėti, daugiau nereikia. Paklausus vaikų, kas ten vyko, pasakė, kad tėvas juos taip baudžia. Vaikai tėvo bijojo. Birželio 15 d. atsigulė apie 20.30 val. Atsibudo nuo garsaus vaikų riksmo, pamatė, kaip vyras išeina pro duris, dar jo paklausė, kas vyksta. Pati irgi išėjo į koridorių. Kaltinamojo vyresni vaikai: R. su V. jau ateidinėjo, buvo jie su ašaromis. Paklausus R., kas įvyko, jis tik rėkė, kad tėtis papjovė motiną. Į J. butą nėjo, nes bijojo. Tuo metu jau buvo iškviesta policija ir greitoji. Vaikai visi verkė, buvo šoke, mažiausia J. labai verkė, vaikų rankos buvo kraujuotos, gal norėjo motiną pakelti, prie jos prisilietė. R. vis sakė, kad greičiau atvyktų policija, greitoji, nes mama dar kvėpuoja.

R. pasakojo, kad jis buvo namuose vienas, atėjo tėtis, pradėjo virtuvėje laukti savo žmonos, turėjo su savimi alaus. Po to atėjo L. su 2 mažesniais vaikais-K. ir J., dar su draugės vaiku. R. sakė, kad S. norėjo bendrauti su L., bet J. to nenorėjo, ji priėjo prie kompiuterio. Matė, kaip tėtis nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir vieną kartą dūrė motinai iš nugaros, o po to paėmė ją už kaklo ir kelis kartus dūrė jai iš priekio. Vaikų iki ryto nebuvo galima nuraminti.

Ne viskas pas juo buvo blogai. Visaip buvo, būdavo ir labai blogai. Matėsi, kad jie abu vienas kitą myli. Kai buvo uždrausta S. artintis, ji jo gailėjo, paslapčiomis susitikdavo. Kai jis pergerdavo, tai prasidėdavo smarkūs konfliktai, tada jis ją keikdavo, mušdavo. Kartą matė kaip jis ją smaugė, tačiau laiku įsikišo. Kada tai buvo, nepamena. Į diskoteką tą dieną pirmą kartą nusprendė nueiti. Su ja diskotekoje nėra buvusi.

Liudytoja S. T. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba Visagino Atgimimo gimnazijoje socialine pedagoge. Rimtesnis pokalbis su R. V. buvo 2012 m. rugsėjo 27 dieną, kai klasės auklėtojas sakė, kad yra įtarimas, kad vaikas šeimoje kenčia smurtą. Po pokalbio su R. jis patvirtino, kad prieš porą dienų jis patyrė fizinį smurtą. Berniukas nenoriai apie tai kalbėjo, savo kaltę sau prisiėmė, sakė, kad to buvo vertas, kad jį patėvis stumtelėjo, jis atsitrenkė į kažkokį tai baldą, po ko jis patyrė sužalojimą krūtinės srityje. Skundėsi šonkaulių skausmu. Po dviejų dienų po pokalbio su R. teko bendrauti su jo motina, kuri patvirtino tą faktą. Po smurto patyrimo jis kitą dieną nėjo į mokyklą. Jis niekada apie patiriamą skriaudą nesakė mokytojams, apie tai sakė tik savo bendraklasiams, todėl mokytojai to ir nežinojo. Berniukas mokėsi pagal savo neaukštus gebėjimus, lankė gerai, buvo pažangus mokinys.

R. ir dabar mokosi toje pačioje mokykloje. Kai buvo gyva mama, tai mokytojai skųsdavosi, kad jam buvo nerviniai priepuoliai, kai už įžeidimą galėjo pulti bendraklasius, agresyviai elgtis, bet klasės draugai buvo pripratę prie tokių užpuolių, jie reaguodavo ramiai, po to jis nurimdavo. Šiais metais berniukas jaučiasi ramiau, tokių nervinių priepuolių nėra, mokytojai pastebi, kad jis tapo ramesnis.-Ar tai surišta su tuo, kad nėra mamos ar tėvo nežino.

Liudytoja T. A. paaiškino, kad, kaltinamasis yra jos sūnus. Nurodo, jog dar 2010 m. kreipėsi į teisėsaugos organus dėl J., kad būtų imtasi priemonių, nes ji mėgo išgerti. Sūnus beveik niekada neturėjo pinigų, kortelę ji turėjo, sūnus nežinojo net PIN kodo. Ji gėrė tai alų, tai vyną, berdavo migdomuosius vaistus. Tai matė anūkė. Dėl to su J. aiškinosi. Pradžioje ji sakė, kad duodavo migdomuosius. Liudytoja nurodo, kad pas ją dingo vaistai, buvo riboksinas, kuris yra širdžiai, bet galima jį perdozuoti. Kartą paklausė J., kiek tablečių ji deda jam. Atsakė, kad 5 tabletes raminančių į maistą įmaišo, tada jis nori miego, būna geras, ji kur nori, ten ir išeina. Ji mėgo vaikščioti pas drauges, užmiršdavo vaikus. Jai reikėjo pramogauti. Kai iškvietė policiją, jai buvo nustatytas 2 promilės girtumas, taip buvo dažnai. Ji provokuodavo, provokacijos baigdavosi muštynėmis. Ji jį provokuodavo ir juokdamasi sakydavo, kad aš jį privesiu iki to, kad jis arba pasipjaus, arba pasikars, o sutikimo skyryboms niekada nedavė. Konfliktai buvo su jos motina, su broliu. Kai paklausdavo, kodėl iki jos atsiradimo tokių konfliktų nebuvo, ji atsakydavo, kad ji yra tokia. Ji pastoviai jam vaistus lašino. Po to jam atsirado diabetas, problemos su kepenimis. Užtikdavo pas ją vyrus, tik apie tai nesakydavo sūnui. Yra užtikusi su ja lovoje nuogą Ž. F., kuris jau miręs. Jis buvo ne pirmas. Kai sūnus pusę metų su sūnumi K. gyveno pas savo seserį Islandijoje, J. jai (T. A.) vaikus palikdavo, dažnai grįždavo paryčiais. Įvykio dieną sūnus kalbėjo telefonu su L.. Nėra mačiusi, kad jis pats jai skambintų. Suprato, kad ji iš jo kažko reikalauja. Ji priekaištavo, kad jis taip ilgai neatsiliepė. Sūnus pasakė, kad po darbo buvo vonioje. Sūnus metė ragelį ir pasakė, kad nežino, ko ji dar iš jo nori, juk jis jau davė sutikimą skyryboms. Kai sūnus kalbėjo telefonu, buvo labai geras girdimumas, tai ant sofos sėdėdama, girdėjo jų pokalbį. J. sakė, kas čia tokio - aš pusę metų atskirai pagyvensiu, po to vėl sueisime gyventi kartu. Jis jai sakė, ar ji yra garantuota, kad jis jos pusę metų lauks, kitos nesuras. Sūnus beveik nevalgydavo, nes neturėjo pinigų. L. pradėjo nešti jam į darbą valgyti, po to ateidavo jam skalbti rūbus. Po pokalbio su L., sūnus išėjo, sakė, kad jį kviečia prie ežero, ji ten buvo su vaikais. Po to naktį jau atvyko policija.

Nematė, kad sūnus muštų J. ar vaikus.

Nepilnametė liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (T. 1, b.l. 112 – 114, 119 – 123), parodė, kad buvo svečiuose pas K. T., gyvenančią (duomenys neskelbiami). Apie 23.30 val. kažkas pradėjo daužyti į duris, šaukė „padėkit“. Atidarius pamatė R.. Girdėjo, kad jis rėkė „padėkit, mano mamą užmušė“. Ji užlipo į 4 aukštą. Matė J. A. vyrą ant laiptų, jis leidosi, rankose turėjo peilį, kuris buvo didelis su medine rankena. Ant jo kraujo žymių nematė. Atėjusi į butą, pamatė J., kuri gulėjo ant grindų, buvo kraujo. Šalia jos buvo dar mažas peilis. Bute buvo J. sūnus ir dar 4-5 m. berniukas. Je. dar sugriebė jai už rankos, norėjo kažką pasakyti, bet duso. J. sūnus pasakė, kad J. vyras gėrė alų, jie kalbėjosi, tada jis peiliu smogė J. į nugarą. Kai sutiko J. vyrą, jis tikrai buvo neblaivus. Jis jai pasakė „eik, ji ten voliojasi“.

Vaiko teisių apsaugos atstovė paaiškino, kad pažįsta tą šeimą nuo 2009 m. kovo mėnesio. 2009 m kovo mėnesį buvo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą įvykio. 2009-03-11 gavo iš policijos pranešimą, kad J. kreipėsi dėl vyro elgesio į policiją. To konflikto metu jis sumušė J. ir sūnų K.. Kitą pranešimą iš policijos gavo 2009-08-14.Tai buvo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visą tą laiką su šeima dirbo socialiniai darbuotojai. 2010-04-26 šeima buvo išbraukta iš įskaitos. Tuo metu šeima gyveno (duomenys neskelbiami)esančiame bute, kuris nuosavybės teisėmis priklausė J. A.. Šeima turėjo labai didelius įsiskolinimus už patarnavimus. Tuo metu J. buvo vaiko priežiūros atostogose iki 3 metų, o oficialiai ji dirbo UAB Lisotex. S. tuo metu niekur nedirbo. Sekantį kartą šeima į akiratį pateko 2011-06-08. Vėl gavo pranešimą iš policijos, kad Visagine viešoje vietoje stumdė kaltinamasis savo žmoną, tai matė nepilnamečiai vaikai. Tuo metu J. buvo nustatytas neblaivumas, o jis pasišalino, jam nebuvo nustatytas neblaivumas. Jie abu tada grįžo iš svečių. Vėl šeima buvo išbraukta iš įskaitos. Trečią kartą ta šeima pateko į akiratį, kai buvo pradėta byla dėl S. A. smurto panaudojimo prieš R. V.. Tuo metu prokuroro nutarimu S. A. buvo įpareigotas lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas. Jis šio įpareigojimo nevykdė. Socialinis darbuotojas nurodė, kad S. A. priminus, kad jis privalo lankyti psichologo konsultacijas, vyras įsiuto, teigė, kad yra sveikas ir jam tokios konsultacijos yra nereikalingos. Su J. teko kalbėtis skyriuje daug kartų. S. A. kviečiamas niekada neatvykdavo. Po R. V. sumušimo su juo buvo bendrauta paskutinį kartą 2012-10-09. Jis žadėjo kitą dieną su žmona atvykti į skyrių, bet taip ir neatvyko. Po to kelis kartus, jau 2013 m. pradžioje bendravo su J.. Jei iki to laiko ji stengėsi nuslėpti tokį vyro elgesį, tai 2013 m. sausio pradžioje ji skyriuje jau pradėjo atvirauti apie šeimos santykius ir gyvenimą. 2013-01-07 vyko tarpinstitucinio bendravimo grupės susirinkimas, kuriame dalyvavo ir J.. Aptarinėjo tos šeimos situaciją. Tada ji pasakė, kad nori skirtis, bet bijo vyro reakcijos, kad labai išgyvena, kad jaunesni vaikai negyvens su tėvu, kurį jie labai myli. Todėl jai labai sunku pasispręsti, kaip jai pasielgti. Ji sakė, kad 2012 m. gale ji išėjo iš darbo tik todėl, kad po R. V. sumušimo ji galėtų vaikus pasitikti namuose, kad vaikai jaustųsi saugūs. Ji sakė, kad vyresni vaikai bijo prieiti prie šaldytuvo, kai namuose yra tėvas. Buvo suderintas laikas, kada ji gali eiti pas advokatą, psichologą, į policiją dėl galimo pareiškimo skyryboms. Ji sakė, kad ji eis pas psichologą tuomet, jei eis ir S., nes kitaip ji bijo. Į konsultacijas ji nėjo, apie savo nevykimą ji socialiniam darbuotojui nepaaiškino. Per pokalbius su J.skyriuje, skambėdavo jos telefonas. Kartą jai liepė atsiliepti, kad galėtų toliau bendrauti. Ji sakė, kad bijo, bet po to pakėlė ragelį, sakė, kad pasakys, kad ji yra parduotuvėje. Sakė, kad skambina jos vyras. Apie įvykį mažai ką gali papasakoti. Po tos nelaimės mieste organizavo vaikams psichologinę pagalbą, nes pasikonsultavus su Vilniaus specialistais, jie pasakė, kad vaikų geriau į Vilnių nevežti. Atkreipia dėmesį, kad per tą laikotarpį S. A. nėra kreipęsis į skyrių, kad J. ne taip prižiūri vaikus, netinkami jais rūpinasi. Dėl J. alkoholio vartojimo yra gavę tik tą vienintelį pranešimą iš policijos, kai gatvėje kaltinamasis vaikų akivaizdoje J. apstumdė. Paskutinius 2 kartus šeima buvo įtraukta į apskaitą dėl smurto šeimoje.

Atstovė nurodo, kad palaiko ieškinį, prašo priteisti po 300 000 Lt kiekvienam vaikui, nes vaikai patyrė didelius išgyvenimus, nes buvo nusikaltimo liudytojais, buvo prie mirštančios mamos, laikė ją už galvos ir rankos. Dėl neteisėtų tėvo veiksmų vaikai liko be mamos ir tėvo globos. Skyrius turės kreiptis su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo. J. ir K. neteko įprastinės šeimos, su broliais ir seserimis jie išskirti, matosi tik savaitgaliais. Norą juos globoti pareiškė močiutė, kuri gyvena Vokietijoje, arba S. A. sesuo, kuri gyvena Airijoje. Tai reiškia, kad tie vaikai neteks te tik savo šeimos, bet bus priversti išvykti į kitą šalį, kur turės mokytis kitos kalbos, neteks draugų, bus jų visai kitos gyvenimo aplinkybės. Šiuo metu juos globoja brolis, bet jis neketina tapti nuolatiniu globėju. Visos aplinkybės byloja, kad yra pagrindas priteisti maksimalią neturtinę žalą. Įvertina ir vaikų patirtą turtinę žalą. Jie neteko išlaikymo, gauna tik po 139,46 Lt iš Sodros, kaip netekus maitintojo. Todėl prašo iš kaltinamojo priteisti dalį išlaikymo, t.y. po 500 Lt kiekvienam vaikui. Iš tos sumos atėmus Sodros pinigus, t.y. J. A. - 64897,20 Lt, o K. A. - 51917, 76 Lt. Motyvuodama, kodėl būtent skaičiavo 500 litų, nurodo, kad vadovaujasi Aukščiausiojo teismo praktika, kad vienas vaikas per mėnesį turi gauti 1000 Lt išlaikymą, atitinkantį MGL sumą, todėl J. A. dalyje tai turėtų būti po 500 Lt kiekvienam vaikui, o jei spręs klausimą dėl tėvų valdžios ribojimo, tada spręs tėvo dalies išlaikymo klausimą. Taip pat prie turtinės žalos priskaičiavo išlaidas, kurias turės vaikai patirti, t.y. išlaidos psichologo konsultacijoms. Pagal VšĮ Paramos vaikams centro psichologų nuomonę, ši patirta vaikų trauma yra žymi, dėl kurios gali išsivystyti ligos, todėl vaikui reikalinga įvairių specialistų pagalba. Kadangi ši šeima dar yra socialinės rizikos šeima, todėl jie gauna socialinio darbuotojo paramą, psichiatras yra poliklinikoje, psichologo paslaugų galimybės Visagino mieste yra ribotos. Todėl pagal rekomendacijas paskaičiavo tos pagalbos kainą. Ta pagalba turėtų trukti apie 3 metus, kuriuose vidutiniškai yra 52 savaitės, ir psichologai rekomendavo apie 2 konsultacijas į savaitę. Vienos konsultacijos vidutinę kainą apskaičiavo iš interneto paėmę 3 skirtingus išrašus: Paramos vaikų centro, vaiko raidos centro ir asmeninio psichologo - gavosi 65 Lt vienos konsultacijos kaina. Galutinai gavosi po 20 280 Lt kiekvienam vaikui už psichologo konsultacijas. Bendra turtinė žala: J. A. - 85177,20 Lt, o K. A. - 72197, 76 Lt. Kadangi vaikai patys tomis lėšomis disponuoti negali, vaikų teisių apsaugos tarnyba, kaip įstatyminiai atstovai, taip pat negali, todėl prašo paskirti tas teises atstovauti vaikų globėją. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu globėjas yra tik laikinas, nežino, kas ateityje bus globėju ar užsienyje esanti močiutė, ar sesuo, todėl teismo prašo nurodyti, kad teises turėtų globėjas, nenurodant jo konkrečios pavardės ir vardo, kad po to tai nesukeltų kažkokių tai juridinių sunkumų. Šiai dienai mes kreipėsi į paramos vaikams centrą klausdami, kiek laiko turėtų trukti tos psichologo konsultacijos. Gavo atsakymą, kad iki kelerių metų. Rekomendavo skaičiuoti 3 metus, o jei bus daugiau, tai- kas bus, tas- bus.

Atstovė nurodo, kad bendravo ir su J. vyru, bet jis į skyrių neatėjo. Susidarė nuomonė, kad ta moteris tai, kas vyksta šeimoje, ji linkusi nuslėpti dėl baimės vyrui. Mažesni vaikai labai mylėjo tėvą. Tačiau teko stebėti, kad mažesnis K. prieina prie R., jam suduoda, tai šis nieko į tai neatsako, tik susigūžia. Mano, kad tas buvo įprasta šeimoje.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2082/13(01) matyti, kad J. A. nustatyta sumušimas pakaušio srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva kairės akiduobės srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai apatiniame žandikaulyje iš kairės. J. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b.l. 29 – 30).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusioji T. V. pateikė diskelį - CD su dviem nuotraukomis, kuriose yra nufotografuota J. A., kuriai po kaire akimi yra mėlynė. Taip pat nukentėjusioji T. V. pateikė R. V. sąsiuvinį ir lapus, kuriuose yra užrašyta, kad tai R. V. dienoraštis, kuriame jis aprašo savo išgyvenimus ir tai, kad jam kliuvo, jį mušė. (T. 1, b.l. 170 - 179).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieškambaryje rastas J. A., gim. 1981-11-10 lavonas. Lavonas guli ant nugaros, galva pasukta į dešinę pusę. Lavono krūtinėje ir nugaros srityje yra durtinės – pjautinės žaizdos. Prieškambaryje ant grindų, 0,58 cm nuo kairios sienos ir 1,84 cm atstumu nuo įėjimo į butą, yra dėmė, panaši į kraują. Iš įvykio vietos paimta - peilis, nuorūka, tuščias alaus butelis, mobilaus ryšio telefonas Samsung su SIM kortele (T. 1, b.l. 55 – 64).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad telefone yra SMS žinutės, iš kurių matyti, kad nužudymo dieną J. A. bendravo su kaltinamuoju S. A. (T. 1, b.l. 65 – 68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. M 831/13(01) matyti, kad:

J. A. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės žaizdos su VII šonkaulio kremzlinės dalies ir širdies sužalojimais. Tai komplikavosi kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada.

J. A. lavono kraujyje rasta 1,43‰, šlapime – 2,11 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti septyniais trauminiais poveikiais: vienu į krūtinę, dviem į krūtinės ląstos kairę pusę, vienu į pilvą, dviem į nugaros kairę pusę ir vienu į juosmens kairę pusę (T. 1, b.l. 44 – 51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK90/13(01) matyti, kad tikėtina, jog J. A. krūtinės žaizda ir šonkaulio fragmento sužalojimas padaryti pateiktu tirti peiliu, paimtu 2013-06-16 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbiami) (T. 1, b.l. 70 – 76).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 187/13(01) matyti, kad ant peilio geležtės yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. A. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe (T. 2, b.l. 78 – 82).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2013-09-20 išvados Nr. 140-(3592)-IS1-4678 matyti, kad vienas rankos pėdsakas ant pateikto tirti peilio, rasto ir paimto įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), asmeniui identifikuoti tinka. Taip pat ant pateiktų tirti objektų yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Vienas rankos pėdsakas yra paliktas S. A. dešinės rankos delnu (T. 23, b.l. 88 – 91).

Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. B. atpažino S. A. kaip vyrą, kurį 2013-06-15 apie 24 val. sutiko namo, esančio (duomenys neskelbiami), laiptinėje, lipdama iš trečio aukšto į ketvirtą. Šis vyras dešinėje rankoje nešėsi daiktą, panašų į peilį, ir jai rusų kalba pasakė „idi, ona tam valiajetsia“ (T. 1, b.l. 115 – 116).

S. A. pripažįsta, kad galėjo sukelti skausmą R. V., tačiau neigia, jog tyčia jam sudavė smūgį. Jis tvirtina, jog ginčo metu tik pastūmė R. V.. Toks kaltinamojo paaiškinimas vertinamas kritiškai kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, apie tai, jog mažamečio R. V. atžvilgiu yra pavartotas smurtas išsiaiškino mokyklos, kurioje jis mokėsi pedagogai. Pats R. V. dėl šio įvykio nesiskundė ir netgi yra linkęs pateisinti S. A. veiksmus, sakydamas, jog pats buvo kaltas, tačiau apklausų metu aiškiai nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į pakaušio sritį ir nuo to jis parkrito. Tai, kad jis pats nesiskundė dėl smurto ir pateisina kaltinamąjį rodo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad jis apkalba S. A. ir tuo pačiu nėra pagrindo netikėti jo parodymais dėl patirto smurto. Be to iš pateiktų R. V. užrašų matyti, jog apie patiriamą smurtą jis kalba savo dienoraštyje. Tie užrašai yra asmeninio pobūdžio, juose užfiksuoti R. V. išgyvenimai, jie neskirti pašaliniams asmenims, todėl netikėti šių užrašų tikroviškumu nėra pagrindo. Be to liudytojai D. N. ir G. N. nurodo, jog girdėdavo kaip S. A. šaukia ant savo šeimos narių, tame tarpe ir ant vaikų, grasina jiems. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad S. A. 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)mieste, R. V., gimusiam 2001 m., ranka sudavė į pakaušį, nuo ko pastarasis nukrito ir, krisdamas atsitrenkė į kambaryje esantį baldą susimušė nugarą, taip mažamečiui R. V. sukėlė fizinį skausmą. Suduodamas smūgį į pakaušį S. A. neabejotinai suprato, kad tai sukels vaikui skausmą ir to siekė – veikė tiesiogine tyčia. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Kadangi veika padaryta 2012 metais, todėl taikoma 2003-07-04 įstatymo redakcija.

S. A. pripažįsta ir tai, jog 2013 m. gegužės 19 d., apie 3 val., savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė smūgius savo sutuoktinei J. A.. Jis tik neigia, jog iš lovos ją ištraukė už plaukų ir spardė kojomis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vartojus smurtą sutuoktinės atžvilgiu ir padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina pačios nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, liudytojos M. G. parodymais, prie bylos pridėtomis nuotraukomis. J. A. dėl šio įvykio apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad vyras jai sudavė smūgius kojomis. Netikėti šiais jos parodymais nėra pagrindo. Kita vertus ta aplinkybė ar smūgiai buvo suduoti tik rankomis, ar ir kojomis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš paties kaltinamojo prisipažinimo bei kitų aptartų įrodymų akivaizdu, jog sužalojimą savo žmonai kaltinamasis padarė tyčia, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. Kadangi veika padaryta 2013-05-19, todėl taikoma 2003-07-04 įstatymo redakcija.

Be paties S. A. prisipažinimo jo kaltė dėl J. A. nužudymo įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis bei liudytojų parodymais. Iš liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis dažnai konfliktuodavo su žmona, vartojo jos atžvilgiu smurtą, grasindavo nužudyti. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, jog žuvusioji bijojo S. A.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino faktą, jog nužudė žmoną, tačiau teigia jog nieko neprisimena kaip tai įvyko. Tokia jo pozicija vertinama kritiškai kaip siekimas sušvelninti savo padėtį. Liudytoja J. B. yra nurodžiusi, kad kai laiptinėje sutiko nulipantį S. A., jis pasakė „eik, ji ten guli“. Liudytojas S. T. yra nurodęs, kad kai paskambino S. A., pastarasis pasakė „manęs nebėra aš užmušiau žmoną“. Liudytojas P. L. nurodė, jog atėjęs S. A. pasakė, jos susipyko su žmona ir dūrė jai peiliu. Betarpiškai įvykį matęs R. V. nurodo, jog įvykio metu S. A. ir mama barėsi. Mama nenorėjo su juo toliau bendrauti ir konfliktuoti ir atsisėdo prie kompiuterio. Tuomet S. A. paėmęs iš virtuvės peilį ir priėjęs prie J. A. iš nugaros dūrė jai kelis kartus peiliu. Iš specialisto išvados matyti, jog J. A. durta net septynis kartus į krūtinės, nugaros bei pilvo sritis ir vienu iš šių sužalota širdis. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad S. A. iš pykčio dėl asmeninių nesutarimų septynis kartus smogdamas peiliu J. A. siekė ją nužudyti, t.y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Vėliau jo pasakyti žodžiai bendraujant su liudytojais J. B., S. T. bei P. L. parodo, jog jis pilnai suprato ką yra padaręs. Iš specialisto išvados Nr. 98TPK-119/2013 (T. 3, b.l. 89) matyti, kad S. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Kadangi S. A. tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

S. A. pripažįsta faktines aplinkybes dėl visų kaltinimų, pripažįsta, kad būtent jis sukėlė skausmą mažamečiui R. V., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. A. bei galiausiai ją nužudė ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nesunkiai sužalojo sveikatą bei nužudė J. A. būdamas neblaivus. To neneigia ir pats kaltinamasis. Neabejotinai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad S. A. būdamas pilnametis ir pakaltinamas padarė tris nusikalstamas veikas iš kurių dvi priskiriamos nesunkų nusikaltimų kategorijai, o viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai už kurią įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Visos veikos susijusios su smurtų šeimos narių atžvilgiu. S. A. darbdavio (duomenys neskelbiami) charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad konfliktinių situacijų metu karščiuodavosi, bet greitai nusiramindavo (T. 3, b.l. 81 ). S. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (T.3, b.l. 77-79). Psichikos sveikatos centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 3, b.l. 83 – 85). Atsižvelgiama į tai, kad iki sulaikymo S. A. dirbo. Taip pat į tai, jog jis turi du mažamečius vaikus. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. A. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo skirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios J. A., jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti adresu (duomenys neskelbiami) (T. 2, b.l. 188 – 189). Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal liudytojų parodymus pati nukentėjusioji J. A. ieškojo kontaktų su kaltinamuoju, skatino jį nesilaikyti paskirtos kardomosios priemonės bei nustatytų apribojimų.

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad K. ir J. A. neteko išlaikymo, jie gauna tik po 139,46 Lt iš Sodros, kaip netekus maitintojo. Todėl prašo iš kaltinamojo priteisti dalį išlaikymo, t.y. po 500 Lt kiekvienam vaikui. Iš tos sumos atėmus Sodros pinigus, t.y. J. A. - 64897,20 Lt, o K. A. - 51917, 76 Lt. Motyvuodama, kodėl būtent skaičiavo po 500 litų, nurodo, kad vadovaujasi Aukščiausiojo teismo praktika, jog vienas vaikas per mėnesį turi gauti 1000 Lt išlaikymą, atitinkantį MGL sumą. Taip pat prie turtinės žalos priskaičiavo išlaidas, kurias turės vaikai patirti, t.y. išlaidos psichologo konsultacijoms. Pagal VšĮ Paramos vaikams centro psichologų nuomonę, ši patirta vaikų trauma yra žymi, dėl kurios gali išsivystyti ligos, todėl vaikui reikalinga įvairių specialistų pagalba. Kadangi ši šeima dar yra socialinės rizikos šeima, todėl jie gauna socialinio darbuotojo paramą, psichiatras yra poliklinikoje, psichologo paslaugų galimybės Visagino mieste yra ribotos. Todėl pagal rekomendacijas paskaičiavo tos pagalbos kainą. Ta pagalba turėtų trukti apie 3 metus, kuriuose vidutiniškai yra 52 savaitės, ir psichologai rekomendavo apie 2 konsultacijas į savaitę. Vienos konsultacijos vidutinę kainą apskaičiavo iš interneto paėmę 3 skirtingus išrašus: Paramos vaikų centro, vaiko raidos centro ir asmeninio psichologo - gavosi 65 Lt vienos konsultacijos kaina. Galutinai gavosi po 20 280 Lt kiekvienam vaikui už psichologo konsultacijas. Bendra turtinė žala: J. A. - 85177,20 Lt, o K. A. - 72197, 76 Lt.