Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovira“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas ieškovo D. J. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dovira“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimas įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

10. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Ši norma nustato, kad prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog nebenori, kad būtų patvirtinta taikos sutartis ir nori tęsti ginčą, nes jo nebetenkina su atsakove taikos sutartimi sutarta 100,00 Eur suma.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei asmuo pageidauja ginčyti taikos sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus, nes tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš CK nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų gali būti ir tai, jog sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 straipsnis). Taikos sutarties 1 punkte šalys nurodė, kad šalys sutartį sudarė laisva valia. 12 punkte patvirtino, kad taikos sutarties tekstas šalių perskaitytas, suprastas ir kaip visiškai atitinkantis šalių valią, priimtinas ir pasirašytas. Taigi taikos sutartyje šalys numatė teises ir pareigas viena kitai, taikos sutartį pasirašė pats apeliantas patvirtindamas ir tai, kad sutartį perskaitė, suprato jos turinį, teisines pasekmes, ir kaip atitinkančią jo lūkesčius ir valią priėmė ir pasirašė.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas turi sveikatos sutrikimų ir nustatytą neįgalumą, tačiau pažymėtina, jog jis byloje turėjo atstovą – advokatą D. K., todėl galėjo ir turėjo su juo konsultuotis dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas suprato ir sutiko su taikos sutarties sąlygomis, tiesiog vėliau persigalvojo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė jį galėjo apgauti, juolab, kad sutartos sąlygos nereikalauja jokių specialių ar teisinių žinių.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nepateikė pagrįstų duomenų, kad sudarant taikos sutartį prieš apeliantą buvo panaudota apgaulė ar prievarta, kitų materialiosios teisės normų pažeidimų nenustatyta, todėl apelianto prašymas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.