Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės R. Š. ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę įvertinti ieškovės įdėtas investicijas į buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės pagerinimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-19 nutartimi nustatė ieškovei R. Š. 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ginčas susijęs su ieškovės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gynimu, tačiau ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas neapibrėžtas ir nekonkretus.Teismas nustatė, kad ginčas susijęs su ieškovės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gynimu, tačiau ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas neapibrėžtas ir nekonkretus. Ieškovė nenurodo, kokia rinkos verte prašo įvertinti ginčo butą, o tiesiog kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę įvertinti jos investicijas į buto pagerinimą, t. y. iš esmės iš naujo apskaičiuoti turto vertę. Tačiau, kaip matyti, iš ieškinio turinio atsakovė ieškovės reikalavimą yra įvykdžiusi, tačiau mano, jog ieškovė savo veiksmais buto nepagerino. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertinimo atlikimo.Pažymėta, kad ieškovės pateiktas reikalavimas yra prieštaringas: vienas vertus, ieškinyje ieškovė nurodo, kokia konkrečiai turėtų būti turto vertė – tokiu būdu ieškinio dalykas yra nekilnojamojo turto vertės nustatymas, kita vertus, ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę įvertinti atliktą vertės pagerinimą – kelia reikalavimą dėl atsakovės pareigos atlikti veiksmus. Teismas vertino, kad, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, atsakovė negalės tinkamai pasinaudoti teise gintis ir bus sudarytos kliūtys šalims tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą.Ieškinio reikalavimui esant neapibrėžtam, teismui ieškinį patenkinus, neaišku, kaip konkrečiai minėtas reikalavimas turėtų būti įvykdytas. Pažymėtina ir tai, jog galima situacija, kuomet, ieškinį patenkinus, teismo sprendimas nesukeltų šalims materialinių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑10-19 nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Apeliantė nurodo, kad atsakovė atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tad ieškovė įgijo teisę apskųsti atsakovės neteisėtą neveikimą. Jeigu ieškovė būtų nurodžiusi, kokia kaina įvertinti ginčo butą, tai kiltų ginčas dėl kainos, tačiau ieškovė nekelia šio turtinio pobūdžio klausimo, nes turto kaina gali būti sumažinta įstatymo numatyta tvarka ir nebeliktų ginčo tarp šalių. Tam atsakovė turėjo įvertinti ieškovės investicijų dydį bei jų pagrįstumą. Ieškovė neprašo nustatyti turto vertę arba jos investicijas į turto vertės pagerinimą. Teigia, kad aiškiai apibrėžė ieškinio ribą – atsakovo neteisėtas neveikimas, įstatymo imperatyvaus nurodymo nevykdymas. Teismas šioje byloje turi atsakyti į klausimą: ar ieškovės darbai patenka į CK 6.501 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, ir atitinkamai nuspręsti, ar atsakovės neveikimas yra teisėtas. Pagerinimo darbų kaina nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, atsakovė turės atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – atsakyti į klausimą, ar ieškovės remonto kaštai turėjo įtakos turto vertei nustatyti, ir koks jų dydis. Ieškovei nesutikus su atsakovės sprendimu, ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės nuomone, ieškovė aiškiai apibrėžė ieškinio ribą, o skundžiama nutartimi ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikytas nepagrįstai. Atsižvelgiant į CPK 5 straipsnio, 13 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 punkto normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) ir dalyką (ieškovo reikalavimą), t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.Apeliantė teigia, kad ieškiniu nekelia turtinio pobūdžio klausimo dėl turto kainos ir nurodo, kad ieškinio ribas sudaro atsakovo neteisėtas neveikimas, įstatymo imperatyvaus nurodymo nevykdymas. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įvertinti nuomininkės R. Š. įdėtas investicijas į turto (buto (duomenys neskelbtini)) vertės pagerinimą. Apeliantė teigia, kad ieškiniu keliamas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau ieškinyje ieškovė taip pat teikia argumentus dėl konkrečios investicijų vertės dydžio ir teigia, kad atsakovas privalėjo įvertinti ieškovės investicijas, pakeitusias parduodamo objekto vertę. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ieškinio dalykas siejamas su nekilnojamojo turto vertės, investicijų dydžio nustatymu.Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog šioje byloje teismas turi atsakyti į klausimą, ar ieškovės darbai patenka į CK 6.501 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, ir atitinkamai nuspręsti, ar atsakovės neveikimas yra teisėtas. Taigi, apeliantė iš esmės nurodo, kad ieškinio dalykas apima ne tik atsakovės veiksmų neatlikimo (neveikimo) nustatymą, bet ir konkrečių nuomininkės atliktų darbų vertinimą, kaip priskirtinų prie CK 6.501 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų daikto pagerinimų. Apeliantė taip pat teigia, kad pagerinimo darbų kaina nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors ieškiniu grindžia jų dydį ir ieškiniu formuluojamame reikalavime prašo įpareigoti atsakovą įvertinti būtent nuomininkės įdėtas investicijas į turto vertės pagerinimą. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo pareigos, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas neapibrėžtas ir nekonkretus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, apibrėžtos suprantamai ir nedviprasmiškai, ieškinio trūkumai nustatyti pagrįstai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi pirmosios instancijos teismo skirtasis terminas ieškovės procesinio dokumento trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei R. Š. pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti nustatytinas 7 dienų terminas, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. Š. 7 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumas pašalinti.