Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 ir 130² straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. K. 2010 m. kovo 1 d., apie 16 val. 09 min., Radviliškio rajone, vairavo automobilį Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. G. vardu, būdamas neblaivus (nustatytas 0,60 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės jo vairuoti.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu M. K. buvo paskirta administracinė nuobauda (20 parų administracinio arešto) už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, o byla pagal ATPK 129 straipsnį nutraukta, nesant M. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Dėl M. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad jo veika papildomai pagal minėtą straipsnį nekvalifikuotina, nes ATPK 130² straipsnis apima ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai neskyrė papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <…>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotas nebuvo. Nagrinėjamu atveju M. K. už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą galėjo būti skiriamas areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, numatytas straipsnio sankcijoje kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės to daryti, todėl pagrindo neskirti sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje. Todėl vadovaujantis visomis aukščiau nurodytomis ATPK nuostatomis, nagrinėjamu atveju transporto priemonės (kuri šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis) konfiskavimas turėjo būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. K. pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį R. G. (b. l. 23). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad jo sugyventinė J. K. savavališkai davė pasinaudoti automobilį M. K., konstatavo, kad R. G. nėra atsakingas už jo automobilio panaudojimą darant teisės pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010). Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmė išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą šiuo atveju. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik liudytojų J. K. ir R. G., patvirtinusių, kad R. G. buvo uždraudęs naudoti automobilį, parodymais (b. l. 16-17), tačiau neatsižvelgė, kad jos turi suintersuotumą: J. K. – R. G. sugyventinė, R. G. – jo mama. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbios šios aplinkybės – J. K. su R. G. gyvena šeimyninį gyvenimą, augina vaikus, turėjo transporto priemonės užvedimo raktelius ir dokumentus, kas neabejotinai patvirtina, kad J. K. automobiliu naudojosi su jo savininko leidimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Akivaizdu, kad R. G. nesiėmė jokių priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien tik liudytojų J. K. ir R. G. parodymais, nevertino jų kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui R. G. buvo pranešta apie M. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Kadangi ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo tvarką. Pagal ATPK 29 straipsnį administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Minėta norma yra imperatyvi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas atlikti administracinį areštą neturi jokios teisinės reikšmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 25). Šis darbingumo lygis atitinka antrą invalidumo grupę pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 37-1324). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 29 straipsnyje įtvirtintas normas, areštas M. K. negalėjo būti skiriamas.

Įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nepakanka įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, nesant byloje duomenų, jog automobilio savininkas buvo informuotas apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ar įtrauktas į bylą šalimi, pirmosios instancijos teismui pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo tvarką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (ATPK 297 str.), todėl naikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.