- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 1A-801-245-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00221-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-801-245-2013
2013 m. rugsėjo 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. ir jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. P. priteista civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 13 143, 62 Lt turtinės žalos atlyginimo;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pripažinta kalta pagal BK 183 str. 1 d. už tai, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: A. P., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav., degalinės vedėjos pareigose, 2013-02-22 iš degalinėje esančio seifo išėmusi 14 590 litų sumą, privalėdama pinigus iki tos dienos darbo pabaigos įnešti į bendrovės banko sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“ Marijampolėje, tačiau pinigų į bendrovės banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė duomenų apie šių pinigų panaudojimą ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 14 590 litų.
Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, priteisti iš kaltinamosios 6 procentų metines palūkanas nuo prašomos sumos nuo 2013-04-15 iki visos sumos grąžinimo dienos ir 151,74 Lt nuostolius; pakeisti priteistos sumos dydį, jį padidinant 151,74 Lt bei priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo bendros sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio dalies atlyginti žalą įvykdymo dienos. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.210 str. nuostatas, o būtent, nepagrįstai nusprendė, kad tarp kaltinamosios ir civilinio ieškovo nebuvo sutartinių santykių. Kaltinamoji buvo materialiai atsakingas asmuo, dirbo pagal darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ji nesąžiningai ir nusikalstamai pasisavino pinigus, ir jų į įmonės kasą negrąžino. Be to, apylinkės teismas netaikė CK 6.37 str. nuostatų, nepriskaičiavo 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši suma turi būti priteista, nes UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra turtinis reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje prokuroras, nuteistosios gynėja prašė civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
Kadangi apeliacinį skundą pateikė civilinis ieškovas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tą skundžiamo nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai, pagrįstai civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimo tiek, kiek jai šios žalos faktiškai buvo padaryta A. P. nusikalstamais veiksmais, dėl procesinių palūkanų išaiškino ieškovei teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 2K-234/2010, kurioje išaiškinta, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kai šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas. Tiriamu atveju nuosprendis yra neįsiteisėjęs, jis įsiteisės tik šios nutarties priėmimo dieną, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajai atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti.
Nors apylinkės teismas teisingai remiasi tuo, jog šioje byloje negalima taikyti CK 6. 210 str. nuostatų ir priteisti šiuo metu procesinių palūkanų, tačiau neteisingai motyvuoja, kad procesinės palūkanos nepriteistinos, kadangi tarp šalių nėra susitarimo dėl šių palūkanų mokėjimo. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad A. P. pareiga atlyginti dėl nusikalstamo elgesio susidariusius nuostolius (nuostolį ir procesines palūkanas) civilinei ieškovei nekyla ne dėl to, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų išmokėjimo, o dėl to, kad žala atsirado ne dėl šalių darbinių sutartinių santykių, o iš delikto, kaip A. P. nusikalstamos veikos padarinys. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-280/2010). Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Kadangi šioje byloje priežastiniu ryšiu su nusikalstamais veiksmais tiesiogiai yra susijusi civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala - 13 143, 62 Lt, todėl būtent tokio dydžio suma priteista iš A. P. kaip turtinės žalos atlyginimas juridiniam asmeniui. Šiuo metu prievolė dėl žalos atlyginimo dar nėra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-234/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio dalies dėl nuostolio bei palūkanų priteisimo netenkino ir priteisė UAB (duomenys neskelbtini) 13 143, 62 Lt turtinės žalos atlyginimo (faktiškai nustatytą ir pagrįstą žalą), išaiškindamas ieškovei, kad tokius reikalavimus ieškovė galės reikšti kaltinamajai ateityje civilinio proceso numatyta tvarka.
Pažymima, kad įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl apeliacinio skundo reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir nuostolių priteisimo už dar neįvykdytą prievolę atlyginti padarytą turtinę žalą laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas bylos apeliacinio proceso metu yra negalimas, todėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas šiuo klausimu teisės taikymo aspektu nesvarstytinas. Išaiškintina ir tai, kad sutinkamai su CK 6.210 str. nuostatomis, fizinio asmens prievolės neįvykdymo atveju skolininkas turi mokėti ne šešių, o penkių procentų dydžio palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį pagal civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį palikti galioti.