Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 įsakymo Nr. PA-141 „Dėl O. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-27 įsakymo Nr. PA-147 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 d. įsakymo Nr. PA-141 2 punkto pakeitimo“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo.

Skundžiamame Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 įsakyme Nr. PA-141 „Dėl O. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 8) nurodyta, kad atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos O. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, 2022-05-20 išvadą Nr. VA-58, pripažįsta, kad O. K., (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiojo specialistė, padarė tarnybinį nusižengimą, skiria O. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-27 įsakymu Nr. PA-147 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 d. įsakymo Nr. PA-141 2 punkto pakeitimo“ (b. l. 11) pakeistas 2022-05-23 įsakymo Nr. PA-141 2 punktas ir skirta O. K., (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiajai specialistei, tarnybinė nuobauda – pastaba.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis, be kita ko, numato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Iš bylos medžiagos matyti, jog Kelmės rajono savivaldybės administracija išvadą Nr. VA-58 ,,Dėl O. K. tarnybinio nusižengimo“ priėmė 2022 m. gegužės 20 d., o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2022 m. gegužės 23 d., t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio terminio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos lingvistinė ir loginė analizė suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tik jeigu išpildoma antroji imperatyvi sąlyga – nepraėjo šeši mėnesiai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos (2010 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1701/2010; šiuo aspektu taip pat žr. 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1559/2005). Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas pažeistas, nes, kaip galima suprasti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. išvados Nr. VA-58 ,,Dėl O. K. tarnybinio nusižengimo“, pareiškėjos elgesys (neteisėtumas) pasireiškė tuo, jog ji, (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausioji specialistė, būdama Viešųjų pirkimų iniciatore ir organizatore netinkamai atliko savo valstybės tarnautojo pareigas, nes viešųjų pirkimo procedūros buvo pradėtos, kai paslaugos jau buvo atliktos, prekės įsigytos, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neužtikrino efektyvios ir skaidrios viešųjų pirkimų atlikimo procedūros kaip numato teisės aktai nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2022 m. gegužės 23 d. Kaip nurodė atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas R. M. teismo posėdžiuose auditas šiuo atveju nebuvo atliktas. Teismas papildomai pažymi, kad atlikus auditą, surašoma ataskaita ir teikiama išvada (Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas), o Kelmės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022-01-28 pranešimas Nr. 1 negali būti laikomas audito išvada ar ataskaita Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo prasme, nes neatitinka pastarajame įstatyme apibrėžtos finansinių ataskaitų audito ataskaitos ir auditoriaus išvados sąvokos bei šiems dokumentams keliamų reikalavimų formai ir turiniui.

Bylai taip pat aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2020-08-28; toliau – Taisyklės), kurių 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 4 punkte, be kita ko, numatyta, kad siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 5 punktą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-01 įsakymu Nr. A-90 „Dėl komisijos sudarymo O. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ (b. l. 43-44) buvo sudaryta komisija (pirmininkė D. L., nariai – A. K., V. K.) galimam tarnybiniam nusižengimui tirti gavus G. S. 2022-01-26 skundą „Dėl O. K. vyriausiosios specialistės elgesio“ Nr. (7.44)G-445 (b. l. 42), tačiau tyrimo komisija, išanalizavusi G. S. 2022-01-26 skundą, nusprendė toliau nenagrinėti skundo, nes O. K. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinis patikrinimas nagrinėtas toliau dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pranešimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ant Kelmės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022-01-28 pranešimo Nr. 1 dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiosios specialistės O. K. veiksmų yra uždėta rezoliucija: ,,A. K. pradėti tarnybinį patikrinimą. 2022-02-02. (parašas)“. Nors pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad neaišku, kas uždėjo šią rezoliuciją, tačiau Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022-11-22 rašte Nr. (12.5)S-3142 (b. l. 121) nurodyta, jog ,,<...> 2022-02-02 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius rezoliucija pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo 2022-01-28 rašto ,,Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiosios specialistės O. K. veiksmų.“

Teismas kritiškai vertina Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022-11-22 rašte Nr. (12.5)S-3142 (b. l. 121) nurodytą informaciją: ,,Kadangi jau buvo sudaryta komisija dėl O. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, Kelmės administracijos direktorius žodžiu pavedė tai pačiai komisijai vykdyti ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo 2022-01-28 rašto <...> tyrimą“, kadangi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-01 įsakyme Nr. A-90 „Dėl komisijos sudarymo O. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ (b. l. 43-44) aiškiai nurodyta, kad sudaryta komisija (pirmininkė D. L., nariai – A. K., V. K.) galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pagal G. S. 2022-01-26 skundą „Dėl O. K. vyriausiosios specialistės elgesio“ Nr. (7.44)G-445.

Taigi, kadangi ant 2022-01-28 pranešimo Nr. 1 dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiosios specialistės O. K. veiksmų buvo uždėta Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezoliucija: ,,A. K. pradėti tarnybinį patikrinimą. 2022-02-02“, o Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. išvadą Nr. VA-58 ,,Dėl O. K. tarnybinio nusižengimo“ pasirašė komisija, kurios pirmininku nebuvo A. K., todėl spręstina, jog galimą pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliota komisija.

Taisyklių 8 punkte nurodoma, jog už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Jeigu valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytais atvejais – atitinkamai 2 Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais – 2 tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).

Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), šiomis nuostatomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas (LVAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022-02-07 buvo surašytas pranešimas Nr. (7.44.E)S-357 ,,Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (b. l. 57), kuriuo pareiškėja buvo, be kita ko, informuota, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo jos tarnybinio nusižengimo: ,,<...> galimai netinkamai atlikote viešųjų pirkimų procedūras, galimai buvo pradėtos pirkimo procedūros nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos bei galimai neužtikrinta efektyvi ir skaidri viešųjų pirkimų atlikimo procedūra“. Kartu su šiuo pranešimu pareiškėjai buvo pridėta G. S. 2022-01-26 skundo „Dėl O. K. vyriausiosios specialistės elgesio“ Nr. (7.44)G-445 kopija, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022-01-28 pranešimo Nr. 1 dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiosios specialistės O. K. veiksmų kopija ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-01 įsakymo Nr. A-90 „Dėl komisijos sudarymo O. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ kopija. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji suprato, jog nubausta už tai, kad pažeidė viešųjų pirkimų nuostatų reikalavimus, viešųjų pirkimų procedūrų nepradėjo prieš šventę, tačiau įvertinus pranešimo (b. l. 57) turinį teismas sprendžia, kad pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nėra konkrečiai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu įtariama valstybės tarnautoja (pareiškėja), t. y. neapibrėžti konkretūs pareiškėjos veiksmai (neveikimas), padarymo laikas, nenurodytos faktinės aplinkybės, pranešimas neišsamus. Pranešime apsiribota nurodant, kad pareiškėja galimai netinkamai atliko viešųjų pirkimų procedūras, galimai buvo pradėtos pirkimo procedūros nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, galimai neužtikrinta efektyvi ir skaidri viešųjų pirkimų atlikimo procedūra, nors atsakovas (darbdavys) turėjo suformuluoti kaltinimą (jo ribas) pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kad būtų aišku nuo ko valstybės tarnautojas turi gintis. Taigi, pareiškėja apie įtariamą tarnybinį nusižengimą buvo informuota netinkamai.

Taisyklių 15 punkte numatyta, jog motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

Įvertinus Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. išvados Nr. VA-58 ,,Dėl O. K. tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 13-16, toliau – ir Išvada) turinį, matyti, jog Išvadoje nėra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. nenurodytos, kokios konkrečios kilo pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjos kaltė. Teismas pažymi, jog Išvadoje tik aptarta, kuo pasireiškė pareiškėjos elgesys (neteisėtumas), nurodant: ,,(duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausioji specialistė, būdama viešųjų pirkimų iniciatore ir organizatore: netinkamai atliko savo valstybės tarnautojo pareigas, nes viešųjų pirkimo procedūros buvo pradėtos, kai paslaugos jau buvo atliktos, prekės įsigytos, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Viešųjų pirkimo procedūrų datos į sistemą suvestos „atgalinėmis“ datomis. O. K., dalyvaudama Viešojo pirkimo veikloje, privalėjo ir galėjo įvertinti savo veikos neteisėtumą bei dėl jos kylančias pasekmes, t. y., žinodama savo pareigas ir funkcijas, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų: laiku iniciuoti pirkimą, kreiptis į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti pasiūlymą; sudaryti pirkimo sutartis; neužtikrino efektyvios ir skaidrios viešųjų pirkimų atlikimo procedūros kaip numato teisės aktai“. Išvados antro lapo penktoje pastraipoje nurodytos tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės.

Atsižvelgiant į nurodytus tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimus, nėra pagrindo laikyti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 įsakymą Nr. PA-141 „Dėl O. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-27 įsakymą Nr. PA-147 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 d. įsakymo Nr. PA-141 2 punkto pakeitimo“ teisėtais ir pagrįstais, todėl skundžiami įsakymai naikintini.

Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Į bylą pateikta 2022 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų sutartis ir 2022 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Ričardas Ralys. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikta 2022 m. lapkričio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22/10 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 872435 (b. l. 104), 2022 m. lapkričio 23 d. sąskaita Nr. 22/10a (b. l. 124) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 872437 (b. l. 125).

2022 m. lapkričio 3 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 22/10 nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: pareiškimo, jų priedų analizė, vertinimas 2022-11-03 (1 val. 30 min., kaina – 150 Eur, suma – 225 Eur), atsiliepimo į skundą, jų priedų analizė vertinimas 2022-11-03 (1 val. 30 min., kaina – 150 Eur, suma – 225 Eur), atstovavimas teisme 2022-11-16 (150 Eur).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 papunkčiu, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandai taikomas 0,1 koficientas. Kadangi advokatas atliko pareiškėjos pareiškimo, atsiliepimo, jų priedų analizės vertinimą 2022-11-03, t. y. 2022 m. IV ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1780,5 Eur, todėl maksimali priteistina suma už vienos valandos paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimą laikytina 178,05 Eur (1780,5 × 0,1). Taigi, prašoma priteisti 450 Eur suma už dokumentų vertinimą, kai advokatas nerengė skundo, laikytina pagrįsta.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų informacinės pažymos matyti, jog 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdis truko 1 valandą ir 45 minutes. Kadangi teismo posėdis vyko 2022 m. IV ketvirtyje, taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2022 m. II ketvirtyje buvo 1780,5 Eur. Šią sumą padauginus iš Rekomendacijose nustatyto 0,1 koeficiento, maksimali priteistina suma yra 356,1 Eur (1780,5 Eur x 0,1 koeficientas x 2 val. teismo posėdžio). Taigi, prašoma priteisti 150 Eur suma už atstovavimą teisme 2022-11-16 pagrįsta.

2022 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 22/10a nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: papildomų duomenų, įrodymų vertinimas, pareiškėjos konsultacija, 2022-11-23 prašymas teismui (2 val., kaina – 150 Eur, suma – 300 Eur), atstovavimas teisme 2022-11-28 (150 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, prašoma priteisti 300 Eur suma už papildomų duomenų, įrodymų vertinimą, pareiškėjos konsultaciją, 2022-11-23 prašymo teismui parengimą pagrįsta.

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų informacinės pažymos matyti, jog 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdis truko 1 valandą ir 21 minutes, todėl laikytina, jog teismo posėdis truko 1 valandą. Kadangi antras teismo posėdis vėl vyko 2022 m. IV ketvirtyje, taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2022 m. II ketvirtyje buvo 1780,5 Eur. Šią sumą padauginus iš Rekomendacijose nustatyto 0,1 koeficiento, maksimali priteistina suma yra 178,05 Eur (1780,5 Eur x 0,1 koeficientas x 1 val. teismo posėdžio). Taigi, prašoma priteisti 150 Eur suma už atstovavimą teisme 2022-11-28 pagrįsta.

Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai priteistina 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato atstovavimą nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 įsakymą Nr. PA-141 „Dėl O. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-27 įsakymą Nr. PA-147 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-23 d. įsakymo Nr. PA-141 2 punkto pakeitimo“.

Pareiškėjai O. K. iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos priteisti 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.