- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-141-60-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Regina Šeperienė
Teisėja Vilma Dapkevičienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.
Kaunas, 2009 m. kovo 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. S., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. apie 19.30 val., bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilus konfliktui, virtuviniu peiliu smogė ne mažiau kaip keturis kartus D. U. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pritaikyti jam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.Skundo autorius nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra silpnos sveikatos, charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, o pastarasis jam atleido, į tai, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja skundą palaikė, prokuroras prašė bausmę švelninti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. S. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus bylos duomenis, teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas R. S. skiriamos bausmės dydžiui ir rūšiai, laikėsi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam R. S. paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis R. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, šios bausmės minimali riba nenustatyta, maksimali riba- dešimt metų, bausmės vidurkis- penkeri metai. Teismas R. S. paskyrė bausmę, kurios dydis penkis kartus mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laikyti, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Skirdamas tokią švelnią bausmę, teismas ir įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, taip pat įvertino jo asmenybę, tai, kad jis neteistas, iš dalies darbingas, dirba pagal verslo liudijimą.
Baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis) nenumato, kad bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymas galėtų būti atidėtas kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo R. S. atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 62 straipsnio nuostatų ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Ši įstatymo norma gali būti taikoma, kai asmuo savo noru atvyksta ir praneša apie nusikalstamą veiką, padeda ją išaiškinti ir visiškai ar iš dalies atlygina turtinę žalą (Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Minimo straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ( daugiau kaip viena), atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra nors viena šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių, tai yra, kai kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, kai kaltininkas išlaiko mažamečius asmenis, kurių dėl įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, veika nutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, veika padaryta būtinojo reikalingumo, asmens sulaikymo, profesinės pareigos, teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento sąlygomis. Ši norma taip pat negali būti taikoma, nes teismas pagrįstai nustatė tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to nėra nė vienos iš sąlygų, numatytų Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neveikė būtinosios ginties ar šios ginties peržengimo sąlygomis, nes jo veiksmai (keturi smūgiai peiliu) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pavojingumo, kai šis jį pastūmė.
Nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.