Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2022 m. vasario 18 d. savo vardu su (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo teisę valdyti ir naudoti jam patikėtą automobilį „Audi A6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį įsipareigojo iki 2027 m. sausio 18 d. mokėti 225,04 eurų dydžio periodines mėnesines įmokas, kol automobilis bus visiškai išpirktas, tačiau nuo 2025 m. kovo mėnesio nustojo mokėti periodines mėnesines įmokas, dėl to 2025 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį „Audi A6“, tačiau kaltinamasis A. P. automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), negrąžino, nes tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis tyčia šį automobilį išpardavė dalimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo šiai uždarajai akcinei bendrovei padarydamas 4 750,50 eurų turtinę žalą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino kaltę ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 18 d. jis savo vardu su kaltinime nurodyta bendrove sudarė išperkamosios nuomos sutartį ir įsigijo automobilį „Audi A6“ 5 metams. Iki 2027 m. sausio 18 d. turėjo mokėti po 225 eurų kas mėnesį. Tai jis vykdė, mokėjo, kartais vėlavo, tačiau mokėjo iki 2025 m. kovo mėnesio. Automobilis labai dažnai sugesdavo, todėl jis jį už savo pinigus suremontuodavo. Apie tai, kad jam tenka remontuoti automobilį, įmonės neinformavo. Kai jam atsibodo pastoviai gendantis automobilis, jį išardė ir tiesiog išpardavė dalimis asmenims, kurių nepažįsta. Tai jis padarė per dvi savaites, todėl jis šio automobilio nebeturi. Jis suprato, kad taip elgtis negali, nes automobilis jam nepriklausė, tačiau tuo metu, kai šis automobilis gedo ir pastoviai reikėjo jam remonto, buvo susinervinęs ir todėl neapgalvotai pasielgė. Gailisi dėl įvykusio, šiuo metu yra dirbantis, todėl pasistengs atlyginti turtinę žalą, kurią visiškai pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. P. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022-02-18 įmonė sudarė automobilio Audi A6, valstybinio numerio ženklas (toliau tekste ir – v. n. ž) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su A. P. 60 mėnesių laikotarpiui. Su asmeniu buvo sudaryta nuomos sutartis su automobilio išpirkimo galimybe. Tai reiškia, kad minėtas asmuo po sutarties pabaigos minėtą automobilį galės su likutine verte įsigyti. Jam nepanorus jo įsigyti, automobilis toliau lieka jiems. Pagal nuomos sutartį A. P. kas mėnesį privalėjo mokėti 225,04 eurų nuomos mokestį. Automobilio vertė sudarant nuomos sutartį buvo 5 350 eurų. Pagal sudarytą sutartį automobilis nuomos laikotarpiu priklausė jį išnuomojusiai įmonei, o automobilio valdytojas yra A. P., kuris automobilį galėjo grąžinti kada panorėjęs, sutartis su juo būtų nutraukta. Nuomos laikotarpiu A. P. automobilio negalėjo niekam perleisti, parduoti. A. P. nebuvo automobilio savininkas. A. P. iki 2025 m. kovo mėnesio kasmetines įmokas mokėjo, ne visada laiku, kartais vėluodamas. Paskutinė įmoka atlikta 2025 m. kovo mėn. Bendraujant dėl įmokų mokėjimo ar automobilio grąžinimo, A. P. vis žadėdavo susimokėti, tačiau vėliau nustojo bendrauti, neatsiliepdavo į skambučius. Elektroniniu paštu jam siuntė eilę įspėjamųjų pranešimų apie tai, kad kreipsis į trečiuosius asmenis, tačiau klientas ir toliau į tai nereagavo ir juos ignoravo. Šiai dienai A. P. įmonei nėra sumokėjęs 2-3 mėnesinių įmokų. Vėliau iš A. P. sužinojo, kad jis automobilį yra pardavęs kitiems asmenims, iš pradžių minėjo, kad automobilis pas draugą Anykščiuose ir žadėjo jį pristatyti, vėliau, kad automobilis yra parduotas Ukmergėje, tačiau kokiam asmeniui ar įmonei, jis nepasakė, minėjo, kad jam dėl to nieko nebus. Su minėtu asmeniu dėl jo nemokumo ir automobilio perleidimo kitiems asmenims sutartis buvo nutraukta 2025 m. gegužės mėn. pradžioje. Dėl sutarties nutraukimo mokesčio, likusių nesumokėtų įmokų, delspinigių ir automobilio likutinės vertės, įmonei yra padaryta 4750,50 eurų turtinė žala (b. l. 40 – 43).

Iš 2025-05-15 pareiškimo matyti, kad 2022-02-18 (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policijos įstaigą pranešdami apie tai, kad ši įmonė sudarė automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį A. P. išsinuomojo minėtą automobilį 60 mėnesių laikotarpiui. Sutartyje nurodytas automobilio valdytojas – A. P. Automobilio vertė sudarant nuomos sutartį – 5 350 Eur. Pagal sudarytą sutartį, visą nuomos laikotarpį automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). A. P. už išnuomotą automobilį kas mėnesį privalėjo mokėti 225,04 Eur išperkamosios nuomos mokestį. Pažymima, kad pagal sutarties sąlygas A. P. galėjo tik naudotis bendrovės turtu, tačiau neturėjo teisės juo disponuoti ar perleisti kitiems asmenims. Sudarant sutartį, A. P. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, pagal darbo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), todėl nekilo jokio pagrindo manyti, kad A. P. gali bandyti pasisavinti turtą. Kadangi A. P. nesilaikė savo įsipareigojimų, nemokėjo įmokų, todėl sutartis su juo buvo nutraukta. Dėl šios priežasties kliento buvo reikalaujama grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini). Pagrįstų transporto priemonės savininko reikalavimų pristatyti automobilį A. P. neįvykdė elektroniniu paštu išsiuntus eilę įspėjamųjų pranešimų apie tai, kad bus kreiptasi į trečiuosius asmenis, klientas ir toliau nereagavo ir ignoravo, automobilio negrąžino. Vėliau pavyko su juo susisiekti ir A. P. nurodė, kad automobilis pas draugą prie Anykščių ir pažadėjo automobilį grąžinti. Tačiau pažado netesėjo ir toliau nebendravo. Dar kartą pavyko su A. P. susisiekti, kai buvo paskambinta iš A. P. nežinomo telefono numerio. Šį kartą A. P. nurodė, kad automobilį jis kažkam pardavė ir pasakė, kad jam už tai nieko nebus, tik padidės jo skolos. Kad A. P. galimai turėjo tikslą pasisavinti bendrovės turtą, patvirtina ir tas faktas, kad buvo atjungta automobilyje sumontuota GPS sekimo sistema, atjungimo koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat, pradėjus iš A. P. reikalauti grąžinti automobilį, jis buvo draustas, galiojo civilinis draudimas iki 2025-04-23 ir iš to galima daryti išvadą, kad A. P. juo naudojosi, tačiau supratęs, kad negalės mokėti įmokų ir jį turės grąžinti bendrovei, automobilį pardavė. Kadangi A. P. ir su tuo susiję kiti asmenys, galimai apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, turima pagrįstų įtarimų, kad A. P. automobilį pardavė kitiems asmenims, o sudarydamas sutartį galimai turėjo tikslą jį pasisavinti, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti šią įmonę civiliniu ieškovu 4 750,50 eurų sumai (b. l. 6 ­ 7).

Iš 2022 m. gruodžio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės priėmimo - perdavimo akto matyti, kad transporto priemonė Audi A6, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2008 m., automobilio VIN (duomenys neskelbtini), kurio sutarta vertė yra 5 350 eurų, perduodama nuomininkui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Įdiegta GPS vietos nustatymo sistema. Nuomos pradžia – 2022-02-18, nuomos pabaiga – 2027-01-18. Mėnesio nuomos mokestis – 225,04 eurų, kuri mokama kas mėnesį iki einamojo mėnesio 18 dienos, banko pavedimu (b. l. 9 – 12).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas A. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 184 straipsnį turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

Prieš tai aptartų ir ištirtų duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. P., pasirašydamas išperkamosios nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad iki sutarties įvykdymo sąlygų pabaigos neturi teisės laisvai disponuoti (parduoti, išardyti, realizuoti dalimis) jam patikėtu automobiliu, tyčia, siekdamas turtinės naudos, prieš savininko valią šį automobilį realizavo nenustatytiems asmenims, tuo padarydamas minėtai uždarajai akcinei bendrovei turtinę žalą. Tokie kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai visiškai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. P. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, du kartus metų bėgyje yra baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, duomenų apie paskirtų nuobaudų įvykdymą byloje nėra. Kaltinamasis dirba. Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, reikšminga tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, ir nors yra dirbantis, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, taip pat, šioje byloje pareikštas 4 750 Eur civilinis ieškinys, todėl paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, įvertinus jo gaunamas pajamas, akivaizdu, kad kaltinamajam A. P. tai būtų per didelė finansinė našta, todėl neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų. Sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta jam paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, jam skirtina mažesnė už vidurkį įstatyme numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įvertinus tai, kad A. P. yra dirbantis, intensyvi priežiūra jam neskiriama.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. P. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti bendrovei iš kaltinamojo A. P. 4 750,50 Eur turtinę žalą, nes dėl šio asmens nusikalstamos veikos įmonė neteko automobilio „Audi A6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis A. P. visiškai pripažino civilinį ieškinį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už automobilio „Audi A6“ praradimą 4 750,50 Eur sumai yra pagrįstas, įrodytas liudytojo A. R. parodymais, civilinio ieškovo parodymais, kaltinamojo A. P. paaiškinimais, proceso veiksmų atlikimo protokolais ir kitais bylos duomenimis, kurių visuma vieningai patvirtina, jog dėl paminėto įmonei priklausiusio automobilio „Audi A6“ neteisėto realizavimo tretiesiems asmenims civilinė ieškovė patyrė 4 750,50 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis, savo nusikalstamais veiksmais padaręs žalą civilinei ieškovei, privalo visiškai ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) tenkinamas visiškai, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo A. P. 4 750,50 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 4 750,50 Eur turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 4 750,50 Eur turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) naudai 4 750,50 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam A. P. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.