Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistajam V. S. (toliau – V. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kauno apygardos teisme gautas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti.

5. Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 11 d. (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą buvo pateiktas 2019 m. liepos 17 d.) buvo gautas nuteistojo V. S. prašymas, iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad nuteistasis prašo jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme arba atidėti procesinio sprendimo paskelbimą, kad jis galėtų teismui pateikti gautus rezultatus dėl kraujyje rastų neleistinų cheminių medžiagų.

6. Alytaus pataisos namų teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju V. S. yra atlikęs 26 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 7 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. S. nustatoma žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Analizuojant šią išvadą matyti, kad V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (23 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir V. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

9. Nuteistojo V. S. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 18 kartų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau vertinant šiuos paskatinimus taip pat yra svarbi ir pataisos įstaigos administracijos, kuri turi tiesiogines sąlygas stebėti nuteistąjį ir aiškintis jo motyvaciją bei ją skatinti pozicija už ką konkrečiai ir kodėl šie paskatinimai buvo suteikti. Kolegijos vertinimu be kita ko yra labai svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje „N.“ suvirintoju, taip pat V. S. patekęs į įkalinimo įstaigą dirbo ir dirba iki šiol. Be to, 2019 m. balandžio 25 d. nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu jį įtraukti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 134 straipsnį dirbti nemokamus darbus iki 2 valandų per dieną įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus.

10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi V. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (daugiau paviršutiniškas savo veiksmų vertinimas, nesugebėjimas adekvačiai įvertinti situacijas ir priimti tinkamų problemų sprendimo būdus) bei nuostatų problemos (kaltės sumenkinimas). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. S. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

11. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, šis teistumas V. S. nėra pirmasis, praeityje buvo teistas vieną kartą. Be to, nusikaltimai, už kurių padarymą V. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti bendrininkų grupėje ir vienas iš jų yra labai sunkus, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą V. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

12. Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam V. S. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

13. Teisėjų kolegija iš nuteistojo V. S. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. S. penkis kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Teismo posėdžio metu Alytaus pataisos namų atstovė D. Kursevičienė pateikė Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. nutarimą, iš kurio matyti, kad V. S. 2019 m. birželio 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – V. S. atliktas narkotestas buvo teigiamas ABP (sintetiniai kabinoidai), už tai nuteistajam buvo skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijų tvarkymas be eilės. Tai leidžia teisėjų kolegijai suabejoti itin teigiama motyvacija į V. S. siekiamą švelnesnę bausmę.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. V. S. elgesyje yra būdingas impulsyvumas, agresyvaus elgesio proveržiai, lengvabūdiškumas. Praeityje teistas už du smurtinius nusikaltimus. Kaltę dėl nusikaltimų linkęs minimalizuoti, pilnai prisiima atsakomybę už tuos veiksmus, kur tikrai jaučiasi pasielgęs agresyviai (sudavęs kelis smūgius), neigia, jog aukai sudavė visą eilę smūgių, iš jo tyčiojosi, kitaip neadekvačiai elgėsi.

15. Išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę šiuo metu pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su savo artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su motina tėvų bute bei iki nuteisimo 3 metus dirbo suvirintoju), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio V. S. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

16. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Alytaus pataisos namų teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Alytaus pataisos namų teikimo dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.