Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-8080-629/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-8080-629/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02544-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius, Milda Vainienė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8080-629/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02544-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–4, 61–64), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3579, įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 13 d. prašymą bei priteisti pareiškėjai 12 484,87 Lt neišmokėtos senatvės pensijos.

Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2010 m. sausio 1 d. jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus – vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 str. bei 8 str. nuostatomis. Pasak pareiškėjos, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtas 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas, kuriame senatvės pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Paaiškino, jog siekdama susigrąžinti neteisėtų įstatymo leidėjo veiksmų pagrindu atsiradusius praradimus, kreipėsi į VSDV Vilniaus skyrių, prašydama išduoti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį bei išmokėti nepriemoką, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius prašymą dėl pensijos išmokėjimo perdavė nagrinėti atsakovei, o VSDFV šio prašymo neišnagrinėjo kaip paduoto praleidus 3 metų kreipimosi terminą.

Pareiškėja sutinka, kad apie paskirtos pensijos sumažinimą turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėn., kai gavo pirmą sumažintą pensiją, tačiau tai, jog jos teisės buvo pažeistos, anot pareiškėjos, ji suvokė tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl mano, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo minėtos datos ir todėl šis terminas nėra praleistas. Be to, pareiškėjos teigimu, jos kreipimasis į valstybės institucijas dėl jų neteisėtais veiksmais patirtų praradimų kompensavimo buvo apsunkintas, neaiškus ir dviprasmiškas dėl valstybės institucijų elgesio, per žiniasklaidos priemones skelbiant apie greitą neišmokėtų pensijų grąžinimą, bei pačiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nustatant įstatymų leidėjo pareigą sukurti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Pasak pareiškėjos, ji įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Pabrėžė, jog dėl paskirtos senatvės pensijos sumažinimo jos atžvilgiu nebuvo priimtas joks Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantis sprendimas, kas objektyviai apribojo galimybę, gavus sumažinto dydžio pensiją, suvokti apie savo teisių pažeidimą, teisines ginčo dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo inicijavimo prielaidas ir paties skundo pateikimo tvarką. Pažymėjo, kad teisių dėl pensijos nepriemokos susigrąžinimo realizavimo tvarka buvo išaiškinta tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d., 2014 m. sausio 15 d. nutartyse.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nuomone, VSDFV neatsižvelgė ir neįvertino aukščiau nurodytų termino praleidimo aplinkybių, neatsižvelgė į sudėtingą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimą ir taikymą, į pareiškėjos socialinį statusą, pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykius reguliuojančias teisės aktų nuostatas taikė netinkamai. Atsakovės nurodyti prašymo netenkinimo argumentai yra visiškai deklaratyvūs ir nemotyvuoti.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 74–76) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV teigimu, pareiškėjos skundas dėl pensijos dalies išmokėjimo yra neišnagrinėtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl teisme negali būti nagrinėjamas pareiškėjos reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 69–73) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad teisėtai ir pagrįstai mažino pareiškėjos pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kadangi ginčo laikotarpiu minėtos įstatymo nuostatos dar nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjos senatvės pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis buvo mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 11–12).

2014 m. sausio 28 d. ir 2014 m. sausio 30 d. pareiškėja padavė VSDFV Vilniaus skyriui prašymus išmokėti jai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 5, 6–7). VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 2 d. ir 2014 m. vasario 4 d. raštais pareiškėjos prašymas buvo persiųstas nagrinėti VSDFV (b. l. 10, 11–12).

VSDFV 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. vasario 28 d. sprendimais pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji praleido Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 13–14, 15–16). Be to, 2014 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-1875 buvo nurodyta, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai buvo perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, minėtame sprendime pasisakydama dėl pensijos mažinimo pagrįstumo VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, taigi darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 13 d. prašymą jau yra įvykdytas, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

2014 m. kovo 13 d. pareiškėja pateikė prašymą VSDFV atnaujinti terminą kreiptis dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 8–9), tačiau VSDFV skundžiamu 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3579 pareiškėjos prašymo netenkino ir nusprendė nenagrinėti prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo. Be to, pažymėjo, kad 2014 m. vasario 28 d. sprendime pateikta informacija pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pensijos kompensavimą (b. l. 18–19).

Pažymėtina, kad LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriui paduoti 2014 m. sausio 28 d. ir 2014 m. sausio 30 d. prašymai pripažintini skundais Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama paminėtus prašymus (skundus) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, tačiau, VSDFV 2014 m. vasario 28 d. sprendime kartu nurodė, kad pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo mažinama pagrįstai bei šio sprendimo teiginius patvirtino skundžiamame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta.

Taigi konstatavus, kad pareiškėjos skundas dėl pensijos dalies išmokėjimo buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, spręstinas klausimas, ar VSDFV pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Kaip minėta, pareiškėja ginčą kelią tik dėl pensijos dalies, neišmokėtos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Taigi pripažintina, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo mokama mažesnė senatvės dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., taikymo. Pažymėtina, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 str. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1821 redakcija) 1 d. 1 p., šio įstatymo taikymas senatvės pensijoms buvo numatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 8 str. 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195 buvo pripažintas netekusiu galios, taigi nagrinėjamam ginčui aktualios teisės normos buvo pašalintos iš Lietuvos teisės sistemos, tačiau tai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalina.

Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirtą senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 str. nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 str. kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, kas nesuderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjai pareiškus reikalavimą teisme apginti Konstitucijos 52 str. garantuojamą teisę į pensiją, pažeistą taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus nagrinėjamu atveju pažeistų asmens teisių pobūdį bei jų reikšmę, siekiant, be kita ko, užtikrinti socialinį teisingumą bei asmens pasitikėjimą teise, teismas privalo pažeistas pareiškėjos teises ginti realiai ir veiksmingai. Taigi pareiškėjai turi būti priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo buvo neišmokėta iš viso 12 484,87 Lt senatvės pensijos, todėl minėta suma priteistina iš VSDFV Vilniaus skyriaus.

Taigi konstatavus, kad pareiškėjos prašymas išmokėti pensijos dalį iš esmės buvo išnagrinėtas jau 2014 m. vasario 28 d. VSDFV sprendimu, skundžiamas 2014 m. balandžio 16 d. VSDFV sprendimas Nr. (6.5)I-3579, kuriame atsisakoma nagrinėti pareiškėjos prašymą kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos J. V. skundą iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3579.

Priteisti pareiškėjai J. V. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 12 484,87 Lt (3 615,87 Eur) (dvylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt septynis centus (tris tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt septynis euro centus)) senatvės pensijos, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius