- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1577-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03864-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- V. F.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB bankas, BAB Snoro bankas, UAB „Litesko“, UAB „Marijampolės būtų ūkis“
- Kategorijos
- 3.5.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. pareikimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: AB DnB bankas, BAB Snoro bankas, UAB „Litesko“, UAB „Marijampolės būtų ūkis“, antstolis A. A., antstolė S. Ž., antstolė A. L., UAB „Gelvora“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, BigBank A/S filialas, UAB „General Finanacing“, VMI prie LR FM, UAB „SB Lizingas“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Julianus Inkaso“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja V. F. 2015-08-28 pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą (t. I, b. l. 1-5), kuris priimtas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (t. I, b. l. 95-96).
2015-08-24 varžytinėse (iki pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teismui) buvo parduotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas.
Antstolė A. L. (t. II, b. l. 2-6) ir kreditorius AB DNB bankas, kurio naudai įkeistas antstolės realizuotas turtas (t. II, b. l. 7-11) pateikė prašymus leisti antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/01169 – CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju skolininkei priklausančio buto pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą 15 751,00 Eur kainą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Prašymai grindžiami tuo, kad antstolė varžytines įvykdė anksčiau nei buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Iš varžytinių parduotas turtas yra įkeistas AB DNB bankui, todėl hipotekos kreditorius turi pirmenybę į lėšas, gautas iš įkeisto turto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymus tenkino. Leido antstolei CPK nustatyta tvarka baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/01169 – CPK nustatyta tvarka sudaryti buto su rūsiu pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą 15 751,00 Eur kainą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalį tais atvejais kai atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą, sprendė, jog varžytinėms įvykus anksčiau nei buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrindas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies taikymui.
Teismo vertinimu nėra pagrindo varžytynes organizuoti iš naujo bankroto procese, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę kreditoriui atgauti skolininkei paskolintas lėšas.
Be to, pareiškėjai bankroto byla dar nėra iškelta, preziumuoti, kad bankroto byla bus iškelta, nėra pagrindo. Teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, įkeisto turto pardavimas antstolio vėl turėtų būti organizuojamas iš naujo.
Teismas sprendė, kad atsisakymas leisti antstoliui pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Kadangi bankroto byla skolininkei nėra iškelta, bankroto administratorius nėra paskirtas, o, davus leidimą baigti pradėtus vykdymo veiksmus, visus įkeisto turto realizavimo veiksmus atliks antstolis, todėl lėšas, gautas už skolininkės parduotą turtą, pervesti į teismo depozitinę sąskaitą netikslinga.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. F. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės bei hipotekos kreditoriaus prašymus leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras (t. IV 1-4). Skundas grindžiamas šiais argumentais:. Bankroto proceso metu buto pardavimas bus daug naudingesnis, kadangi butas bus parduotas daug didesne kaina, nemažinat jos kaip tai daroma antstolių vykdomose varžytinėse. Šiuo metu už iš varžytinių parduotą butą gautų lėšų nepakanka net hipotekos kreditoriaus reikalavimams padengti.. Teismas nepateikė pagrįstų motyvų, kad šiuo metu antstolei reikia baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Tikslingiau buto pardavimo procedūrą, įskaitant pradinę pardavimo kainą, nustatyti kreditorių susirinkimui, taip turtas bus parduotas šiuo metu egzistuojančiomis rinkos kainomis. Kas leis gauti netik hipotekos kreditoriui, bet ir kitiems kreditoriams didesnį reikalavimų patenkinimą.. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas būtų kontroliuojamas ir, kad įstatymo nustatyta tvarka juo disponuotų vienas asmuo – bankroto administratorius. . Neaišku kodėl teismas sprendė, kad gautas lėšas nėra tikslinga pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Tokia teismo išvada prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatai ir pačiai leidimo užbaigti vykdymo veiksmus esmei. Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. IV, b. l. 25). Suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, papildomai pažymi, kad vilkinant išieškojimo procesą pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus ir varžytinių laimėtojo teisės. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. IV, b. l. 26-30). Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Turtas buvo parduotas ir kaina sumokėta dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. Todėl teismo atsisakymas leisti užbaigti vykdymo veiksmus – sudaryti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir gautas lėšas paskirstyti CPK nustatyta tvarka neatsitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad turtas turėtų būti iš naujo parduodamas bankroto procese, nes turtas yra teisėtai parduotas iš varžytinių. Įvykus teisėtam turto pardavimui – nėra jokio pagrindo neduoti leidimo įforminti pardavimo faktą.Visos lėšos, gautos iš įkeisto turto pardavimo, atskaičius antstoliui mokėtiną sumą, turėtų būti pervestos hipotekos kreditoriui, nepriklausomai nuo to ar tai padarytų antstolis ar bankroto administratorius. Todėl nėra jokio pagrindo gautas lėšas pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų sulaikymas ir nepagrįstas nepervedimas bankui pažeidžia banko teises, nes nesant jokio racionalaus teisinio ir faktinio pagrindo suspenduojama banko teisė bent iš dalies atgauti apeliantės skolą ir šiomis piniginėmis lėšomis naudotis savo veikloje.Apeliantė nėra sąžininga ir inicijuodama savo, kaip fizinio asmens, bankroto procedūras siekia kitų tikslų nei numatyta Fizinio asmens bankroto įstatyme. Apeliantė imasi visų priemonių, kad vilkintų skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. IV, b. l. 23-24). Pažymi, kad 2015-07-02 vyko pirmosios pakartotinės buto varžytinės, jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Butas buvo parduotas tik antrųjų varžytinių metu. Nėra pagrindo manyti, kad iškėlus bankroto bylą turtas būtų parduotas žymiai didesne kaina. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šios apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolei leista užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras sudarant su pirkėju turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti gautas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas Fizinių asmenų bankroto (toliau FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Įstatymo normoje nėra konkrečiai įvardinti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti priimamas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas. Teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti priklauso teismo diskrecijai. Tačiau teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, privalo atsižvelgti į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. Taigi sprendimas leisti užbaigti vykdymo veiksmus ar ne, priklauso nuo konkrečioje situacijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju skolininkei priklausiusio turto varžytinės įvyko 2016-08-24, jose įkeistas turtas parduotas už 15 751 Eur. Šią sumą varžytines laimėjęs pirkėjas yra įmokėjęs į antstolės depozitinę sąskaitą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad varžytinės įvyko dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teismui. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Taigi turto realizavimo pabaiga sietina su varžytinių akto pasirašymu.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išsakytai pozicijai, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas leisti antstoliui užbaigti pradėtą turto realizavimą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo pažeista varžytinių vykdymo tvarka, to, beje, skunde neteigia ir pati apeliantė.Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog bankroto proceso metu turtas būtų parduotas už didesnę kainą, nesudaro pagrindo neleisti antstoliui užbaigti vykdymo veiksmus. Pirma, teiginiams dėl turto pardavimo už didesnę kainą pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Iš tiesų net nenurodoma už kokią sumą ar kiek brangiau turtas galėtų būti parduotas. Juo labiau, kad išnagrinėtoje byloje, kurioje skolininkė skundė antstolės veiksmus, skolininkės argumentai dėl varžytynėse parduoto turto kainos nustatymo yra atmesti, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1112-601/2015 (CPK 18 straipsnis). Atskirąjį skundą grįsdama potencialia turto pardavimo už didesnę kainą galimybe, skolininkė ignoruoja faktą, kad turtas buvo parduotas tik antrosiose varžytinėse, nes pirmosiose nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Tai akivaizdžiai įrodo, kad nekilnojamasis turtas nėra paklausus ir jo nebuvo galima realizuoti net už 80 % nustatytos kainos. Be to, varžytinėse nustatoma minimali, o ne maksimali turto pardavimo kaina. Varžytinės vyksta didinat kainą už varžytinėse siūlomą turtą (CPK 713 str. 8 d.), tokiu būdu turtas yra realizuojamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Nagrinėjamu atveju pradinė kaina buvo nustatyta 13 033 Eur (t. I, b. l. 23-24), o turtas parduotas už 15 751 Eur, t. y. už didžiausią varžytinėse dalyvavusio asmens pasiūlytą kainą.Antra, pagal FABĮ nuostatas, turtas pradedamas pardavinėti tik po plano patvirtinimo (FABĮ 27 str. 1 d.). Taigi akivaizdu, kad neleidus užbaigti vykdymo veiksmus, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Be to, pakartotinai bandant realizuoti skolininkei priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Kas sąlygotų ir tai, kad už iš parduoto turto atskaičius atlyginimą administratoriui, hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui tektų mažesnė lėšų, gautų už parduotą turtą dalis, t. y. jo kreditorinis reikalavimas liktų nepatenkintas didesne dalimi. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir pačios skolininkės interesams, kadangi ją slėgtų didesnė skolų našta kreditoriams.Apibendrinat išdėstytą konstatuotina, kad byloje nustatytos tiek formalios (varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tiek materialios (vykdymo procedūrų užbaigimas labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus) sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog nėra aišku, kodėl teismas sprendė, kad gautas lėšas nėra tikslinga pervesti į teismo depozitinę sąskaitą pažymėtina, kad šiuo klausimu teismo išdėstyti motyvai ir pagrįsti ir pakankamai išsamūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iš varžytinių yra parduotas hipoteka įkeistas turtas, kas reiškia, kad FABĮ 27 straipsnio nustatyta tvarka pardavus turtą, iš jo galėtų būti atskaitoma tik suma administravimo išlaidoms apmokėti, o likusi suma pervedama hipotekos kreditoriui. Taigi bet kuriuo atveju, t. y. tiek įkeistą turtą iš varžytinių pardavus FABĮ, tiek CPK nustatyta tvarka, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti jo reikalavimų patenkinimą (FABĮ 27 str. 3 d., CPK 754 str. 1 d.).Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad už parduotą turtą gautų piniginių lėšų nepakanka net hipotekos kreditoriaus reikalavimams pilnai patenkinti, kas reiškia, jog teismui leidus antstoliui gautas lėšas paskirstyti CPK nustatyta tvarka, antstolė visas lėšas, atskaičiusi vykdymo išlaidas, perves hipotekos kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Tuo atveju jeigu nebūtų leista paskirstyti gautų lėšų – jos turėtų būti laikomos depozitinėje sąskaitoje ir iškėlus bankroto bylą – antstolei, vėl gi atskaičius vykdymo išlaidas, likusi suma būtų pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalį iš įkeisto turto yra apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios yra susijusios su įkeisto turto administravimu. Taigi pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administravimo išlaidų apmokėjimo iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų tvarką – nagrinėjamu atveju visos lėšos (išskyrus antstolio vykdymo išlaidas), gautos už varžytinės parduotą turtą turėtų būti pervedamos hipotekos kreditoriui. Taigi bet kuriuo atveju, hipotekos kreditoriui būtų pervedama ta pati piniginių lėšų suma.Svarbi aplinkybė ir ta, kad bankroto byla pareiškėjai šiuo metu dar net nėra iškelta, kas reiškia, jog lėšos kurį tai laiką turėtų būtų saugomos depozitinėje sąskaitoje, nepaisant to, kad galutiniame rezultate, jos vis tiek visos turėtų būtų pervedamos hipotekos kreditoriui. Piniginių lėšų laikymas depozitinėje sąskaitoje neturėtų jokios teigiamos įtakos bankroto procesui, tačiau neabejotinai pažeistų hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus – disponuoti atgautomis skolintinomis lėšomis. Be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima spręsti bus iškelta bankroto byla ar ne. Kas vėl gi patvirtina išvadą, kad lėšų sulaikymas nagrinėjamu atveju nėra racionalus ir protingas.Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismo leidimas paskirstyti lėšas CPK nustatyta tvarka labiausiai atitinka tikslus, kurių buvo siekiama leidžiant antstoliui užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus.Iš atskirojo skundo turinio taip pat galima spręsti, kad jis yra teikiamas ne tikslu apginti galimai pažeistas apeliantės teises, nes nepriklausomai nuo to ar lėšos bus laikomos depozitinėje sąskaitoje ar bus paskirstytos CPK nustatyta tvarka, tai neturės jokios įtakos skolininkės teisėms ir pareigoms (nutarties 26-28 punktai), tačiau turint tikslą kuo ilgiau vilkinti įkeisto nekilnojamojo turtu realizavimo procedūras, taip kuo ilgesnį laiką išsaugant galimybę naudotis būstu. Toks apeliantės interesas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais ir negali būti pripažįstamas teisėtu įstatymų saugomu interesu, kuris gali / turi būti ginamas teisme.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.