Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5764-982/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-24
Bylos Nr.
A2.6.-5764-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04865-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-5764-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04865-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., transporto priemonės savininkui E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str., 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 18 d., 23.55 val., Kaune, Vaidoto g. 46, A. P., vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, vengė įstatymų nustatyta tvarka pasitikrinti ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. pripažino, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, o neblaivumą atsisakė tikrintis, nes nepasitikįs pareigūnų aparatais. Atsisakęs pasitikrinti alkotesteriu, sakė pareigūnams, kad galįs važiuoti priduoti kraujo tyrimui. Už vairavimą apsvaigęs yra baustas 2012 m. gegužės 23 d. teismo nutarimu. Paskirtos baudos už tą pažeidimą nėra sumokėjęs. Vairavo E. Š. priklausančią transporto priemonę, kuria pas jį į svečius buvo atvažiavę draugai, šiuo metu dirbantys Anglijoje. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir nenorėdamas, kad kuris iš jų vairuotų, transporto priemonę vairavo jis. Su E. Š. automobiliu atvažiavęs draugas, neprieštaravo, kad jis vairuotų transporto priemonę Ford Galaxy. Asmenų, su kuriais važiavo, duomenų nenurodė.

Transporto priemonės savininkas E. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. yra jo draugas. 2015 m. birželio 18 d. E. Š. paprašė leisti pasinaudoti jo automobiliu Ford Galaxy tam, kad jis galėtų parvežti savo draugus. Tuo metu, kai prašė automobilio, buvo blaivus. Apie tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nežinojo.

ATPK 130² str. nurodoma, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Akivaizdu, kad šiame straipsnyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. Pažymėtina, kad asmens neblaivumo patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Jose nurodoma, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (4 p.), policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (5 p.). Be to taisyklių 7 punkte nurodoma, kad policijos ar Inspekcijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, priima nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir informuoja transporto priemonės vairuotoją apie jo teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (10 p.).

Taigi sistemiškai aiškinant šių taisyklių nuostatas akivaizdu, kad policijos pareigūnai, įtardami, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, turi dvi alternatyvas, t.y. patys patikrinti asmens blaivumą arba pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Imperatyvus reikalavimas pristatyti medicininei apžiūrai taikomas tik tuomet, kai vairuotojas arba įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, arba įtariamas esant apsvaigęs (pagal taisyklių 2 p. pateiktą apibrėžimą, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį), arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Nesant šių pagrindų, policijos pareigūnai neprivalo vairuotojo pristatyti medicininei apžiūrai, ir patikrinimo metu nustatę jo neblaivumą arba vairuotojui atsisakius pasitikrinti ir įspėję apie atsisakymo pasitikrinti teisinius padarinius (žr. taisyklių 6.2 p.), surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, išaiškindama jo teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes nepasitikėjo pareigūnu aparatais. Šį argumentą teismas vertina kritiškai, ir konstatuoja, kad jokių priežasčių dėl kurių objektyviai nebuvo įmanoma atlikti A. P. neblaivumo patikrinimo, nebuvo. Jei, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis buvo blaivus, tuomet visiškai nepaaiškinamas jo elgesys atsisakant pasitikrinti blaivumą. Akivaizdu, kad blaivus asmuo, dėtų visas pastangas patvirtinti, kad nėra neblaivus, tiek sutikdamas būti patikrintas pareigūnų ar kreipdamasis dėl medicininės apžiūros pats ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad sustabdžius pareigūnams, nuo A. P. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl teismo įsitikinimu, jo tokia būsena ir buvo atsisakymo pasitikrinti blaivumą priežastis.

Taigi, A. P. buvo įtariamas tuo, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, jokių priežasčių dėl kurių objektyviai buvo neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, teismas nenustatė, todėl konstatuoja, jog pareigūnai neprivalėjo jo pristatyti medicininei apžiūrai ir pagrįstai pripažino jį vengiančiu patikrinimo. Iš to seka, kad pažeidimą nustatę ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai, teisės aktų nustatytos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos nepažeidė.

Be to, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d. ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.) ir, kad už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu A. P. už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

ATPK 36 str. nurodoma, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas, susipažinęs su antstolės R. G. žinioje esančia A. P. vykdomąja byla Nr. 0090/12/01261, konstatuoja, kad 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirta bauda neišieškota. Kad nėra sumokėjęs minėtu nutarimu paskirtos baudos, patvirtino ir pats A. P.. Tokiu būdu, A. P. paskirta nuobauda nėra įvykdyta, todėl pripažintina, kad A. P. vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d., pažeidimų faktą ir A. P. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. 1. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo sustabdytas A. P. vairuojamas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi nėra jo atsiėmęs po teisės atėmimo. Bendraujant su vairuotojo pajuto sklindantį alkoholio kvapą, A. P. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas žodžiu paaiškino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Taip pat vairuotojas žodžiu teigė, kad automobilį jam perdavė automobilio savininkas, kuris žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir yra neblaivus (b. 1. 3, 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. 1. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. 1. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad asmuo administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 1. 19-13).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. P. vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 124¹ str. 8 d., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 130² str. numatyta privaloma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. ATPK 26 str. be kita ko įtvirtinta nuostata, kad padarius ATPK 130² numatytus pažeidimus, gali būti konfiskuojamas ne tik pažeidėjui priklausantis daiktas. LR Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuojama, kad turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Laikinasis turto naudotojas ar valdytojas, priešingai sudarytai sutarčiai, daikto paskirčiai ar savininko interesams, tyčiniais ar neatsargiais veiksmais daiktą gali sugadinti, sunaikinti ar kitaip prarasti. CK 152 straipsnyje yra nustatyta, kad atsitiktinio daikto žuvimo rizika tenka savininkui. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju laikinasis turto valdytojas ar naudotojas šio pažeidimo priemonę (automobilį ir kt.) yra gavęs iš savininko jo sutikimu. Kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Ir nors šie LR Konstitucinio Teismo argumentai buvo išsakyti sprendžiant konfiskavimo konstitucinio legitimumo klausimą kontrabandos bylose, tačiau teismų praktikoje jais remiamasi taikant ir kitose, ATPK 26 str. išvardintų administracinių teisės pažeidimų, tarp kurių yra ir 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai, bylose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. vairavo E. Š. priklausančią transporto priemonę.

Kaip matyti, E. Š. perdavė transporto priemonę A. P. jo paprašytas, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo naudojama savininko valia, tuo pačiu jam prisiimant ir perduoto daikto atsitiktinio žuvimo riziką. Akivaizdu, kad daikto savininkas neturi absoliučių garantijų, kad jo perduotas daiktas bus išsaugotas ir jei to reikalauja sutartis, jam grąžintas. Visuomet egzistuoja galimybė, kad daiktą gavusi šalis, jį gali naudoti pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, ir jei dėl šio pažeidimo daiktas sugadinamas ar prarandamas, daikto savininkas turi teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Taigi, A. P., būdamas teisėtu transporto priemonės, kurią jam perdavė savininkas E. Š., valdytoju, nepaisydamas sutartinių įsipareigojimų su jam perduotu daiktu elgtis atsakingai ir rūpestingai, vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, dėl kurio veiksmų transporto priemonė ir konfiskuojama, t.y. perduotą transporto priemonę prarado. Šiuo atveju, daikto konfiskavimas prilygsta jo faktiniam žuvimui ir negali būti savininkui grąžinamas natūra. Tuo tarpu savininkas, kaip minėta, gali iš valdytojo reikalauti atlyginti patirtą žalą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę, A. P. skirtinos baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130² str. sankcijų ribose, su papildoma privaloma administracinės nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu. Teismo įsitikinimu ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30 str., 124¹ str. 8 d., 130² str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 124¹ str. 8 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios E. Š., konfiskavimu;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., – 8 Eur (aštuonių eurų) baudą;

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios E. Š., konfiskavimu;

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6020.Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).