- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-751-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- „Lindorff Oy“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Lindorff Oy“, veikiančio per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Lindorff Oy“, veikiančio per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą, ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 983,67 Lt skolos, 177,06 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-08-27 atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė GSM“ (dabartinis pavadinimas UAB „Bitė Lietuva“) sudarė abonentinę „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutartį Nr. M106045, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos už kurias atsiskaityti buvo pateikta 1998-09-30 išrašyta sąskaita. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. 2006-09-25 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.
Atsakovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog jo skola ieškovui yra 250 Lt. Pažymėjo, kad jam buvo išaiškinta, jog išnaudojus pokalbių limitą už 250 Lt, paslaugos teikimas turi būti nutrauktas.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui „Lindorff Oy“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą, 250 Lt skolos, 45 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 295 Lt sumą nuo 2008-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą 3 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo Lindorff Oy“ veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą į valstybės biudžetą 9 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė GSM“ 1998-08-27 sudarė judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. M106045. Ieškovas ,,Lindorff Oy“, veikiantis per savo struktūrinį padalinį ,,Lindorff Oy“ filialą, su UAB ,,Bitė Lietuva“, 2006-09-25 sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę į atsakovo vardu susiformavusį įsiskolinimą, atsiradusį pagal 1998-08-27 UAB „Bitė GSM“ ir atsakovo sudarytas abonentines „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutartis Nr. M106045. Pagal minėtą sutartį atsakovui buvo teikiama mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslauga, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. 1998-09-30 už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašyta sąskaita Nr. 5714681098, kurios suma 1030,87 Lt. Atsakovas nurodė, kad jam buvo suteiktas pokalbių limitas už 250 Lt sumą, kurią išnaudojus paslaugos teikimas turėjo būti nutrauktas. Šalių sutarties 9.5 punkte nustatyta – PASTABOS ir ranka padarytas įrašas „250 Lt“. Ieškovas nurodė, kad 7.8 punkte nustatyta kad, kai viršijamas abonementui suteiktas paslaugų kredito limitas, paslaugos teikimas gali būti nutrauktas ar apribotas. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad atsakovui (klientui) nebuvo išsamiai išaiškinta, kad viršijus suteiktą paslaugų teikimo kredito limitą, paslaugų teikėja turi teisę, o ne pareigą nutraukti paslaugos teikimą. Be to, minėtos sutarties 7.8 punktas, laikytas standartine sutarties sąlyga, o 9.5 punktas – individualiai šalių aptarta sąlyga. Pagal CK 6.187 str. tuo atveju, kai sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Ieškovas teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl sutartyje įrašyta ir kaip turėtų būti aiškinami sutarties 9.5 punkte nurodyti skaitmenys ir žodžiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad 9.5 punkte nustatyta sąlyga aiškintina taip, kaip ją sutarties sudarymo metu suprato atsakovas, t. y. aiškintina vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tokiu atveju ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 250 Lt dydžio skola už suteiktas ryšio paslaugas (CK 6.38, 6.63, 6.716 str.). Ieškovui iš atsakovo priteisti 45 Lt dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos 250 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-10-28 bei 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, tenkindamas ieškinį iš dalies teismas pažeidė bei neteisingai taikė CPK 178, 185 str., 2001 m, CK 6.185, 6.187 str., 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 45 str. Pažymi, jog sutartis tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudaryta 1998-08-27, sąskaita už suteiktas paslaugas išrašyta 1998-09-30; paslaugų teikimas sustabdytas, sutartis pirminio kreditoriaus vienašališkai nutraukta 2001-02-10, todėl teismas, turėjo atsižvelgti bei vadovautis sutarties galiojimo metu galiojusiomis teisės normomis, reglamentavusiomis sutarčių aiškinimą. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė sutarties sudarymo faktą, vėliau ginčijo reikalavimo dydį; pripažino reikalavimą kredito limito apimtyje, tačiau atsikirtimų, jog nėra atsakingas už visą reikalavimo dydžio skolą neteikė. Dėl sutarties 9.5 p. ranka atlikto įrašo, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas, o ne sandorio šalis, pirminis kreditorius, turi pareigą teikti paaiškinimus dėl sutarties sąlygų bei kitų sutartyje atliktų įrašų prasmės, kadangi apeliantas yra pirminio kreditoriaus reikalavimo teisių į atsakovo skolą perėmėjas, tačiau ne kreditoriaus kaip sutarties šalies teisių ir pareigų perėmėjas. Apelianto teigimu, sutartyje šalys neaptarė pirminio kreditoriaus teikiamų paslaugų kreditan limito dydžio. Sutarties 9.5 p. atliktas įrašas galbūt laikytinas sutarties šalių individualiai aptarta sąlyga, tačiau ši sąlyga neturi priežastinio ryšio su kredito limitu, tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tik niekuo nepagrįstais atsakovo paaiškinimais. Tačiau sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalys sutarties 7.8 p. sulygo, jog kreditorius turi teisę, o ne pareigą laikinai nutraukti ar apriboti paslaugų teikimą, viršijus nurodytą limitą. Pažymi, kad nors nuostatų prieštaravimas aiškintinas vartotojo naudai, tokiu būdu negali būti imamasi plečiamai aiškinti sutartį, sukuriant nuostatas, kurių sutartis nenumatė. Nurodo, jog pirminis kreditorius remdamasis ne tik sutarties 7.8.1 p. bet ir CK 6.183 str. 2 d., veikdamas pagal atsakovo valią naudotis ryšio paslaugomis tokia apimtimi, koks yra jo pageidavimas, nepažeidė sutarties sąlygos dėl paslaugų teikimo kreditan limito. Pažymi, jog tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad pagal sutartį paslaugų teikimui kredito limitas ir buvo nustatytas, jo viršijimas nėra teisėtas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes jis yra pripažinęs naudojimąsi paslaugomis.
Nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino šalių sutarties sąlygas, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Bitė GSM“ ir atsakovo 1998-08-27 buvo sudaryta skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. M 1066045. Ieškovas (pradinio kreditoriaus reikalavimo perėmėjas) įrodė, kad atsakovas liko skolingas už jam suteiktas pagal sutartį ryšio paslaugas – atsakovui pateikta sąskaita Nr. 5714681098 1030,87 Lt sumai buvo apmokėta iš dalies, atsakovas liko skolingas 983,67 Lt (b.l. 9). Atsakovas skolos fakto neginčijo. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad skola pradiniam kreditoriui neturėtų viršyti 400 Lt, nes kortelė turėjo būti blokuojama (b.l. 30); vėliau nurodė, kad, jo manymu, skola neturėtų viršyti 250 Lt, nes toks kredito limitas buvo numatytas atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytoje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, įvertinęs įrašą „250 Lt“ sutarties pastraipoje „9.5 pastabos“ padarė išvadą, kad sutarties šalys iš tikrųjų buvo susitarę dėl kredito limito, tai buvo individualiai aptarta sutarties sąlyga. Apelianto samprotavimai, jog rankraštinis įrašas „250 Lt“ į standartinį sutarties blanką negali būti vertinamas kaip sutarties sąlyga apie sutartą kredito limitą, kad teismas be pagrindo plečiamai aiškino sutarties sąlygas, atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ryšio paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis ir taikė atitinkamus tokios sutarties aiškinimo standartus. Kita vertus, ieškovas nepateikė įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl paslaugos teikimo be jokio limito, arba kad sutartas limitas buvo kitoks. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sutarties sąlygos dėl kredito limito aiškinimu, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino šalių sutarties 7.8.1 punkto, kuriuo šalys sulygo, jog „Bitė GSM“ turi teisę laikinai apriboti arba nutraukti paslaugų teikimą abonentui, jeigu šalys viršijo paslaugų teikimo kreditan limitą. Taigi pradinis kreditorius neturėjo prievolės nutraukti ryšio paslaugų teikimo kredito limito viršijimo atveju. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neaiškino ir neįrodinėjo, kad po kredito limito perviršijimo paslaugos teikimas jam buvo nutrauktas jo prašymu arba pradinio kreditoriaus sprendimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovus perviršijus paslaugų kredito limitą, pradinis kreditorius, nenutraukęs ryšio paslaugos teikimo, šalių sutarties sąlygų (sutarties 7.8.1 punktas) nepažeidė; kredito limito viršijimas nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes naudojimąsi paslaugomis atsakovas yra pripažinęs.
Dėl išdėstytų motyvų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį iš dalies; teismo sprendimas keistinas, ieškovo reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkinamas pilnai, CK 6.38, 6.63, 6.71 str. bei šalių sutarties 5.6 punkto numatytais pagrindais; 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos už visą priteistą skolos sumą – 983,67 Lt (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pakeitusi iš dalies teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, kolegija keičia bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.): ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis už ieškinio padavimą – 64 Lt (b.l. 21), atstovavimo išlaidos 236 Lt (b.l. 6, 22). Patenkinus apeliacinį skundą ieškovui priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą – 65 Lt (b.l. 56).
Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.) – 5,60 Lt (b.l. 64).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui „Lindorff Oy“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą, iš atsakovo A. S. 983,67 Lt skolos, 177,06 Lt delspinigių bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 983,67 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2008-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir 236 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti ieškovui „Lindorff Oy“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „Lindorff Oy“ filialą, iš atsakovo A. S. 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Priteisti iš atsakovo A. S. 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, iš viso 17,60 Lt, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).