Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-05 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Iš R. P. priteista nukentėjusiajam A. K. 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1853,78 Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2006-06-02 apie 16.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „F. E.“ Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Senavos g. link Garliavos pl. antra eismo juosta, ties namu Nr.150, Veiverių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 76 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu gretima eismui skirta juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilis prieš perėją sustojo praleisti pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš perėją, o neįsitikinęs ar nėra pėsčiųjų, įvažiavo į perėją ir kliudęs sužalojo iš dešinės pusės pagal jo automobilio judėjimo kryptį pėsčiųjų perėjoje išbėgusį pėsčiąjį A. K., sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

N. R. P. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-05 nuosprendį ir prašo sumažinti paskirtą baudą ir neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pats nukentėjusysis yra dalinai kaltas dėl autoįvykio, nes pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 89 punkto reikalavimus bėgo perėja skersai gatvę ir buvo sužalotas. Neįvertinęs šios aplinkybės teismas paskyrė jam per didelę baudą ir per daug priteisė neturtinės žalos.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

N. R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, paskyrė nuteistajam bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą neturtinės žalos atlyginimo dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą neatsižvelgė į tai, kad dėl autoavarijos iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis A. K., tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad šis apeliacinio skundo teiginys visiškai nepagrįstas.

Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, jog automobilio buvo partrenktas jam einant pėsčiųjų perėja antrojoje juostoje iš dešinės. Liudytojas R. M. parodė, kad jam važiuojant pirma eismo juosta, priekyje jo važiavo ,,VW Golf“ markės automobilis, kuris sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų, o jis sustojo iš paskos. Matė, kad antra eismo juosta atvažiavo automobilis ,,F. E.“, kuris prieš pėsčiųjų perėją nestojo ir partrenkė perėja ėjusį pėsčiąjį. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė liudytojos J. M. ir L. M., kurios patvirtino stovėjusios autobusų stotelėje ir mačiusios, kaip automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų. Nukentėjusysis ėjo pėsčiųjų perėja, bet buvo partrenktas antra juosta atvažiavusio ir nestojusio automobilio. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas I. R. matęs, kaip pirmojoje juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti pėsčiuosius, tačiau jo vertinimu nukentėjusysis bėgo per gatvę ir buvo partrenktas kito automobilio antrojoje juostoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog apelianto vairuojamas automobilis nukentėjusįjį A. K. kliudė pėsčiųjų perėjos ribose, įžengusį į antrą eismo juostą iš dešinės pusės pagal nuteistojo vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai praleisti pėsčiojo. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis į gatvę išbėgo, tačiau duotoje kelio situacijoje nukentėjusiojo ėjimo greitis nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu kelių eismo įvykiu bei negalėjo įtakoti atsiradusių pasekmių sunkumo, todėl neturi įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui, nes pėsčiojo judėjimo tempas buvo pakankamai saugus, kad pirma eismo juosta, t.y. arčiau šaligatvio važiavę automobiliai turėjo galimybę prieš perėją sustoti ir praleisti pėsčiuosius. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad R. P. vairuojamas automobilis važiavo ne mažesniu kaip 8 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau automobilio stabdymo žymės yra tik pravažiavus pėsčiųjų perėją, iš ko darytina išvada, kad nuteistasis nestabdė automobilio pėsčiajam įžengus į gatvės važiuojamąją dalį(b.l.3-8).

Šiuo atveju R. P. automobiliu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu gretimoje eismui skirtoje juostoje transporto priemonės prieš perėją sustojo praleisti pėsčiųjų, privalėjo sustoti ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų. Tai kad nuteistasis R. P. nesilaikė šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp kilusios autoavarijos ir atsiradusių pasekmių, o ne dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

Apeliantas ginčija civilinį ieškinį dėl per didelės neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P., vairuodamas automobilį „F. E.“ Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 76 punktų reikalavimus, dėl ko kliudė pėsčiąjį A. K. padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį atviru blauzdikaulio lūžiu (b.l. 16). Esant tokiam sveikatos sutrikdymui, nukentėjusysis A. K. patyrė didelį fizinį skausmą, jo sveikatos būklė po sužalojimo buvusi itin sunki, skubos tvarka atlikta sužalotos kojos operacija, dėl trauminio šoko visą parą gydytas intensyvios terapijos skyriuje, 2006-06-22 atlikta pakartotinė operacija (b.l. 57). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto išrašo iš ligos istorijos, 2007-02-08 A. K. vėl buvo operuotas Kauno medicinos universiteto klinikose, pašalintos metalo konstrukcijos iš kairio blauzdikaulio. Rekomenduotas tolimesnis reabilitacinis gydymas sanatorijoje. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl apriboto judėjimo, dėl sumažintų galimybių deramai pailsėti vasaros atostogų metu, aktyviai sportuoti. Prasidėjus mokslo metams dėl patirtos traumos jis negalėjo lankyti mokyklos, jam paskirtas mokymas namuose. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, po jo atsiradusias pasekmes, kaltininko turtinę padėtį ir pagrįstai priėmė sprendimą atlyginti nukentėjusiajam A. K. padarytą neturtinę žalą, tačiau tik iš dalies – 9000 Lt, nors nukentėjusysis prašė 18273,60 Lt. Byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais įrodyta, kad ši žala nukentėjusiajam A. K. atsirado dėl apelianto neatsargių nusikalstamų veiksmų. N. R. P. yra sveikas ir darbingas, turi nuolatinį darbą, todėl turi galimybę atlyginti padarytą žalą.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendį civilinio ieškinio dalyje.

Nuteistasis skunde neginčija paskirtos bausmės rūšies, tačiau prašo sumažinti paskirtos baudos dydį. Pagal LR BK 47 str. 5 d. nuostatas, baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką konkretaus straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas. Skirdamas baudą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), o parinkdamas konkretų baudos dydį įvertina kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, šeimą, išlaikytinius ir pan. Be to, baudžiamasis įstatymas numato maksimalų galimos paskirti baudos dydį priklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies ir jos formos. R. P. pripažintas kaltu už neatsargaus nusikaltimo padarymą (LR BK 16 str.), o už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.). Pirmos instancijos teismo paskirta 30 MGL dydžio bauda yra mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, o atsižvelgiant į tai, kad R. P. neatsargiais veiksmais padarytas eismo įvykis sukėlė gana sunkius padarinius (buvo sunkiai sutrikdyta nepilnamečio A. K. sveikata), į tai, kad apeliantas yra darbingas, turi darbą ir gauna pastovias pajamas, nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-05 nuosprendį.