- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- BIK-578/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-12217-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Artūras Pažarskis, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
- Nuteistasis
- A. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės - Granskienės, susipažinusi su nuteistojo A. J. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 25 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad buvo nepagrįstai nuteistas. Teismai nepagrįstai rėmėsi nukentėjusios L. K. ir liudytojų B. J., Ž. S., G. P. R. K. ir kt. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusioji ir dalis liudytojų teisme davė per daug abstrakčius parodymus, visiškai neprisiminė svarbių aplinkybių arba jas interpretavo pakankamai laisvai. Teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismai nukentėjusiosios atžvilgiu kasatoriaus atliktus veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip realų bauginimą panaudojant psichinę prievartą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nors tai buvo tik atsitiktinės spontaniškos reakcijos į netikėtai susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Teismai tinkamai neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios svarbios nukentėjusiojo subjektyviam suvokimui apie bauginimo realumą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties visų požymių buvimo kasatoriaus veiksmuose. Teismai neturėjo pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes specialistas savo pirminėje išvadoje konstatavo kitas materialines pasekmes, negu imperatyviai reikalauja BK 140 straipsnio 1 dalies materialioji sudėtis. Teismas pažeidė jo teisę tiksliai žinoti kuo jis kaltinamas ir, tuo pačiu, užkirto galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo, pasinaudojant procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalį, pasunkindamas jo procesinę padėtį parenkant bausmės rūšį, dydį ir nepagrįstai jį laikė recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.