Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-340-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
2-340-213/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03194-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
UAB „SNORAS distressed assets“
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-340-213/2011 m.Proceso Nr. 2-48-3-03194-2010-7.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 4 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORAS distressed assets“ ieškinį atsakovei L. R. dėl 3718,34 Lt skolos, 120,36 Lt delspinigių bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „SNORAS distressed assets“ prašo priteisti iš atsakovės L. R. 3718,34 Lt negrąžintos paskolos, 120,36 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka jai asmeniškai.

Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

2006-09-08 AB bankas „Snoras“ (toliau – Bankas) ir atsakovė L. R. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovei 1000,00 Lt kredito limitą. 2007-02-27 šalys pasirašė Sutarties pakeitimą, pagal kurį buvo sutektas 10000,00 Lt kredito limitas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo jai suteiktą 10000,00 Lt kredito limitą grąžinti iki 2011-08-31, kiekvieno mėnesio 3 dieną mokant po 500,00 Lt, mokėti 13,95 procento dydžio palūkanas ir 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties galiojimo periodu atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai buvo skaičiuojami Sutartyje nustatyti delspinigiai.

2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 08-0811 UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (dabar – UAB „SNORAS distressed assets“) nupirko iš Banko skolą, atsiskaitydama su Banku už perleistą reikalavimą, ir turi visas kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. 2008-02-15 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas Nr. SRKV-IN-413 apie reikalavimo teisių perleidimą adresu, kurį atsakovė nurodė Sutartyje kaip adresą kontaktams.

Atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė iki šiol.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811, 2008-07-31 reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo akto prie 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijų matyti, kad Bankas ir UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas, perėjo reikalavimo teisės į visus pradinio kreditoriaus, t.y. Banko, skolininkus, įskaitant ir atsakovę L. R. (b.l. 11-15, 19). Iš byloje esančio 2008-02-15 pranešimo Nr. SRKV-IN-413 kopijos matyti, kad skolininkė L. R. buvo informuota apie tai, kad Bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (b.l. 16). Vadovaujantis Sutarties 14.1., 14.4. p. p., laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininkę.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pagal CK 6.249 str. 1 d. pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Iš ieškovo pateikto Priedo prie Iš 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2008-07-31 atsakovės skola ieškovui sudarė 10332,09 Lt (negrąžintos paskolos dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3718,34 Lt negrąžintos paskolos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 3718,34 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Sutarties 9.11. p. nustatyta, kad tuo atveju, jei bet kuri Sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal Sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškojimo sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutarties 9.10 punktas nustato, kad atsakovė, laiku nesumokėjęs įmokų, moka ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kiekvieną dieną, sudaro net 36,5 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl išdėstyto byloje konstatuotinas pagrindas delspinigių mažinimui.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarties 9.10 punktą atsakovė, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 5). Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki 0,02 procento.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku ieškovė patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, todėl laikytina, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, t. y. ieškovui, patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.

Iš ieškovo pateikto Priedo prie Iš 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2008-07-31 atsakovei buvo priskaičiuota 334,26 Lt delspinigių (b.l. 19). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 120,36 Lt delspinigių. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 66,85 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 98,6 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 113,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 1,82 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.870, 6.872, 6.873, 6.874, 6.881 str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. R., a/k (duomenys neskelbtini) 3718,34 Lt negrąžintos paskolos, 66,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 3785,19 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-12-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,40 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „SNORAS distressed assets“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. R. 1,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė