Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. Č. ir B. Č. (toliau – ir ieškovai) teismo prašė: 1) nustatyti 3,4195 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką - ieškovams paskirti naudotis 2,0467 ha ploto dalimi, Naudojimosi tvarkos plane pažymėta rodmenimis 1-2-3-4-5-6-7-18-19-20-21-22-1; atsakovėms R. S. bei J. K. (toliau – ir atsakovės) paskirti naudotis 1,3278 ha ploto žemės sklypo dalimi, kuris Naudojimosi tvarkos plane pažymėtas rodmenimis 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-7; 2) nustatyti 0,7153 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką - ieškovams paskirti naudotis 0,4282 ha ploto dalimi, Naudojimosi tvarkos plane pažymėta rodmenimis 1-2-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-1; atsakovėms paskirti naudotis 0,2871 ha ploto dalimi, Naudojimosi tvarkos plane pažymėta rodmenimis 2-3-4-5-6-7-8-9-2 (t. 1, b. l. 141–143).

2. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po atliktų kadastrinių matavimų iš turėto vieno 4,1600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti du žemės sklypai: 3,4195 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,7153 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypams reikalinga nuolatinė priežiūra, juos reikia valyti, šalinti sausuolius, stebėti, kad nebūtų vagysčių ir pan. Atsakovėms ne kartą buvo siūlyta nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypais, tačiau teigiamo atsakymo iš atsakovių nesulaukė, jos pradėjo rūpintis žemės sklypais tik ieškovams pareiškus ieškinį. Atsakovėms 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu buvo pateiktas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB ,,Aginro“ parengtą naudojimosi tvarkos planą dar esant vienam žemės sklypui, tačiau atsakovės savo nuomonės nepateikė. Atlikus kadastrinius matavimus ieškovai kreipėsi į UAB ,,Lazdijų projektas“, kurios matininkas R. Š. parengė dviejų žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektus, pagal kuriuos abu sklypai padalinti į dvi dalis, kurių dydis priklauso nuo kiekvieno bendrasavininko turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, tačiau atsakovės taip pat nesutiko su jų siūlomu naudojimosi tvarkos projektu.

9. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teisinis reguliavimas nenumato dviejuose ar daugiau dalinės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (objektuose) turimų idealiųjų dalių ar jas atitinkančių plotų perkėlimo iš vieno daikto (bendrosios dalinės nuosavybės objekto) į kitą daiktą. Kiekviename daikte naudojimosi tvarkos, t. y. naudojimosi konkretaus daikto konkrečia dalimi, nustatymas yra autonomiškas ir tiesiogiai priklauso nuo turimų idealiųjų dalių, t. y. atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principą. Pažeidus šį principą, yra pažeidžiamas savininko teisių įgyvendinimo realumas ir apimties atitikimas turimai daliai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 32, apžvalga Nr. AC-32-1). Dėl to 2022 m. gegužės mėn. MB „Žalonas“ matininko E. M. parengtas didžiojo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas ir teismo sprendime nustatyta naudojimosi mažuoju ir didžiuoju žemės sklypais tvarka pažeidžia CK 4.72 straipsnio 1 dalį, 4.73 straipsnio 1 dalį, 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą fundamentalųjį nuosavybės neliečiamumo principą.

1.2. Teismui patvirtinus atsakovių teiktas naudojimosi žemės sklypais tvarkas pagal 2022 m. gegužės mėn. MB „Žalonas“ matininko E. M. parengtą didžiojo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, buvo pažeisti nuosavybės neliečiamumo principas, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai, reiškiantys, kad turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma tvarka turi būti patogi viešiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Naudojimosi žemės sklypais tvarkose turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

1.3. Teismas padarė nepagrįstą išvada, kad abiejų šalių pateikti projektai atitinka socialinės taikos kriterijų, tačiau atsakovių projektas sumažintų šalių būtinybę ieškoti bendrų, abiem šalims priimtinų sprendimų, todėl atsakovių projektas šiuo aspektu yra pranašesnis. Tokia teismo išvada neatitinka teisinio reguliavimo bei suformuotos teismų praktikos. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktus naudojimosi tvarkos projektus, būtų visiškai užtikrintas realiųjų dalių žemės sklypuose nustatymas ir jų naudojimas pagal paskirtį, nes dalys aiškiai atribotos nustatant jas skiriančią ribą bei lokaciją.

1.4. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovių pateiktus projektus iš anksto suponuoja konfliktines situaciją ir galimus bendraturčių ginčus, nes šalys naudosis joms nuosavybės teise nepriklausančiomis žemės sklypų dalimis (darys ūkinį poveikį, spręs dėl miško kirtimo ir kitų svarbių valdymo bei naudojimo teisių), o tai reiškia socialinės taikos neužtikrinimą. Skirtingai nuo atsakovių pateiktų projektų, ieškovų projektuose siūloma nustatyti naudojimosi tvarka visiškai atitinka idealiąsias dalis abiejuose žemės sklypuose, o tai yra fundamentalus kriterijus, lemiantis naudojimosi teisių įgyvendinimo teisėtumą bei ginčų išvengimą ateityje.

1.5. Teismas suteikė prioritetą tik atsakovių interesams ir ieškovams nustatė naudotis visu mažesniu žemės sklypu, kuris pagal byloje esančius duomenis yra mažesnės vertės nei didysis žemės sklypas. Teismas visą mažesnės vertės žemės sklypą atidavė ieškovams, tokiu būdu jų sąskaita ir pažeidžiant interesų pusiausvyrą nepagrįstai didesnės vertės turtą atidavė atsakovėms.

1.6. Teismas nepasinaudojo suteikta diskrecijos teise ir net nesvarstė kitų naudojimosi tvarkos būdų: teismas atsakovėms galėjo paskirti naudotis mažajame žemės sklype (0,7153 ha ploto) 0,2871 ha ploto žemės sklypo dalį vakarinėje dalyje, o ieškovams - 0,4282 ha ploto žemės sklypo dalį rytinėje dalyje ir tokiu būdu amortizuoti atsakovių tariamus praradimus dėl medynų vertės skirtumo. Ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jie sutiktų, jog atsakovės naudotųsi vakarine mažojo žemės sklypo dalimi, tačiau tikrai nesutiktų, kad jiems vieniems būtų paliktas naudotis šis žemės sklypas, o atsakovėms būtų suteikta naudotis didesnė didžiojo žemės sklypo dalis.

1.7. Teismui patvirtinus atsakovių naudojimosi tvarkas, ieškovams atiteko mažesnės vertės (dėl jame esančio 3 m. pločio neapaugusio medžiais išvažinėto keliuko) visas mažasis žemės sklypas, o atsakovėms atiteko didesnės vertės sklypo dalis didžiajame žemės sklype, tokiu būdu buvo pažeista interesų pusiausvyra ieškovų nenaudai ir neproporcingai, neatsižvelgiant į vertes, nustatyta naudojimosi sklypais tvarka.

1.8. Teismas nepagrįstai visas nepalankias aplinkybes, kurios objektyviai nepriklauso nuo ieškovų (pvz., šalių dalys nuosavybėje, išvažinėtas keliukas ir kt.), vertino tik atsakovių naudai, ieškovams nustatydamas neteisingą ir nepalankesnę naudojimosi žemės sklypais tvarką.

1.9. Teismas, vertindamas žemės sklypų medynų vertes, vadovavosi Valstybinės miškų tarnybos 2005 m. gegužės 9 d. išduotomis pažymomis apie juose nurodomų medynų vidutinę rinkos vertę. Šiose pažymose nurodoma medynų vertė nustatyta pagal Miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų inventorizacijos duomenis (pažymų 3 punktas). Valstybinė miškų tarnyba rašte Nr. R6-21 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad šių žemės sklypų miškų inventorizacijos duomenys šiai tarnybai buvo perduoti 2011 m. Akivaizdu, kad 11 metų senumo duomenys negali būti objektyviu pagrindu spręsti dėl medynų vertės 2022 m., nes nei ieškovai, nei atsakovės žemės sklypais nesirūpino, jų neprižiūrėjo, dėl to atsirado išvažinėtas keliukas mažajame žemės sklype, tokių keliukų (mažesnių ir šiuo metu jau apžėlusių medynais) yra visuose žemės sklypuose, todėl negalima objektyviai įvertinti bendros medynų būklės šiuo metu.

1.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalį ieškovų ir atsakovių valdomos miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalys negalėtų būti atidalinamos, nes jos yra arba tampa mažesnio nei 5 ha ploto. To paties Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra numatyta viena iš išimčių, kuomet nuostata dėl padalijimo neįmanomumo negalioja - kuomet atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamą turtą atkūrimą. Tai reiškia, kad galimybės atsidalinti priklauso nuo žemės sklypo suformavimo būdo. Šie žemės sklypai buvo suformuoti atlikus 4,1600 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šis žemės sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises ieškovų ir atsakovių giminaičiams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos, šalys dėl to įrodymų neteikė ir aplinkybės liko neatskleistos, nors teismas jomis remiasi. Šiuo atveju privati miško valda gali būti padalyta tiek dalių, kiek sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo sklype yra nurodytas bendraturčių skaičius. Taigi, teoriškai ir praktiškai šie žemės sklypai galėtų būti padalinti į 4 žemės sklypus, pasinaudojant Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš išimčių.

1.11. Nepagrįstas teismo argumentas, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypuose medynai auga netolygiai, todėl atsakovėms naudotis tokiu mažu žemės sklypu pagal jo tiesioginę paskirtį, jį prižiūrėti, atlikti valymo, medynų kirtimo ir sodinimo darbus nebūtų racionalu ir patogu, nes tai apribotų atsakovių galimybes efektyviai naudotis technika ir tokio ploto žemės sklypas būtų mažiau paklausus rinkoje. Teismas neįvertino svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas dėl naudojimosi daiktais racionalumo ir efektyvumo. Ieškovams ir atsakovėms priklauso du žemės sklypai — didysis ir mažasis, kurie yra visiškai šalia vienas kito, iki 2022 m. kadastrinių matavimų atlikimo tai buvo vienas žemės sklypas, kuris buvo padalintas į du dėl to, kad žemės sklypą dalija kelias. Tad atsakovėms naudojantis savo dalimi didžiajame žemės sklype, kuris nuo mažojo žemės sklypo atskirtas tik keliu, yra visiškai efektyvu ir racionalu vienu metu naudoti techniką abiejuose žemės sklypuose, juos prižiūrėti, atlikti valymo, medynų kirtimo ir sodinimo darbus. Taip tenkančių dalių naudojimosi teisę įgyvendins ieškovai, taip turėtų daryti ir atsakovės, nes būtent taip yra racionalu ir efektyvu.

1.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nustačius žemės sklypų naudojimosi tvarkas pagal atsakovių projektus, ieškovams tektų visas mažasis 0,7153 ha ploto žemės sklypas, jie būtų vieninteliai šios žemės sklypo naudotojai, galėtų savo nuožiūra juo naudotis, valdyti ar juo disponuoti. Toks teismo argumentas iš esmės yra ydingas, nes nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Toks argumentavimas neturi jokio teisinio pagrindo ir rodo klaidingą teismo suvokimą. Sekant teismo argumentavimu, ieškovams paskyrus naudotis visu mažuoju žemės sklypu šie tampa vieninteliais šio sklypo savininkais, t. y. remiantis teismo nustatyta naudojimosi tvarka jie įgyja nuosavybės teises į visą mažąjį žemės sklypą, o atsakovės tokia pačia dalimi įgyja daugiau nuosavybės teisės dalių didžiajame žemės sklype. Iš šių teismo argumentų galima daryti prielaidą, kad teismo sprendimu siekiama įteisinti nuosavybės dalių mainus (perkėlimą), o tai yra grubus nuosavybės teisės neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis) ir teisinio reguliavimo požiūriu neleistinas bei neteisėtas veiksmas.