Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-309/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
1A-143-309/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42051-2016-41
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
L. S.
Nuteistasis
D. P., D. B., A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-309/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42051-2016-4

1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.6.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nukentėjusiajam L. S.,nuteistajam D. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 21.40 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 15.05 val. ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį bei Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį atlikta bausmė bei jais įskaitytas laikas.

Priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 528,29 Eur asmeniškai iš D. P., o 792,43 Eur solidariai iš D. P., A. S. ir D. B..

Priteista nukentėjusiajam L. S. iš D. P. asmeniškai 521,60 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o 782,40 Eur turtinės ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš D. P., A. S. ir D. B..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. B. ir A. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, pašalinių asmenų, akivaizdoje, smūgiuodamas kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, taip padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.1. D. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su D. B. ir A. S., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, smūgiuodamas kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, D. B. spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, A. S. spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kairiame petyje ir kairėje alkūnėje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį: panaikinti jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę arba sušvelninti bausmę; sumažinti priteistus civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo, nukentėjusiajam nesudavė smūgių į veido sritį, tik stipriai jį pastūmė, todėl negalėjo padaryti jam dvigubo žandikaulio lūžio. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik vieno liudytojo parodymais, kurie nėra visiškai teisingi, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

2.2. Taip pat nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, nepilnametis, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje, savo kaltę pripažino iš dalies, nuoširdžiai gailisi, kad dalyvavo konflikte ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, dabar jau yra pasikeitęs „į gerąją pusę“, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, baigti 10 klasę, įgyti specialybę. Ateityje pažada nebenusikalsti. Pažymi, kad jeigu būtų buvusi galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju, jis būtų susitaikęs, tačiau tokios galimybės nebuvo. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, turi atsižvelgti į tai, ar jis įvykio metu buvo teistas, į jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą.

2.3. Apeliantas prašo atsižvelgus į tai, kad jis neteisingai pripažintas kaltu dėl žandikaulio nukentėjusiajam sulaužymo, sumažinti priteistus civilinius ieškinius. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, nors įstatymai numato, kad ieškinys turi būti reiškiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad jis iš dalies sutinka su civiliniu ieškiniu, nes ir iš jo pusės buvo „šioks toks smurtas“ (pastūmimas, spyris). Kartu atkreipia dėmesį, kad jis yra nepilnametis ir neturi tiek pajamų, kad galėtų atlyginti iš jo priteistus aiškiai per didelius ieškinius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo D. P. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką

5. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

5.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, kad jis nepadarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos ir dėl jos yra nuteistas nepagrįstai.

5.2. Nors D. P. neigia padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, tačiau jo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų. Iš liudytojos R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57–58, 67–69, šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad ji nuosekliai nurodė mačiusi, kaip L. S. pasakius einam namo, D. P. trenkė jam į veidą ir sulaužė žandikaulį. Girdėjo, kaip kažkuris iš vaikinų pasakė: „Gerą smūgį sudavei, D.“. Suvesta į akistatą su D. B. R. G. dar kartą patvirtino, kad L. S. D. P. trenkė į veido sritį ir sulaužė žandikaulį. Tai, kad L. S. lūžo žandikaulis ji suprato iš to, kad išgirdo trakštelėjimą ir pamatė, kaip iš karto „persikreipė“ ar „išsikreipė“ L. S. žandikaulis. Girdėjo, kaip kažkas iš L. S. mušusių asmenų sušuko, kad geras D. smūgis buvo – net sulaužė žandikaulį (1 t., b. l. 62–64). Teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. patvirtino skaičiusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino įvykio metu girdėjusi žodžius: „Geras smūgis, D.“ (3 t., b. l. 199–201). Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kaip vienas vaikinas, priėjęs prie L. S. iš už nugaros, sudavė smūgį kumščiu į žandikaulio sritį, vaikinas atrodė nepilnametis, pažymėjo, kad jį galėtų atpažinti, nes pastarąjį yra matęs, jis lanko „profkę“. Smūgį sudavęs vaikinas dar šūktelėjo: „Opa“. Smūgio garsas buvo gana stiprus (1 t. b. l. 142–143, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. J. pagal veido bruožus, ūgį atpažino D. P. kaip asmenį, smūgiavusį iš už nugaros L. S. į veidą (žandikaulį) (1 t., b. l. 144–151). Papildomos apklausos metu R. J. nurodė, kad L. S. kumščiu į veidą sudavė vaikinas pravarde „P.“, kurį jis atpažino iš nuotraukų. Kai „P.“ sudavė kumščiu į veidą L., tai išgirdo R. (R. G.), nes smūgio garsas buvo stiprus (1 t., b. l. 162–163). Teisiamojo posėdžio metu D. P. į prokuroro klausimą atsakė: „Turiu pravardę „P.“ (3 t., b. l. 201). Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojo R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis patvirtino, kad jo parodymai teisingi (4 t., b. l. 95). Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje nurodė matęs, kaip D. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, girdėjo, kaip nukentėjusiojo draugė R. sušuko, kad po D. P. smūgio nukentėjusiajam „sutratėjo“ žandikaulis (3 t., b. l. 148–150). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. S. be kitų sužalojimų padarytas ir apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, jie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (1 t., b. l. 42–43). Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo D. P. kaltę padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Akivaizdu, kad teismas pripažino D. P. kaltu dėl chuliganiškų paskatų padarius nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, taip pat teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus, o ne remdamasis „vieno liudytojo parodymais, kurie nėra visiškai teisingi“. Kitaip vertinti bylos aplinkybes, nei vertino pirmosios instancijos teismas, ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. P. bausmę, Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nors nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo jam priimti jau penki apkaltinamieji nuosprendžiai, jis tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į D. P. skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pastarasis nusikalto būdamas nepilnametis, mokosi mokykloje (4 t., b. l. 123), kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio1 dalyje, pripažino ir gailisi (šią aplinkybę teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kaip minėta, atsižvelgė ir į tai, kad anksčiau D. P. nebuvo teistas, taip pat į tai, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkiausias kūno sužalojimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

6.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 5 mėnesiams – yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. P. padarė 2016 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir to paties teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, priėmimo teismas pagrįstai nauju ir minėtais ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas ir į bausmės laiką nuteistajam įskaitė bausmes, atliktas pagal minėtus 2017 m. birželio 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžius. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

6.3. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl švelninti D. P. paskirtą bausmę skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

7. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

7.1. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

7.2. Nukentėjusysis L. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš D. P., o jam neturint lėšų žalai atlyginti – iš jo atstovės pagal įstatymą M. P., taip pat iš D. B. ir A. S. 114 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti jam iš minėtų asmenų 2 177,5 Eur jo negautų pajamų (3 t., b. l. 132–134).

7.3. Atsakant į nuteistojo D. P. skundo argumentą, kad civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ikiteisminio tyrimo metu, pažymima, kad pagal BPK 112 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo L. S. atstovas advokatas A. Zakrasas teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nurodydamas, kad ieškinio kopijos prieš teismo posėdį buvo įteiktos kaltinamųjų gynėjams. Nors kaltinamasis D. P. prašė ieškinio nepriimti, o jo gynėja akcentavo, kad ieškinys pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą, tačiau pastarajai patvirtinus, kad civilinio ieškinio kopiją ji gavo iki teismo posėdžio pradžios (tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pradžios), ir po pertraukos visiems kaltinamiesiems bei kaltinamųjų D. B. ir A. S. gynėjams sutikus, o D. P. gynėjai palikus klausimą spręsti teismo nuožiūra, teismas nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį nutarė pridėti prie bylos (3 t., b. l. 150). Taigi konstatuoti, kad ieškinys buvo paduotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

7.4. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

7.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo klausimą, pagrįstai įvertino byloje esančius šios žalos faktą ir dydį pagrindžiančius dokumentus, taip pat tai, kad nukentėjusiajam, patyrusiam dvigubą žandikaulio lūžį, reikėjo vaistų nuo skausmo, reikėjo vykti gydytis ir į Kauną, ir į Klaipėdą, įvertino ir tai, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti ir pajamų negavo dėl nedarbingumo, kad nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmė žandikaulio lūžis, kurį padarė D. P.. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir D. P. turtinę padėtį, taip pat tai, kad pats nukentėjusysis nebuvo pakankamai atsargus ir nepasinaudojo galimybe išvengti kontakto su nuteistaisiais, nors tokią galimybę turėjo. Pastebėtina, kad įvertinęs visas civilinių ieškinių išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti tenkino tik iš dalies ir priteisė jam mažesnes sumas, negu pastarasis prašė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo yra labai išsamiai argumentuotas, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kodėl dalį žalos nukentėjusiajam priteisia tik iš D. P., o likusią dalį – iš visų kaltinamųjų solidariai. Atsižvelgęs į tai, kad D. P. atstovė pagal įstatymą, t. y. jo močiutė M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), nėra atsakinga už D. P. padarytą žalą, be to, D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), netrukus taps pilnamečiu, teismas pagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo iš D. P. ir jo atstovės pagal įstatymą subsidiariai.

7.6. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

7.7. Kadangi Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už L. S. gydymą sumokėjo 1 320,72 Eur (3 t., b. l. 30–31, 32–33), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir motyvuotai priteisė iš D. P. 528,29 Eur asmeniškai ir 792,43 Eur solidariai iš visų kaltinamųjų. Tenkinti nuteistojo D. P. prašymą ir mažinti iš jo priteistus civilinius ieškinius nėra teisinio pagrindo. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, nėra, taigi būdamas laisvėje pastarasis turės galimybę įsidarbinti ir atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisVidmantas Mylė