- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-926-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01740-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-03-17 nutarimą Nr. 95-132 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad V. P. anksčiau teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-11-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 str. 5 d., 207 str. 1 d., 207 str. 1 d., 42 str., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, patvirtinus prokuroro 2011-09-27 nutarimą, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d.
Šiuo metu V. P. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-28 nuosprendį – nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 135 str. 2 d. 5 p., 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., - laisvės atėmimu 6 metams.
Bausmės pradžia – 2012-01-24, o pabaiga – 2018-01-22, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 10 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-12).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-03-17 nutarimu Nr. 95-132 nutarta nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-03-17 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas vadovavosi šališku požiūriu, nepakankamai įvertino visas aplinkybes, byloje esančius duomenis, bei nevertino faktinių aplinkybių visumos, o išskyrė ir atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios sudaro prielaidą charakterizuoti jį neigiamai. Jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas tris kartus, o už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas keturis kartus, atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti, nes jam reikalingas nuolatinis gydymas, turi vidurinį išsilavinimą. Pataisos namuose mokėsi bei įgijo kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją. Pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra žema, pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika pagal HCR-20 artima vidutinei, po paleidimo planuoja įsidarbinti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir nusikalstamų veikų kiekiui, ankstesniam atleidimui nuo bausmės atlikimo, tačiau šie veiksniai jau buvo teismo vertinti, ir atsižvelgiant į juos buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, o atlikus įstatyme numatytą bausmės dalį yra galimas lygtinis paleidimas, todėl šie teismo motyvai yra nepagrįsti ir vertintini labai kritiškai. Be to, teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, jo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti Komisijos nutarimą. Padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Neatliktos bausmės dalis, padarytos veikos pavojingumas neleidžia daryti išvados, kad jis ateityje gali nusikalsti, taigi vien šios teismo nurodytos aplinkybės negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti lygtinio paleidimo. Jis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą, didesnį dėmesį sutelkiant į teigiamus elgesio pokyčius šiuo metu, o nesureikšminant anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nubaustas, ir atliko didesnę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos jo mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad V. P. bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, rodo, kad jis savo elgesį siekia koreguoti teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pastebėtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas. V. P. padarė 4 režimo reikalavimų pažeidimus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu jau negalioja, tačiau į jas svarbu atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi tai yra nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės. Nuteistasis atsisakymą dirbti pasiūlytą mokamą darbą pateisina tuo, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodoma, kad jis darbingas su apribojimais, kad reikalingas pastovus gydymas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistasis buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau anksčiau dirbo įvairius darbus (yra dirbęs darbų vykdytoju, dirbo Ispanijoje, Norvegijoje, taip pat Anglijoje dirbo (duomenys neskelbtini) darbus). Išėjęs iš pataisos namų V. P. taip pat nurodo, jog ketina dirbti UAB „M.“, kuri teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis yra bankrutavusi.
V. P. šiuo metu bausmę atlieka už vagystę, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, naudojimąsi svetima banko kortele. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad nuteistasis analizuoja tik teisės pažeidimą susijusį su sunkiu sveikatos sutrikdymu, kaltę pripažįsta dalinai, siekia sudaryti išimtinai teigiamo žmogaus, kurį užpuolė įspūdį. Papildomos analizės metu nustatyta, kad šis nusikaltimas yra ne pirmas smurto panaudojimo atvejis asmens kriminalinėje istorijoje, nors plėšimą ir suduotus smūgius nukentėjusiajam kategoriškai neigia. Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta pakartotinio smurtinio elgesio rizika artima vidutinei.
Priešingai nei teigiama skunde, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pagrįstai atsižvelgė į likusią neatliktos bausmės dalį. Nors likusi didelė bausmės dalis įstatyme nėra nurodyta kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau ši aplinkybė priskiriama BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, kuriuos įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Teismas paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad likusi neatliktos bausmės, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, dar yra pakankamai didelė. Tokia neatlikta bausmė dalis, įvertinus ją kartu su kitomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, kad V. P. jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus ir šiuo metu jį paleidus lygtinai bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.
Išnagrinėtų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.