Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2000-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 274 str. 1 d. (1961 m. BK), paskirta bausmė - 1 metų laisvės atėmimas, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2002-09-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246¹ str. 2 d. (1961 m. BK) – 18 mėnesių pataisos darbų bei teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams, bausmių vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2019-06-28 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. - 2000 eurų (40 MGL) bauda, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimas 2 metams, turto konfiskavimas; teistumas neišnykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2019 m. lapkričio 28 d. važinėdamas Panevėžio miesto gatvėmis nuo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 13 iki (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 6, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - 2019 m. lapkričio 28 d., 19.36 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 6 policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510" Nr. ARCK 0029, 19.42 val. jam nustatytas 2.58 promilės, o 20.00 val. - 2.67 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija, bausmės skyrimas

Pagal BK 281¹ str. 1 d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad D. J. 2019 m. lapkričio 28 d. važinėdamas Panevėžio miesto gatvėmis nuo(duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 13 iki (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 6, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 2019 m. lapkričio 28 d., 19.36 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 6 policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK 0029, 19.42 val. jam nustatytas 2.58 promilės, o 20.00 val., pakartotinai patikrinus, nustatytas 2.67 promilė neblaivumas.

D. J. nusikalstama veika pagal BK 281¹ str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, už šią veiką jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

D. J. kaltę dėl šios veikos patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų V. Š., A. M. parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnę veiką, t.y. būdamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į šios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, veikos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis ankščiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką. Kaltinamojo teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b.l. 94-96), jis dirba, kaip pats teigia padeda neįgaliai žmonai. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą, sumokėjęs.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d., padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, įvertinant protingumo bei teisingumo kriterijus, nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Remiantis tuo, kad byla yra išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. J. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas D. J. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme.

Pagal BPK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vertinant šią veiką, teismas privalo įvertinti ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Teismų praktikoje pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Šio baudžiamojo nusižengimo (pagal BK 243) sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, ar smulkūs, neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatytas tik vienas D. J. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo atvejis. Nors D. J. ankščiau buvo taikyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė už tai, kad jis neblaivus vairavo automobilį, tai buvo nesusiję su vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Įvertinus įvykio aplinkybes, paties kaltinamojo paaiškinimus, lyginant juos su liudytojų parodymais, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą lėmė atsitiktinės aplinkybės (kaltinamasi pamanė, kad paliko dokumentus kavinėje), kas lėmė jo apsisprendimą neblaiviam sėsti už vairo. Aišku toks jo elgesys nėra pateisinamas, tačiau šie veiksmai jam sukėlė baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ str. 1 d. su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. D. J. baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nebuvo sistemingas ar piktybinis. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybe, D. J. išteisintinas iš kaltinimo pagal BK 243 str. kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, proceso išlaidos, kiti bylos klausimai

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,50 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metamas.

Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ str. 1 d., vairuojant automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra BK 281¹ str. 1 d. nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ str. 1 d. dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam D. J. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą – 36,30 eurų bei automobilio saugojimo išlaidos – po 0,28 Eur už parą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 26), ir jos priteistinos iš D. J. Panevėžio apskrities VPK naudai. D. J. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelės) panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti - Automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti sumažintą bausmę – 80 MGL dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-28 iki 2019-11-29 (1 parą) ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis D. J. yra 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.

D. J. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Citroen C5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB(duomenys neskelbtini) aikštelėje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g.

Priteisti iš D. J. 36,30 eurų proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei po 0,28 Eur už automobilio saugojimo dieną nuo 2019-11-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Panevėžio AVPK naudai, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT 19 7044 0600 0782 8723 esančią AB SEB bankas.

D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.