Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, suinteresuoto asmens D. B. atstovui advokatui, A. B., suinteresuotam asmeniui Jotainių socialinės globos namų atstovui S. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išvadą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, suinteresuoti asmenys R. B., Jotainių socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius prašo pripažinti D. B. neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. Pareiškime nurodoma, kad D. B. šiuo metu gyvena Jotainių socialinės globos namuose, kur socialinės globos paslaugos jai teikiamos nuo 2018 m. spalio 20 d. D. B. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. D. B (duomenys neskelbtini), pati savimi pasirūpinti negali. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro socialinio skyriaus darbuotojos K. K. pateiktoje 2024 m. vasario 13 d. išvadoje Nr. 4, dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad D. B. negali savimi pasirūpinti ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tokia išvada padaryta todėl, kad ji nepažįsta pinigų ir nesupranta jų vertės, negeba sudaryti įvairių sutarčių susijusių su lizingu, paskolomis, nieko nežino apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, negeba pasirūpinti savo kambario priežiūra, negali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, negeba priimti sprendimų šeimos santykių, darbo teisinių santykių srityje, negali pasinaudoti teise dalyvauti rinkimuose. D. B. negali savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių ir pareigų. Ja nuolat rūpinasi Jotainių socialinės globos namai. D. B. turi brolį R. B., tačiau jis negali nuolat globoti savo neįgalios sesers.

2. Dėl D. B. diagnozuotų sveikatos sutrikimų ji negali suprasti savo veiksmų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jotainių socialinės globos namai paaiškino, kad dėl ligos D. B. nesugeba pasirūpinti savimi, priimti kasdienių sprendimų, jai reikalinga nuolatinė pašalinė pagalba. Šiuo metu D. B. gyvena Jotainių socialinės globos namuose. Jotainių socialinės globos namai pageidauja būti D. B. globėju ir turto administratoriumi. Sūnus R. B. tam neprieštarauja.

3. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, atstovas advokatas A. B. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog D. B. gydymąsi patvirtinančių dokumentų nėra daug, jie lieka trumpą laikotarpį, pareiškėjo teikiama išvada nėra pilna ir išsami, todėl prašo D. B. teismo tvarka pripažinti tik ribotai veiksnia toje srityje, bei teismo ekspertams pateikti papildomus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad D. B. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis neterminuotai. Nuo 2002 m. atsirado nemiga, (duomenys neskelbtini). Dispanserizuota pas psichoneurologus, nustatyta (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini). Palaipsniui išsivystė (duomenys neskelbtini). Tapo nekontaktiška, laiką leisdavo tik gulėdama, trumpalaikiai agresyvumo epizodai. Gyveno prižiūrima mamos. Neišmoko skaityti, rašyti, sunkiai orientuojasi aplinkoje, neturi higienos įgūdžių, nesusitvarko buityje, nepasigamina maisto. Mirus motinai, nuo 2018-10-20 jai teikiama ilgalaikė socialinė globa Jotainių socialinės globos namuose. Nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Psichikos būklėje stebimas neproduktyvus, paralogiškas mąstymas, sutrikusi valinga veikla, blankios emocijos, ne kritiškumas savo būklės atžvilgiu, negebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Psichologinio įvertinimo išvada: tiriamosios kalba yra skurdi, į visus klausimus atsako tuo pačiu žodžiu „(duomenys neskelbtini)“. Tiriamoji nesupranta užduodamų klausimų prasmės. Mąstymo procesas yra sutrikęs: tiriamoji neanalizuoja ir nesintezuoja. Dominuoja elementarios emocijos susijusios su fiziologinių poreikių tenkinimu. Interesų tiriamoji neturi. Jokia produktyvi – kūrybinė veikla neužsiima. Darbinai ir socialiniai įgūdžiai yra skurdūs. Tiriamoji negali savarankiškai ir pilnaverčiai savimi rūpinitis ir priimti adekvačių sprendimų. Apibendrinus visą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją, psichikos būklę, psichologinio įvertinimo išvadą, D. B. konstatuojama: (duomenys neskelbtini). Dėl ryškių mąstymo, valios sutrikimų ir išsivysčiusio nekintamo asmenybės defekto, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tyrimo metu nenustatytos kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, gyvenimo sritys, dėl kurių klausimai nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į sunkią fizinę bei psichikos sveikatos būklę, šaukti D. B. į tesimo posėdį ir ją apklausti nerekomenduojama.

7. 2024 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 07 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) pateikiamos išvados, kad suinteresuotam asmeniui D. B. konstatuojamos ligos: (duomenys neskelbtini) šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio. Dėl ryškių mąstymo, valios sutrikimų ir išsivysčiusio nekintamo asmenybės defekto, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse

8. Įstatyme nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies ar visiškai negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu toje srityje. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1-2 dalys).

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į socialinio darbuotojo pateiktą išvadą, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į tai, kad D. B. diagnozuotas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio, kad jai sunku priimti adekvačius sprendimus ir visaverčiai savimi pasirūpinti, daro išvadą, kad pareiškimas tenkintinas. Teismas sprendžia, kad D. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);. D. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos teisingai valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti); asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); teisėje dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam); kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (gebėjimas pasirūpinti advokatu).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

11. Pareiškėjas Jotainių socialinės globos namai nurodė, kad sutinka būti paskirtas neveiksnios tam tikrose srityse D. B. globėju ir turto administratoriumi. Byloje duomenų apie Jotainių socialinės globos namų savybes, galinčias trukdyti eiti globėjo pareigas, nėra. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti D. B., nėra. D. B. sūnus R. B. neprieštarauja, kad mama būtų paskirta globėja. Darytina išvada, kad Jotainių socialinės globos namai, atitinka visus globėjui keliamus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas Jotainių socialinių paslaugų namai skirtini D. B. globėju ir jos turto administratore.

12. Globėjui ir turto administratoriui Jotainių socialinės globos namams išaiškintinos jų teisės ir pareigos. Globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2 - 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2 - 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

13. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 Eur sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 - 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 464¹, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai.

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbinių teisinių santykių sritis; teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam).

Nustatyti globą pripažintai neveiksnia nurodytose srityse D. B. ir jos turtui – paprastąjį turto administravimą, bei D. B. globėju ir turto administratoriumi paskirti Jotainių socialinės globos namus, įmonės kodas 190793071.

Išaiškinti, kad nekilnojamojo turto administravimo faktas turi būti registruojamas valstybinėje įmonėje Registrų centre.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.