- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-5-197/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme 2016 m. lapkričio 7 d. gautas A. E. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti prokurorų R. P. ir Ž. R. atsakymus, nes šie prokurorai, spręsdami A. E. skundus, pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įpareigoti prokurorus pagal KŽĮ 5 straipsnio 5 dalį atkurti A. E. pažeistas teises, įpareigoti prokurorus vykdyti KŽĮ 5 straipsnio 6 dalį ir pateikti A. E. prašomus duomenis, įpareigoti prokurorus vykdyti KŽĮ 5 straipsnio 8 dalį, nustatyti, ar A. E. atžvilgiu laikytasi KŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nustatyti, pagal kurį KŽĮ 4 straipsnio punktą sankcionuotas patekimas į A. E. butą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė 2016 m. gruodžio 2 d. priėmė nutartį, kuria A. E. skundas buvo atmestas.
Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gruodžio 8 d. gautas A. E. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties atsisakė priimti, nurodydamas, kad apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimu, gali per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Galutinis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Šalies argumentai
A. E., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti, priimti jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties ir šią nutartį panaikinti arba klausimą nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti prokurorų R. P. ir Ž. R. atsakymus į A. E. pateiktus skundus. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, priimdama tiek skundžiamą, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, neatliko asmens teisių gynimo pareigos, nenustatė ir nenurodė prokurorams pateikti pareiškėjui aiškų ir nedviprasmišką atsakymą į jo skundus ir taip pažeidė jo teises.
Motyvuojamoji dalis
A. E. skundas atmetamas.
Šio skundo nagrinėjimo dalykas yra tas, ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino KŽĮ normas, šio įstatymo pažeidimų nepadarė.
Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK nustatyta speciali atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarka. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustatyta tam tikra atskira teismo nutarčių apskundimo tvarka arba nutartis skundžiamas apeliacine tvarka.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis negali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, nes ji priimta vadovaujantis ne BPK įtvirtintomis taisyklėmis, o išimtinai KŽĮ nuostatomis. Pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimu, gali per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Galutinis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Kaip matyti, minėtame KŽĮ straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis. Vadinasi, toks sprendimas negali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
A. E. Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. sausio 13 d. papildomai pateiktos pastabos yra siejamos su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama, o ne su 2016 m. gruodžio 9 d., kurios pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas aukštesniojo teismo.
Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.