Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo (Alūksnė) 2018 m. spalio 4 d. nutarties Z. S. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. S. įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą padegdamas, tai yra, jis 2017 m. gruodžio 15 d., apie 3.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), perlipo per tvorą ir pateko į Smiltenės evangelikų liuteronų bažnyčios teritoriją. Iš šalia esančio autoserviso „Stop!“ teritorijos per tvorą perkėlė ne mažiau nei šešias automobilių padangas ir kelis gabalus kartono, kuriuos nunešė ir sudėjo prie pagrindinių ir šoninių bažnyčios durų. Į padangas pridėjo kartono gabalus ir su savimi turėtus atliekų maišus su tuščiais buteliais, ir žiebtuvėliu, tyčia, vedamas asmeninių paskatų, padegė juos. Įsitikinęs, kad ugnis prie durų dega su liepsna ir neužges, pasišalino. Dėl tyčinio padegimo buvo sugadintos pagrindinės bažnyčios durys (6,5 m²),sugadintas plotas 4,3 m², 9458,41 EUR vertės ir visiškai sunaikintos šoninės durys 1,9 m² ploto, 4179,30 EUR vertės, taigi Valstybinei kultūros ir paminklosaugos inspekcijai padarė turtinės žalos už bendrą 13637,71 EUR sumą.

Be to, Z. S. įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą padegdamas, tai yra, jis 2017 m. gruodžio 15 d., apie 5.00 val., būdamas Smiltenės krašte, Smiltenėje, Vainių gatvė 17, prie Smiltenės Šventojo J. R. katalikų bažnyčios durų sudėjo tris maišus su įvairiomis statybinėmis atliekomis ir plėvele, kuriuos prieš tai rado Smiltenės kapinių teritorijoje ir šalia esančiuose konteineriuose. Atliekas tyčia, vedamas asmeninių paskatų, žiebtuvėliu padegė jas ir įsitikinęs, kad ugnis prie durų dega su liepsna, pasišalino, todėl dėl tyčinio padegimo Smiltenės Šventojo J. R. katalikų bažnyčiai sugadino pagrindines duris ir padarė turtinės žalos 3000,00 EUR vertės.

Patvirtinančiame dokumente nurodyta, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje yra riboto prieinamumo informacija, matoma, kad Z. S. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad yra gimęs Lietuvoje ir iki 25 metų amžiaus ten gyveno kartu su savo tėvais. Po to maždaug 10 metų gyveno už Lietuvos ribų, gyvendamas daugiau nei septyniolikoje įvairių šalių. Asmuo Latvijoje yra nuo 2016 metų spalio mėn. Šeima su Z. S. bendravo maždaug prieš vienus metus. Gydymo įstaigos, kurioje šiuo metu yra asmuo, nuomone, jo interesais ir gerove būtų pageidautina, kad jo gydymas ir bendravimas vyktų jo gimtąją – lietuvių kalba, nes svetima kalba pacientui teikiama informacija gali būti ne visiškai suprantama, arba pacientas negali tiksliai išreikšti gydančiam personalui teikiamos informacijos.Asmuo šiuo metu yra ASIA „Rygos psichiatrijos ir narkologijos centras“. Vidžemės rajono teismo žinioje nėra Z. S. nuomonės dėl jam pritaikytos medicininio pobūdžio kardomosios priemonės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalį (toliau – Įstatymas) siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos:1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą nenustatyta. Kaip minėta, Z. S. nuomonės dėl nagrinėjamo klausimo nėra, tačiau šiuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad Z. S. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl jo nuomonė neturi lemiamos reikšmės. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kad gydymo įstaigos, kurioje šiuo metu yra asmuo, nuomone, jo interesais ir gerove būtų pageidautina, kad jo gydymas ir bendravimas vyktų jo gimtąją – lietuvių kalba, nes svetima kalba pacientui teikiama informacija gali būti ne visiškai suprantama, arba pacientas negali tiksliai išreikšti gydančiam personalui teikiamos informacijos. Taip pat sutinkama ir su Z. S. gynėjos nuomone, kad Z. S. gydant Lietuvoje bus galimybė Z. S. artimiesiems jį aplankyti gydymo įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo (Alūksnė) 2018 m. spalio 4 d. nutartis Z. S. atžvilgiu (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalį teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Esant nurodytoms aplinkybėms Z. S. paskirta medicininio pobūdžio kardomoji priemonė – gydymas bendro tipo psichiatrinėje ligoninėje suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 dalį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikos perimtas nuteistasis perkeliamas į tardymo izoliatorių, iki bus nustatyta konkreti jo bausmės atlikimo vieta. Jeigu asmuo perimtas priverčiamajai medicinos priemonei taikyti, jis perduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą.

Nuteistajam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, todėl ši teismo nutartis gali būti skundžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas (Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo (Alūksnė) 2018 m. spalio 4 d. nutartį Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo (Alūksnė) 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Z. S. paskirtą medicininio pobūdžio kardomąją priemonę – gydymą bendro tipo psichiatrinėje ligoninėje suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Z. S. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.