Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2023 m. vasario 13 d., šalia sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtame aptvare, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 16, 17 punktuose, 6 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, privalėdamas suteikti veterinarinę pagalbą gyvūnams, kai tokia pagalba būtina, pakankamai gyvūnus šerti ir girdyti, žiauriai elgėsi su gyvūnais, sodyboje įrengtame aptvare, be maisto, vandens ir veterinarinės priežiūros, pavojingomis gyvybei sąlygomis, ilgam laikui paliko jam priklausančias penkias kiaules, iš kurių keturios kiaulės 2023 m. vasario 13 d., įrengtame aptvare buvo rastos nugaišusios dėl dehidratacijos, išliesėjimo bei išsivysčiusio bendro organizmo išsekimo, o viena kiaulė buvo rasta išliesėjusi, išsekusi, taip žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino.

Kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog yra ūkininkas, jau ilgą laiką užsiima kiaulių auginimu. Prieš tai kiaules laikė (duomenys neskelbtini) fermoje. Tačiau ferma buvo parduota ir likusias penkias kiaules perkėlė į įrengtą aptvarą, savo sodyboje. Tai buvo rugsėjo mėnesį. Ketino sutvarkyti kiaulėms pastogę, bet pritrūko pinigų. Iki Naujųjų metų gyveno toje sodyboje. Po to persikėlė į Telšių miestą. Į sodybą atvažiuodavo kas antrą dieną. Trūko pašaro, nes pašarai labai pabrango. Vieną kiaulę papjovė ir ją buvo išmėsinėjęs, kad būtų maisto šunims. Visų kiaulių nepjovė, nes manė, jog taip ilgiau turės maisto šunims. Vieną kiaulę padūrė, bet paliko ją aptvare, nesutvarkė jos. Matė, kad kiaulės gaišo, jų iš aptvaro nepašalino, į veterinarinę tarnybą nesikreipė. Supranta, kad kiaules paliko žiemą lauke, kad joms buvo šalta, kad nepakankamai šėrė. Supranta, kad jos kankinosi. Pripažįsta, kad toks jo elgesys buvo žiaurus elgesys su gyvūnais. Prašė skirti jam viešųjų darbų bausmę, nes jo turtinė padėtis yra sunki, neturi lėšų sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Valstybinėje maisto ir Veterinarijos tarnyboje Telšių departamente, vyriausioji veterinarijos gydytoja - inspektorė. Gavus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, kad sodyboje rastas aptvaras, kuriame laikomos kelios nugaišusios kiaulės ir viena gyva, 2023-02-13 kartu su kolege V. N. važiavo patikrinti gautą pranešimą. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), šalia sodybos, krūmuose, žemesnėje vietoje, rado aptvarą. Tik pamačius aptvarą, matė, kad jis neatitinka veterinarijos reikalavimų, iš vis tokio aptvaro negali būti, lauko aptvare negali būti laikomos kiaulės. Kiaulės turi būti laikomos tvarte, o ne lauke. Pradėjo ieškoti kiaulių. Buvo vienas aptvaras, kuris buvo padalytas į dvi dalis. Viename aptvare rado tris nugaišusias ir vieną gyvą kiaulę. Kitoje aptvaro dalyje rado dar vieną nugaišusią kiaulę, kuri buvo apgraužta, likusi pusė gaišenos liekana. Matėsi, kad prie šios apgraužtos kiaulės aptvare buvo skylė, pro kurią galimai pralindo gyvūnai, kurie apgraužė kiaulę. Aptvare kiaulės gulėjo dideliame purve, sausos vietos nebuvo. Apžiūrėjus kiaules, pastebėjo, kad viena kiaulė buvo padurta. Rado durtinę žaizdą apatinėje kaklo srityje, todėl padarė prielaidą, kad ją padūrė, nes kiaulė buvo išsekusi ir vos gyva, kad ji nesikankintų, turbūt ją padūrė. Kitos dvi buvo nepadurtos, tačiau apžiūrėjus jas matėsi, kad jos buvo kritusios iš ankščiau. Kiaulės buvo suliesėjusios, aiškiai matėsi šonkaulių lankai, stuburo ataugos, dėl ko suprato, kad kiaulės buvo nemaitinamos arba nepilnai maitinamos. Tokio amžiaus kiaulės turėjo būti labiau sumitusios. Ketvirta nugaišusi kiaulė apgraužta. Likusi gyva kiaulė buvo apie 8 mėnesių amžiaus, tačiau ji pagal savo amžių buvo labai išliesėjusi, purvina, pasišiaušusiais šeriais. Jos elgesys buvo apatiškas, nebijanti žmonių, nebaugšti. Suprato, kad ji yra išsekusi iš bado arba nepakankamo šėrimo. Po apžiūros suprato, kad buvo žiaurus elgesys su gyvūnais, nes kiaulės buvo laikomos lauke, šaltyje, purve, nors pagal visus standartus turėjo būti laikomos tvarte. Taip pat joms turėjo būti suteikta veterinarinė pagalba, tai yra pamačius, kad kiaulė serga, turi kreiptis į veterinarą dėl gydymo, o šiuo atveju nebuvo kreiptasi bei apžiūrėjus kiaules matėsi, kad jos yra sulysusios, likusi gyva išsekusi nuo pašaro negavimo arba trūkumo. Nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais, medžiagą perdavė dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Dirba 22 metus ir per tą laiką nėra mačiusi tokio žiauraus elgesio. Pamačius pirmą nukritusį gyvulį, ūkininkas ar gyvulius laikantis žmogus, privalo kreiptis dėl veterinarinės pagalbos (b. l. 35-36).

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje yra jos kaimyno L. J. sodyba. Sodyboje jis nuolatos negyvena, atvažiuoja į ją retai. Su L. J. ji nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. 2022 metų vasaros pabaigoje L. J. savo sodyboje pradėjo laikyti kiaules. Kiaulės dažnai vaikščiodavo palaidos, išeidavo ant kelio, taip pat užklysdavo į kitoje kelio pusėje esančias sodybas bei pasėlius. Kokiomis sąlygomis L. J. laikydavo kiaules ji nežino, tik gali pasakyti, kad pažiūrėjus nuo kelio (duomenys neskelbtini), matydavosi palapinės. 2023-02-11 apie 17 val., ji, grįždama namo, pastebėjo, kad iš L. J. sodybos kiemo išvažiuoja policijos automobilis. Jam sustojus, pareigūnai jos paklausė, kas čia gyvena, ji atsakė, kad čia yra L. J. sodyba. Pareigūnai paminėjo, kad pagal gautą anoniminį pranešimą atvyko pažiūrėti, kaip L. J. laiko kiaules. Ji pareigūnams parodė palapines, kuriose laikomos kiaulės ir pareigūnai nuvažiavo. Niekada nėra buvusi prie L. J. laikomų kiaulių aptvaro ir kokiomis sąlygomis jos buvo laikomos ji pasakyti negali (b. l. 30-31).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento pranešime apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus nurodyta, kad 2023-02-13 vykdant žemės ūkio veiklą vykdančio L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ūkio patikrinimą rasta 4 (keturios) kiaulių gaišenos ir viena gyva, išliesėjusi, apatiška, dėl ilgalaikio badavimo ir blogo sveikatingumo silpna, kiaulė. Patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 16 punkto, 17 punkto, 6 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimų pažeidimai, todėl daroma išvada, kad asmens nurodyti veiksmai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kvalifikuotini pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (b. l. 7-8; 9).

Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu ir jo priedais nustatyta, kad 2023 m. vasario 13 d. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ūkyje rastas metalinio tinklo segmentais aptvertas dviejų dalių aptvaras, dalis jo uždengta medinėmis plokštėmis bei polietileno plėvele. Aptvaro plote telkšo purvino vandens balos, gruntas šlapias, susimaišęs su mėšlu, šiaudų dalimis, sausų vietų aptvare nėra, mėtosi buitinės, statybinių medžiagų šiukšlės. Vienoje aptvaro dalyje padėtas lovys, kuriame matomi pašaro likučiai. Vienoje aptvaro dalyje tarp dviejų purve įmintų kiaulių gaišenų guli 1 gyva kiaulė. Gyvulys apie 8 mėnesių amžiaus, išliesėjęs, purvinas, dėl šalčio pasišiaušę šeriai, stovi susikuprinęs, apatiškas, juda nedaug, matyti silpnumas nuo ilgalaikio badavimo. Tame pačiame aptvare šalia lovio rasta trečia nugaišusi kiaulė, įminta į purvą, ausys ir knyslė apgraužti galimai buvusių gyvų kiaulių arba laukinių gyvūnų ar graužikų. Antroje aptvaro dalyje purve rasta ketvirtos kiaulės gaišenos dalis (galva, viena priekinė ir viena užpakalinė kojos sujungtos stuburu ir oda. Ši kiaulės gaišena, galimai patinas, 24 mėnesių amžiaus, buvo draskoma, ja maitinosi laukiniai ar bešeimininkiai gyvūnai, patekę pro išvirtusią, išlaužtą aptvaro dalį. Vykdant kiaulių gaišenų apžiūrą, nustatyta, kad 3 vnt yra 14-24 mėn amžiaus paršavedės, išliesėjusios, matosi šonkaulių lankai, stuburo ataugos, dubens kaulai, akys įkritusiuos. Vienai kiaulei apatinėje kaklo srityje matoma durtinė žaizda iš kurios tekėjo skystis su kraujoi krešulių dalimis. Vienas gyvulys galėjo nugaišti prieš 20-30 dienų, kiti gyvuliai galėjo nugaišti prieš 5-20 d. Nustatyti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimai, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 16 punkto, 17 punkto, 6 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimų pažeidimai (b. l. 13-15, 20-27).

Iš SODRA DB išrašo matyti, kad L. J. nuo 2017-01-01 iki 2022-12-31 vykdė individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 55).

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, šie požymiai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-303/2022). BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir GGAĮ) nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:1) sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais; 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; 3) gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 4) gyvūnų naudojimas taikiniams; 5) gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms; 6) zoofiliniai veiksmai su gyvūnais; 7) gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 8) gyvūnų operavimas jų nenuskausminus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos; 10) gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimas, išskyrus teisės aktuose leidžiamų medžiagų naudojimą ar kitus teisės aktuose numatytus atvejus; 11) gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 12) gyvūnų mokymas ir dresavimas, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones; 13) gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą; 14) gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; 15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; 16) netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; 17) nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; 18) poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius; 19) gyvų gyvūnų naudojimas kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip (visais atvejais gyvūnų augintinių naudojimas gyvūnams šerti draudžiamas); 20) gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų gerovę vežimo metu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 21) gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami; 22) laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje; 23) gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šios dalies 1–22 punktuose nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas; 24) gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas; 25) kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu ir jo priedais (b. l. 13-15, 20-27) bei paties kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, jog kaltinamas L. J., prasidėjus šaltajam metų laikui (rudens-žiemos metu) penkias kiaules laikė lauke, neatsižvelgdamas į jų fiziologinius poreikius, nepakankamai jas šėrė, neteikė veterinarinės pagalbos ir priežiūros, dėl ko keturios kiaulės dėl išsivysčiusio bendro organizmo išsekimo ir dehidratacijos nugaišo, o viena kiaulė rasta išliesėjusi ir išsekusi, kurios jau nebuvo galima išgelbėti. Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 16 punkto, 17 punkto reikalavimus, nustatančius, kad veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, netinkamas gyvūnų laikymas ir priežiūra, nepakankamas gyvūnų šėrimas ir girdymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, taip pat pažeidė šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, įpareigojančius gyvūnų laikytojus nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2 punkto reikalavimus, įpareigojančius laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, taip pat pažeidė Veterinarijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius, o esant pagrįstam įtarimui dėl ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos, privalo nedelsdami pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui apie staigius arba gausius gyvūnų susirgimus ir gaišimus.

Taigi, kaltinamojo L. J. veika yra pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nes jis žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino dėl ko gyvūnai žuvo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis yra neteistas, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina viešųjų darbų bausmė (BK 55 straipsnis). Kadangi kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, byloje įrodymai ištirti sutumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (b. l. 84-88), iš kurios matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už L. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, sudaro 126,57 Eur, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. J. valstybės naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki nuosprendžio vykdymo L. J. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš L. J. 126,57 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 57 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai (išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“ sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.