- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-103-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06920-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., M. M. M.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Spauda“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys – S. M., M. M. M., antstolis V. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Spauda“ 2012 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kokia skolininko M. M. M. sutuoktinės S. M. esamų ir būsimų pajamų dalis priklauso skolininkui M. M. M. asmeniškai. Nurodė, jog antstolis V. Č., vykdantis skolos išieškojimą iš skolininko M. M. M., nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, skolininko darboviečių antstoliui rasti nepavyko. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas turi sutuoktinę S. M., kuri VSDFV duomenimis, dirba Lietuvos liaudies kultūros centre ir Vilniaus universitete. Skola M. M. M. pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą atsirado santuokoje, todėl S. M. gaunamas atlyginimas laikytinas bendromis M. M. M. ir S. M. pajamomis. Bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, todėl nėra aišku, kuri jo dalis priklauso skolininkui.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys S. M., M. M. M. ir antstolis V. Č. atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininko M. M. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su S. M. sudaro ½ dalį S. M. gaunamų pajamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos. Teismas taip pat nustatė, kad, išieškant skolą iš M. M. M., galima nukreipti išieškojimą į S. M. pinigines lėšas, gaunamas iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, išskaitant 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentus nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog suinteresuotieji asmenys, nors ir teigė, kad gyvena nuomojame bute, leidžia vaiką į muzikos mokyklą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, jog, sprendžiant skolininko dalį suinteresuoto asmens S. M. gaunamame atlyginime, turėjo būti išspręstas klausimas dėl nepilnametės dukros išlaikymo skolininko nustatytoje pajamų dalyje. Kadangi byloje buvo paliesti nepilnamečio vaiko interesai, teismas turėjo įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Pareiškėjas rėmėsi CPK 667 straipsniu dėl dalies turto nustatymo bendroje nuosavybėje, tačiau šis straipsnis taikytinas tik nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atžvilgiu, kai tuo tarpu apeliantės atlyginimas nėra nekilnojamasis turtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB „Spauda“ prašo nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė klaidingai teigia, kad CPK 667 straipsnis taikytinas tik nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atžvilgiu – minėtas CPK straipsnis nenustato ir neišskiria tam tikro turto, į kurį išieškojimo nukreipimas būtų negalimas, rūšių. Kadangi apeliantės darbo užmokestis ar kitos gaunamos pajamos nepatenka į turto sąrašą, į kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas, todėl išieškojimas iš jo yra galimas. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl su nepilnamečio vaiko interesais tai nėra tiesiogiai susiję ir teismas neturėjo įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybos.
Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė ir teismas priėmė bei ištyrė naujus įrodymus: Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės mokyklos pažymą, sąskaitų išrašus ir mokesčių mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/01524 Vilniaus rajono 28-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo pagrindu vykdo 60 180 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko M. M. M. išieškotojo AB „Spauda“ naudai (vykd.b.l. 2). M. M. M. ir S. M. 1988 m. gegužės 14 d. yra sudarę santuoką ir turi nepilnametę dukrą U. M., gimusią 1998 m. spalio 14 d. (vykd.b.l. 7). M. M. M. vardu yra registruota transporto priemonė (vykd.b.l. 15) ir nėra registruoto nekilnojamojo turto (vykd.b.l. 13). Duomenų apie M. M. M. darbą ir su tuo susijusias pajamas vykdomojoje byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis S. M. dirba Lietuvos liaudies kultūros centre ir Vilniaus universitete (b.l. 27). Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, tame skaičiuje ir su sutuoktiniu, dalis nustatoma CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog suinteresuotieji asmenys, nors ir teigė, kad gyvena nuomojame bute, leidžia vaiką į muzikos mokyklą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, sprendė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka. Apeliantė nenurodė, kokie nepilnametės dukters interesai pažeidžiami ar gali būti pažeisti nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Faktas, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, kuris lanko muzikos mokyklą (pateikta Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės mokyklos pažyma) pats savaime nėra pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, kad vaiką išlaiko tik apeliantė, jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas turėjo įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Naujai pateikti įrodymai (sąskaitų išrašai ir mokesčių mokėjimai) tik taip pat patvirtina esant atitinkamas prievoles, pagal kurias atsakyti privalo abu sutuoktiniai. Į bylą nepateikta duomenų, kad M. M. M. negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų ar kokių kitų objektyvių priežasčių, kad ėmėsi priemonių susirasti darbą ir pan., todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad šeima gyvena vien tik iš apeliantės gaunamo darbo užmokesčio.
Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog CPK 667 straipsnio norma taikytina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu, tuo tarpu jos atlyginimas nėra nekilnojamasis turtas. Pagal CK įtvirtintą prezumpciją pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Turtu vadinami tiek materialūs, tiek nematerialūs daiktai, turintys vertę. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, apeliantė nepagrįstai turto sąvoką apibrėžia tik kaip nekilnojamąjį turtą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.