Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškio) prokuroro Gedmino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., 2025 m. liepos 20 d., apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, suėmė ranka savo mamai A. Ž. už kaklo ir jį spaudė, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka pastūmė A. Ž., dėl ko ji trenkėsi į sieną ir užsigavo kairę alkūnę, tokiais savo veiksmais sukėlė artimam giminaičiui – mamai A. Ž. fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo A. Ž. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. vakare būdamas neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad kai grįžo į namus, bendravo su mama A. Ž. ir tėčiu V. Ž.. Bendraujant su artimaisiais kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl neblaivumo jo aplinkybių nepamena. Atsimena tik tai, kad jį prižadino policijos pareigūnai ir atvežė į areštinę. Nors ir neatsimena to vakaro aplinkybių, supranta, kad galėjo mamą pastumti ir ji užsigavo ranką. Taip pat galėjo suimti jai už kaklo, tačiau jos sužaloti tikrai nenorėjo. Blaivas taip tikrai nesielgia. Toks konfliktas su tėvais pirmas, anksčiau nieko panašaus nebuvo. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios A. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 20.30 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo neblaivus sūnus A. Ž.. A. grįžęs į namus iš karto paėmė jos telefoną. Jos vyras, A. tėvas, V. Ž., liepė A. atiduoti telefoną. Tada A. pradėjo kabinėtis prie tėvo, tėvą keikė necenzūriniais žodžiais. A. Ž. priėjęs prie tėvo norėjo tėvą stumdyti, tačiau tarp jų atsistojo ji. A. jai liepė dingti iš čia ir aiškino, kad čia ne jos reikalas. Tada A. viena ranka sugriebė jai už kaklo ir kaklą spaudė, ji juto fizinį skausmą. Kai ji išsilaisvino iš A. rankos, jis ją ranka pastūmė. Nuo pastūmimo ji atsitrenkė į sieną ir užsigavo kairę alkūnę, jai skaudėjo. Skausmus jaučia ir dabar. Po viso to A. nurimo ir nuėjo į savo kambarį. Tada jos vyras iškvietė policiją. Po šio įvykio A. Ž. jos atsiprašė. Ji su sūnumi susitaikė jam dėl šio įvykio atleido. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu;

2) Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jokių bylai reikšmingų daiktų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta;

3) 2025 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad A. Ž. paaiškino, jog jos sūnus A. Ž. prieš ją smurtavo, ant A. Ž. kairės alkūnės nustatytas nubrozdinimas;

4) Alkoholio kiekio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, kad 2025 m. liepos 20 d., 21.19 val., A. Ž. nustatytas 2.59 prom. neblaivumas, A. Ž. 2025 m. liepos 20 d., 21.23 val. nustatytas 2.24 prom. neblaivumas;

5) Liudytojo V. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 20.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo sūnus A. Ž.. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, konfliktavo, rėkavo tokias frazes kaip „jūs nulis“, „galiu užmušti“, kumščiais trankė sienas. Jis buvo savo kambaryje ir išgirdo, kad žmona A. Ž. šaukia „nesimušk“. Jis nubėgo pas juos į svetainę. A. Ž. jam šaukė „ateik čia, dar ne tokius yra paėmęs“. A. Ž. atsistojo tarp jo ir A. Tada sūnus pradėjo stumdyti A. Ž., spaudė viena ranka jai kaklą. Tada A. priėjo prie jo, tačiau nieko nebedarė. A. vėl pradėjo kumščiais trankyti sieną. Po kiek laiko A. nurimo ir išėjo į kiemą, o vėliau grįžęs nuėjo miegoti. Jis iškvietė policiją. Šio įvykio metu jis nenukentėjo;

6) Liudytojos D. Ž. parodymais, kad 2025 m. liepos 20 d. vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama A. Ž., tėčiu V. Ž. ir broliu A. Ž.. Apie 19.00-20.00 val. į namus grįžo neblaivus brolis A. Ž.. Po kurio laiko A. Ž. pradėjo konfliktuoti su tėvais, įžeidinėti necenzūriniai žodžiais. Matė kaip A. Ž. koridoriuje stumdė mamą. Ji jam pasakė, kad iškvies policiją. Vėliau policiją iškvietė jos tėtis.

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2025 m. liepos 20 d., apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, suėmė ranka savo mamai A. Ž. už kaklo ir jį spaudė, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka pastūmė A. Ž., dėl ko ji trenkėsi į sieną ir užsigavo kairę alkūnę, tokiais savo veiksmais sukėlė artimam giminaičiui – mamai A. Ž. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda nesumokėta. A. Ž. registruotas Užimtumo tarnyboje, įskaitoje priklausomybių ligų kabinete, psichikos centre neregistruotas.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artima vidurkiui, kartu skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 20 d., 21.20 val. iki 2025 m. liepos 21 d., 14.09 val. (2 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpių: per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu: per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Ž. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 20 d., 21.20 val. iki 2025 m. liepos 21 d., 14.09 val. (2 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą trims laisvės apribojimo dienoms.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.