Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-15 · Civilinė byla Nr. 2S-712-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
2S-712-357/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Skolininkas
UAB „Vektronos didmena“
Suinteresuotas asmuo
AB Šiaulių banko
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-712-357/2011

Teisėja Ž. Budžienė Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00171-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 129. 19.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 15 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Vektronos didmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14689-657/2011 pagal skolininko UAB „Vektronos didmena“ skundą suinteresuotiems asmenims AB Šiaulių banko Kauno filialui, antstolei Rimai Gražienei ir Klemensui A. G. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Vektronos didmena“ pateikė teismui skundą (1–2 b. l.) ir patikslintą skundą (14–16 b. l.), prašydamas pripažinti neteisėtais antstolės R. Gražienės atsisakymą skirti ekspertizę ir sustabdyti vykdomąją bylą ir panaikinti 2010 m. gruodžio mėn. 22 d. patvarkymą Dėl turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo Nr.0090/10/01691/S- 5184, kuriuo atsisakyta skirti ekspertizę. Skolininkas nurodė, kad antstolė nepagrįstai atsisako skirti ekspertizę sklypo įvertinimui, nes antstolės nustatyta yra per maža kaina, turto pardavimas už per mažą kainą pažeidžia ir išieškotojo ir skolininko interesus, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (93–95 b. l.) pareiškėjo UAB „Vektronos didmena“ skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkas nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, areštuoto žemės sklypo vertę antstolis nustatė atsižvelgdamas į kreditoriaus AB Šiaulių bankas pasiūlytą turto vertės kainą, su šia kaina įkaito davėjas K. A. G. sutiko. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pateikti prieštaravimus tiesiogiai antstoliui ir neprašė skirti ekspertizės areštuoto daikto vertei nustatyti, tik 2010-12-15 rašte prašė sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių ir skirti areštuoto turto įkainavimą, nes nesutinka su areštuoto turto nustatyta verte. Antstolė, laikydamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą – nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad skolininkas antstolės Rimos Gražienės 2010-12-22 patvarkymą skundžia formaliais pagrindais, ir dėl turto įvertinimo teisingumo, jokių įrodymų, kad įkeisto turto kaina turi būti akivaizdžiai kita, nepateikė. Objektyvi turto rinkos vertė bus nustatyta varžytynių metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios varžytynės neįvyko net ir parduodant sklypą už antstolės nustatytą pradinę kainą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Vektronos didmena“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 metų vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-3-8/2005 konstatavo, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, o tuo atveju, kai jau nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų teisme ir ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 str. 6 d.). Teismas, nustatydamas areštuoto turto vertę, negali remtis pareiškėjo pateiktu turto vertinimu, tačiau remiantis CPK 212 straipsniu, laikydamas, kad reikalingos specialios žinios turto vertei nustatyti, turi skirti ekspertizę. Todėl teismo argumentai apie kažkokius tai įrodymus prieštarauja minėtam išaiškinimui bei protingumo ir teisingumo principui, kadangi pareiškėjo atliktas teismui vertinimas nebūtų laikomas tinkamu įrodymu, o būtų tik bereikalingos išlaidos.

2. Teismas nutartyje nurodė, kad areštuodamas turtą, antstolis vadovavosi kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pasiūlyta turto vertės kaina ir padarė išvadą, kad antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ši teismo išvada prieštarauja LR CPK 681 straipsnio 1 daliai, kurioje imperatyviai nurodyta, kad antstolis atsižvelgia į ieškotojo ir skolininko nuomones. Taigi antstolė atsižvelgdama tik į išieškotojo nuomonę pažeidė ne tik nurodytą normą, bet ir vykdymo procese įtvirtintą interesų derinimo principą.

3. Teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo formaliai, neatliko savo vaidmens, kuris teismui yra priskirtas LR CPK 443 straipsnio 8 dalimi, kadangi minėta norma nustato, jog nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (110–111 b. l.) antstolė R. Gražienė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „Vektronos didmena” skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais argumentais. Kad parduodamo iš varžytynių sklypo kaina yra pakankamai aukšta ir įvertinta rinkos verte rodo tai, kad pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir VĮ Registrų centro 2011-01-01 duomenimis sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 68 300 Lt. Todėl 170 000 Lt žemės sklypo įkainojimas tikrai nepažeidžia šalių interesų. UAB „Vektronos didmena“, skųsdamas vieną teismo nutartį po kitos, neatvykdamas į bylos nagrinėjimus ir pateikdamas nemotyvuotus skundus, vilkina bylą, užkirsdamas kelią antstolei kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą ir apginti išieškotojo interesus, kurie dėl tokių skolininko veiksmų yra pažeidžiami.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (113–115 b. l.) suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo skolininko UAB „Vektronos didmena” atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2010-10-22 kreditorius AB Šiaulių bankas pasiūlė antstolei Rimai Gražienei varžytynėse parduodamo žemės sklypo rinkos kainą nustatyti 170 000 Lt. Tokia įkeisto kreditoriui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaina nustatyta AB Šiaulių banko kredito rizikos departamento turto vertintojo Edvardo Tiščenkos, surašant vidaus turto vertinimo ataskaitą. Vertintojo kvalifikaciją patvirtina 2000 metų kovo mėnesio 22 dienos Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000120, išduotas Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos. Todėl, nėra pagrindo teigti, kad AB Šiaulių bankas pasiūlyta įkeisto turto kaina - 170 000 Lt neatitinka rinkos vertės. Prašyme skirti areštuoto turto ekspertizę, skolininkas nenurodė jokių savo reikalavimų sustabdyti varžytynes motyvų, nepateikė pagrįstos nuomonės dėl nustatytos areštuoto turto vertės - nenurodė ji per maža ar per didelė. Todėl toks nepagrįstas skolininko prašymas gali būti vertintinas kaip siekimas vilkinti vykdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. Gražienė 2010-09-30 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo AB Šiaulių banko Kauno filialo Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2010-09-01 išduotą nutartį dėl 283 346,53 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Vektronos didmena“ AB Šiaulių banko Kauno filialo naudai (vykd. byla 5 b. l.). 2010 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas žemės ūkio paskirties 0,7073 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (v. byla 15–17 b. l.). Antstoliui areštuojant žemės sklypą dalyvavo įkeisto daikto savininkas A. K. G., kuris pasirašė turto arešto aktą ir šiame akte savo ranka padarė prierašą, nurodydamas, kad su areštuoto turto kaina jis sutinka (v. byla 15 b. l.). A. K. G. buvo įteiktas vienas Turto arešto akto egzempliorius, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, o nedalyvavę areštuojant turtą – per penkias dienas nuo turto arešto gavimo dienos (v. byla 15 b. l.). Nei skolininkas UAB „Vektronos didmena“, nei įkeisto daikto savininkas K. A. G., turto arešto akto ir jame nustatytos žemės sklypo kainos neskundė, jokių prieštaravimų antstolei R. Gražienei nepareiškė, todėl laikytina, kad su nustatyta žemės sklypo kaina sutiko ir nepasinaudojo LR CPK 681 straipsnio 3 dalyje suteikta teise – pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. 2010 m. gruodžio 15 d. UAB „Vektronos didmena“ direktorius V. G. kreipėsi į antstolę, prašydamas sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių ir skirti areštuoto turto įkainojimą, kadangi nesutinka su areštuoto turto verte (7 b. l.).

LR CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad antstolis gali skirti ekspertizę tik dviem atvejais: išieškotojui ar skolininkui nesutinkant su turto verte arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad UAB „Vektronos didmena“ pateiktame prašyme nenurodyta, kodėl pareiškėjas nesutinka su areštuoto turto įkainojimu, neįvardija nesutikimo argumentų, nenurodo ar antstolio nustatyta turto kaina yra per maža ar per didelė, neįvardija, jo manymu, tikrosios turto kainos, o tik formaliai pasisako, kad nesutinka su nustatyta turto verte. Juo labiau, savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų: nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nei kito dokumento, įrodančio minėto žemės sklypo vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Pareiškėjas antstoliui turi pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad 2010-09-24 Šiaulių banko Kauno filialas kreipėsi į antstolę R. Gražienę, prašydamas pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal 201-09-01 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 02201007641-L priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą K. A. G. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. byla 4 b. l.). 2010-10-22 raštu Dėl rinkos vertės nustatymo Šiaulių banko Kauno filialas nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d. buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 170 000 Lt (v. byla 14 b. l.). Byloje pateikti duomenys, kad bankui įkeistą žemės sklypą 2010 m. spalio 14 d. stoviui įvertino Kredito rizikos departamento turto vertintojas Edvardas Tiščenka, turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (37, 38 b. l.). Antstolės R. Gražienės padėjėjas E. M., 2010-11-15 turto arešto akte minėtą žemės sklypą įvertino vadovaudamasis išieškotojo Šiaulių bankas Kauno filialo nurodymais, žemės sklypą įvertindamas 170 000 Lt (v. byla 15–17 b. l.). Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,7073 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. gegužės 7 d. buvo – 69 400 Lt (v. byla 11 b. l.), o VĮ Registrų centras duomenimis rinkos vertė pagal žemės sklypo unikalų numerį 2011-01-01 d. buvo 68 300 Lt. Taigi, rinkos vertė tiek 2010-11-15 areštuojant turtą, tiek jį parduodant pirmosiose varžytynėse (2011-01-11) pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra labai panašios ir siekia apie 68 000 - 69 000 Lt. Tuo tarpu antstolis turtą pradėjo pardavinėti žymiai didesne nei nurodyta VĮ Registrų centras kaina – už 170 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 80 procentų nustatytos kainos (LR CPK 718 str.), todėl pradinė parduodamo turto kaina buvo nustatyta 136 000 Lt (6 b. l.), t. y. didesnė už VĮ Registrų centras nurodytą turto vertę. Antstoliui parduodant turtą už kainą, didesnę nei yra nustatyta VĮ Registrų centro duomenimis, nėra pažeidžiami nei skolininko, nei išieškotojo interesai.

Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. 2011-01-11 vykusiose pirmosiose varžytynėse neužsiregistravo ir nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o tai rodo, kad ir 136 000 Lt kaina yra pakankamai aukšta ir neatitinka turto vertės. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Atsakant į atskirojo skundo argumentą, kad antstolė, įvertindama turtą, atsižvelgė tik į išieškotojo nuomonę, o į pareiškėjo nuomonę neatsižvelgė, tokiu būdu pažeidė LR CPK 681 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad jokios nuomonės pareiškėjas UAB „Vektronos didmena“ antstolei pateiktame 2010-12-15 prašyme neišreiškė, o kaip jau minėta, tik formaliai nurodė, kad nesutinka su turto verte.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas UAB „Vektronos didmena“ turto arešto akto neskundė, jokių įrodymų dėl nustatytos žemės sklypų kainos neatitikimo rinkos vertei nepateikė, antstolio turto arešto akte nurodytos turto vertės nepaneigė, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo turto kaina neatitinka šio turto realios rinkos vertės.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių, nenurodė jokių argumentų, pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose nedalyvavo, svarbių nedalyvavimo priežasčių nenurodė, todėl peršasi išvada, kad skolininkas tai daro, siekdamas vilkinti ar išvengti priverstinio skolos išieškojimo.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl pagrįstai atmetė UAB „Vektronos didmena“ skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė