- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-471-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10133-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- UAB „Senasis sodas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Stenlitus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senasis sodas“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo UAB „Stenlitus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė su ieškovu 2009-04-06 sudarytą sutartį Nr. LT 052091/TPP dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo dėl lengvojo automobilio Jaguar XJ Daimler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu. Nurodė, kad 2009-04-06 sudarė sutartį Nr. LT 052091/TPP dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo, pagal kurią trečiojo asmens UAB „Stenlitus“ įsipareigojimai atsakovui dėl lengvojo automobilio Jaguar XJ Daimler veiklos nuomos perduoti ieškovui. Susitarta, kad veiklos nuomos terminas bus nuo 2009-03-01 ir laikotarpiu iki 2010-04-30 ieškovo mokėtina suma yra 84 972,30 Lt. Ieškovas vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 sumokėjo 82 031,13 Lt. Atsakovas ieškovo padarytas 4 980,03 Lt įmokas nepagrįstai užskaitė trečiojo asmens UAB „Stenlitus“ įsiskolinimui, atsiradusiam iki skolos perėmimo 2009-04-06, padengti. Ieškovas pagal 2009-04-06 sutartį iki sutarties pasirašymo pradelstų UAB „Stenlitus“ skolų neperėmė. Atsakovas 2010-01-20 pranešimu dėl sutarties nutraukimo nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesumokėjo įmokų už 111 kalendorinę dieną ir įsiskolinimas sudaro 13 775,06 Lt. Ieškovas perdavė atsakovui išsinuomotą automobilį ir faktiškai veiklos nuomos santykiai pasibaigė. Šalys yra pasirašiusios 2009-02-24 nuomos sutarties bendrąsias sąlygas, kuriose nurodytos didelės piniginės sankcijos ieškovui dėl nuomos sutarties nutraukimo esant ieškovo kaltei. Ieškovas šiuo ieškiniu siekia pašalinti sankcijų, numatytų veiklos nuomos sutartyje, taikymo grėsmę, tačiau nesiekia taikyti restitucijos, t.y. susigrąžinti automobilį ir toliau vykdyti veiklos nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė su ieškovu 2009-04-06 sudarytą sutartį Nr. LT 052091/TPP dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo dėl lengvojo automobilio Jaguar XJ Daimler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažino vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu. Priteisė ieškovui UAB „Senasis sodas“ iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 132 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad šalys skirtingai aiškina 2009-04-06 sutarties Nr. LT 052091/TPP dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo turinį. Teismas bylą sprendė remdamasis šalių pateiktais ir ištirtais įrodymais. Teismas šalių pasirašytą sutartį aiškino vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 str. 2 d. suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo pasiūlytas standartines sąlygas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.193 str. 3 ir 4 d., sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutarties sąlygas priėmusios šalies (ieškovo) naudai ir sutartį pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai. Sutarties 2.1. punkte ir 3.1. punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo metu ieškovas iš UAB „Stenlitus“ perima iš veiklos nuomos sutarties atsiradusias teises ir pareigas tokias, kokios jos buvo sutarties sudarymo dieną, konkrečios UAB „Stenlitus“ laiku nesumokėtų įsipareigojimų sumos nenurodytos. 5 punkte konkrečiai nurodyta, kad UAB „Stenlitus“ sumokėto, tačiau nepanaudoto avanso dalis, lygi 35 329,50 Lt, ir šią sumą ieškovas įsipareigoja sumokėti UAB „Stenlitus“. Sutarties priede pridėtame mokėjimų grafike Nr. LT052091 duomenų apie tai, kad ieškovas privalo mokėti iki sutarties pasirašymo susidariusį įsiskolinimą (pradelstus UAB „Stenlitus“ mokėjimus), nėra. Teismas motyvavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis atskleidė ieškovui informaciją apie pradelstus UAB „Stenlitus“ mokėjimus. Atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti visas aplinkybes, turinčias reikšmės kitos šalies apsisprendimui ir sandorio sudarymo tikslams („atskleidimo pareigos“). Teismas šiuos atsakovo veiksmus vertina kaip neatitinkančius sąžiningumo kriterijų. Komercinėje praktikoje galimi atvejai kai skolos perkėlimas vyksta atleidžiant naująjį skolininką nuo dalies skolos, nes naujasis skolininkas perėmęs skolą sumažina kreditoriaus riziką neatgauti skolą. Teismas padarė išvadą, kad pagal atsakovo ruoštos sutarties nuostatas ieškovas neperėmė sutartyje ir jos prieduose nenurodytų kitų UAB „Stenlitus“. Ieškovo 2009 m. balandžio 15 ir 20 dienomis sumokėti 4 980,03 Lt įskaitytini kaip mokėjimas pagal sutarties priede pridėtą mokėjimų grafiką Nr. LT052091 ir atsakovo atliktas šios sumos įskaitymas dengiant pradelstą UAB „Stenlitus“ įsiskolinimą už laikotarpį iki 2009-04-06 yra neteisėtas. Atsakovas 2009-09-02 pateikė ieškovui pretenziją dėl įsiskolinimo, kurioje nurodė, kad ieškovo pradelsta skola už 33 dienas yra 5 930,70 Lt ir perspėjo ieškovą, kad, nesumokėjus skolos, bus vienašališkai nutraukta sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė pažymą, kad ieškovas laiku neapmokėjo 13 154,67 Lt. Pagal ieškovo pateiktą įmokų sąrašą, nustatyta, kad ieškovas sumokėjo visas įmokas už 9 devynis mėnesius (nuo 2009 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio mėn.) po 5 191,32 Lt per mėnesį. Atsakovo 2010-01-20 pranešimas dėl sutarties nutraukimo dėl to, kad ieškovo skola 111 kalendorinę vėlavimo dieną yra 13 775,06 Lt yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir delspinigių skaičiavimai nepateikti. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo pagrindas vienašališkai nutraukti veiklos nuomos sutartį (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB Swedbank lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo UAB „Senasis sodas“ patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl sprendimo rezoliucinės dalies netinkamumo
Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatuoja, jog atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo ir pripažįsta vienašališką šios sutarties nutraukimą negaliojančiu. Pažymėtina, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Priimdamas sprendimą teismas visiškai tenkino ieškinį ir jame išdėstytus ieškovo reikalavimus. Ieškovas prašė pripažinti sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo nutraukimą negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas buvo saistomas pareikšto reikalavimo. Visgi prieš nuspręsdamas tenkinti ieškinį pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ar sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo yra vienašališkai nutraukta. Šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria ieškovas perėmė visas UAB „Stenlitus“ teises ir pareigas, kylančias iš veiklos nuomos sutarties. Pagrindinis ir vienintelis sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo tikslas buvo pakeisti nuomininką pagal veiklos nuomos sutartį. Tai ir buvo padaryta. Sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo galiojimas pasibaigė tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal šią sutartį, t.y. įvykus nuomininkų pasikeitimui. Sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo niekuomet nebuvo vienašališkai nutraukta. Dėl to, ir sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo nutraukimas negalėjo būti pripažintas neteisėtu, nes jo paprasčiausiai nebuvo. Šios aplinkybės parodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į pateiktą bylos medžiagą.
Dėl sutarčių aiškinimo
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo buvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str.). Šiuo atveju ieškovas turėjo neginčijamą galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų teikti savo pastabas bei pasiūlymus. Sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo tikslas buvo visiškai pakeisti nuomininką veiklos nuomos sutartyje. Sutarties 2.1. punkte yra aiškiai nurodyta, jog naujajam nuomininkui yra perduodamos visos iš veiklos nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos. Šios sutarties pagrindu įvyko šalių pasikeitimas prievolėje, t.y. ieškovas visiškai pakeitė buvusį nuomininką UAB „Stenlitus“. Taigi atsižvelgiant į sutarties esmę akivaizdu, jog sudarydamas sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo ieškovas siekė perimti absoliučiai visas UAB „Stenlitus“ teises ir pareigas pagal veiklos nuomos sutartį. Priešingas aiškinimas, t.y. kad buvo siekta perimti tik dalį teisių ir pareigų, neturi jokio pagrindo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo 2.1. ir 3.1. punktai yra suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl jų nereikia papildomai aiškinti. Šios sutartinės nuostatos skelbia, jog ieškovas perėmė visas UAB „Stenlitus“ teises ir pareigas tokias, kokios jos buvo sutarties sudarymo dieną. Sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo sudarymo dieną UAB „Stenlitus“ turėjo pareigą sumokėti įsiskolinimą pagal veiklos nuomos sutartį, todėl, remiantis nurodytomis nuostatomis, šią pareigą perėmė ieškovas.
Dėl sumokėtų įmokų įskaitymo
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009 m. balandžio 15 ir 20 dienomis ieškovo sumokėti 4 980,03 Lt buvo netinkamai įskaityti ir turėtų būti įskaityti kaip ieškovo apmokėjimas už savo prievoles, o ne už UAB „Stenlitus“. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2009 m. balandžio 15 ir 20 dienomis atlikdamas mokėjimus (suma 4 980,03 Lt) ieškovas aiškiai nurodė šių mokėjimų paskirtį, taip aiškiai išreikšdamas savo valią dėl nurodytų mokėjimų įskaitymo. Pats ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė, jog yra mokama už UAB „Stenlitus“, bei nurodė konkretų sutarties identifikavimo numerį. Taigi ieškovas aiškiai išreiškė savo valią įvykdyti įsipareigojimus už UAB „Stenlitus“, o atsakovas gautas įmokas iškaitė būtent taip kaip buvo aiškiai nurodęs ieškovas. Tik atsakovui pareiškus 2009 m. rugsėjo 2 d. pretenziją dėl įsiskolinimo ieškovas pradėjo teigti, jog atliekant 2009 m. balandžio 15 ir 20 dienų mokėjimus buvo suklysta. Ieškovas yra juridinis asmuo (verslininkas), todėl jam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ieškovas turi prisiimti neigiamas galimo suklydimo ar neatsargaus elgesio pasekmes. Be to, pavedimus ieškovo vardu atliko profesionali buhalterė, todėl klaidos galimybė yra minimali, o jei ir buvo suklysta, tai patirtą žalą ieškovas gali išsiieškoti iš kaltų asmenų.
Dėl ieškovo informavimo
Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neinformavo ieškovo apie esamus UAB „Stenlitus“ įsiskolinimus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog mokėti įmokas pagal veiklos nuomos sutartį ieškovas pradėjo gerokai anksčiau nei buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo, todėl neabejotinai žinojo apie visus UAB „Stenlitus“ įsiskolinimus. Prie ieškinio pridėta 2009 m. rugsėjo 29 d. ieškovo buhalterės V. S. pasiaiškinimo kopija, kurioje aiškiai nurodoma, jog ieškovas ir UAB „Stenlitus“ 2009 m. sausio 19 d. sudarė automobilio Jaguar XJ Daimler subnuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu įmokas pagal ieškovas įsipareigojo mokėti tiesiogiai atsakovui. Akivaizdu, jog jau nuo 2009 m. sausio 19 d. visas įmokas už UAB „Stenlitus“ pagal veiklos nuomos sutartį mokėjo ieškovas, todėl jam negalėjo būti nežinoma apie esantį UAB „Stenlitus“ įsiskolinimą ir jo dydį. Atitinkamai atsakovas neprivalėjo papildomai informuoti ieškovo apie aplinkybes, kurios pastarajam ir taip buvo žinomos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas tyčia nuslėpė nuo ieškovo tam tikrą reikšmingą informaciją, todėl teismo išvados dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo yra visiškai nepagrįstos.
Dėl įsiskolinimo dydžio
2010 m. sausio 20 d. pranešime užfiksuota tiksli ir ieškovo nepaneigta informacija. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2010 m. birželio 22 d. pažyma Nr. SL-SR-3681, kurioje aiškiai nurodoma iš ko susidaro nurodyta skola. Taigi atsakovas pateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių esminio veiklos nuomos sutarties pažeidimo buvimą. Vienintelis ieškovo argumentas, kuriuo pastarasis rėmėsi teigdamas, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai, yra netinkamas 4 980,03 Lt sumos įskaitymas, tačiau, kaip įrodyta aukščiau, šis argumentas yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog ieškovas sumokėjo visas įmokas pagal sutartį (po 5 191,32 Lt) už 9 mėnesius (nuo 2009 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio), tai neva parodo, jog sutartinius įsipareigojimus ieškovas vykdė tinkamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paskutinioji įmoka, kuri turėjo būti sumokėta gruodžio mėnesį, faktiškai buvo sumokėta tik 2010 m. sausio 26 d., t.y. jau po to kai veiklos nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Šios aplinkybės užfiksuotos ne tik atsakovo pateiktoje 2010 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. SL-SR-3634, bet ir ieškovo pateiktame mokėjimų žurnale. Akivaizdu, jog veiklos nuomos sutarties nutraukimo metu buvusio įsiskolinimo dydis buvo tinkamai nurodytas 2010 m. sausio 20 d. pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo. O tai reiškia, jog veiklos nuomos sutarties nutraukimo metu egzistavo esminis jos pažeidimas, kurį ieškovas vėliau iš dalies pašalino. Tačiau vien ta aplinkybė, jog jau po sutarties nutraukimo ieškovas sumokėjo dalį įsiskolinimo, nereiškia, jog veiklos nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Analizuojant sutarties nutraukimo teisėtumą turi būti vertinama ar ji buvo iš esmės pažeista nutraukimo metu ir negali būti atsižvelgiama į tai, kad vėliau pažeidimas yra iš dalies pašalinamas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Senasis sodas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovo lizingo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Toks ieškovo akivaizdus reikalavimas suformuluotas pateiktame 2010-08-26 patikslintame ieškinyje. Lizingo šalimi ieškovas tapo ir sutartines šalies teises ir pareigas ieškovas įgijo tik pagal sudarytą trišalę 2009-04-06 sutartį Nr. LT052091/TPP dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo, sudarytą tarp ieškovo UAB „Senasis sodas“, atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Stenlitus“. Atsakovas nei pareikštu atsiliepimu ar patikslintu atsiliepimu, nei pateiktu apeliaciniu skundu nepagrindžia ir neįrodo aplinkybių, kad buvo pakankami pagrindai įskaityti gautus iš ieškovo mokėjimus pagal lizingo veiklos nuomos sutartį kaip įmoką už trečiąjį asmenį, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad informavo ieškovą apie tai, kad iš jo gautos įmokos yra įskaitytos kaip įmokos už trečiąjį asmenį. Atitinkamai atsakovas nepateikė jokių naujai paaiškėjusių įrodymų pagrįsti jo vienašaliam lizingo veiklos nuomos sutarties nutraukimui. Pagal atsakovo pateiktą mokėjimo grafiką ieškovas turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo mėnesio - 2010 metų sausio viso sumoje 46 259,25 Lt. Pagal byloje pateiktus mokėjimo pavedimus, taip pat atsakovo pateiktą medžiagą, sutarties vienašalio nutraukimo ir pranešimo apie tai gavimo momentu ieškovo buvo faktiškai sumokėta suma viso 46 701,63 Lt. Akivaizdu, kad sutarties nutraukimo momentui faktiškai ieškovas neturėjo įsiskolinimo atsakovui ir dar buvo sumokėjęs įmokos dalį (442,38 Lt) už einamąjį 2010 metų sausio mėnesį. Atsakovas nepagrįstai priskaičiavo kaip ieškovo skolą ir jo be juridinio pagrindo priskaičiuotus ginčytinus delspinigius, viso sumoje 2 032,65 Lt per 2009-2010 metų laikotarpį, su kuo ieškovas nesutiko, bei nuolat vedė derybas dėl teisingo sumokėtų įmokų apskaitymo atsakovo klientų apskaitoje. Atsakovas nepagrindžia savo argumentų leistinai įrodymais apie tai, kad sutarties nutraukimo momentu 2010 metų sausio mėn. ieškovas buvo skolingas atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl sutarties nutraukimo fakto
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2010-01-20 pranešimu Nr. 01-30-5418 „ Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ informavo ieškovą, jog jis laiku nesumokėjo įmokų ir visa skola sudaro 13775,06 Lt. Iš šio rašto turinio ( b.l.25) matyti, jog atsakovas praneša ieškovui, kad nutraukia su juo sudarytą lizingo sutartį. Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar sutartis vienašališkai nutraukta, nenurodo argumentų, kodėl šio atsakovo rašto teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip vienašališko sutarties nutraukimo. Skunde teigiama, kad sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo niekuomet nebuvo nutraukta vienašališkai. Tai, kad būtent 2009-04-06 sutarties „ Dėl teisių ir pareigų pagal veiklos nuomos sutartį perleidimo“ 3.1 punktu ieškovas prisiėmė Veiklos nuomos sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir UAB „Stenlitus“ šiam asmeniui atsiradusias teises ir pareigas tokias, kokios jos buvo sutarties sudarymo dieną, t.y. prisiėmė UAB „Stenlitus“ buvusias kaip lizingo gavėjo teises ir pareigas atsakovui, leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ši sutartis buvo ne tik teisių ir aprietų perleidimo sutartimi tarp ieškovo ir UAB „Stenlitus“, bet ir lizingo sutartimi tarp ieškovo, lizingo davėjui, ir atsakovo. Daryti išvadą, kad šios sutarties galiojimas pasibaigė įvykus nuomininkų pasikeitimui, nėra pagrindo, nes sutarties dalys, kuriomis ieškovas įsipareigojo tęsti Veiklos nuomos sutartį, nesibaigė iki galiojo Veiklos nuomos sutartis.
Dėl sutarties aiškinimo ir įrodymų vertinimo
Ieškovas pareiškime teismui nurodė, jog sudarant 2009-04-06 sutartį, susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dėl UAB „Stenlitus“ skolos apmokėjimo nebuvo, o atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2009-04-06 sutartimi perimdamas visas UAB „Stenlitus“ teises ir pareigas, ieškovas tuo pačiu įsipareigojo padengti ir UAB „Stenlitus“ įsiskolinimą, jeigu toks būtų. Pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, jog sutartyje nebuvo nurodytos konkrečios UAB „Stenlitus“ laiku nesumokėtų įsipareigojimų sumos, priede prie sutarties nustatytame mokėjimų grafike nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas privalo mokėti iki sutarties pasirašymo susidariusį įsiskolinimą, vertino kaip atsakovo nevykdymą pareigos atskleisti visas aplinkybes, turinčias reikšmės kitos šalies apsisprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, jog būtų atskleidęs įsipareigojimus nuomoti automobilį prisiimančiam ieškovui apie tai, kad yra susidaręs ankstesnio nuomininko įsiskolinimas ir jis privalo jį apmokėti. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog ieškovas prisiėmė pareigas visas, nežinodamas šių pareigų apimties, leidžia daryti išvadą, kad sutarties sąlyga – prisiimti visas kitoje sutartyje nurodytas teises ir pareigas tokias, kokios jos buvo sutarties sudarymo dieną, ir nenurodant, kokios pareigos buvo sutarties sudarymo dieną, yra siurprizine sutarties sąlyga, todėl ji negalioja, vadovaujantis CK 6.186 straipsnio dalimi. Daryti išvadą, kad ieškovas aiškiai sutiko su pareiga mokėti ankstesnio nuomininko įsiskolinimą nėra pagrindo dėl to, kad ieškovui buvo pateiktas kaip priedas prie sutarties mokėjimo grafikas, kuriame nurodyta, jog 2009-03-31 nuomos mokestis buvo 0, t.y. nebuvo pareigos mokėti jokio numos mokesčio. Iš to matyti, kad ieškovui nebuvo pranešta, kad yra ankstesnio nuomininko įsiskolinimas, todėl prisiėmimas bendra sąvoka visų pareigų ( tame tarpe buvusių įsiskolinimų) pagal Veiklos nuomos sutartį, sudarytą atsakovo su UAB „Stenlitus“, yra siurprizine sąlyga ieškovui.
Ieškovo atlikti mokėjimai laikotarpyje nuo 2009-04-06 iki 2010-01-26 ( b.l.24) leidžia teigti, kad ieškovas nėra apmokėjęs pagal 2009-04-06 sutartį atsakovui iki jos sudarymo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad gaudavo įmokas pagal veiklos nuomos sutartį iš ieškovo. Tai, kad tarp ieškovo ir UAB „Stenlitus“ buvo sudaryta subnuomos sutartis dėl to paties automobilio ir ieškovas buvo įsipareigojęs UAB „Stenlitus“ apmokėti už jo nuomą atsakovui, reiškia, kad UAB „Stenlitus“ turi reikalavimo teisę į ieškovą, jei šis neįvykdė pareigos tinkamai pagal tarp jų sudarytą sutartį.
Patikslintame atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagal sutartį eiliniai mokėjimai turėjo būti atliekami iki 30- ą mėnesio dieną, tačiau pagal mokėjimus ( b.l. 24) matyti, jog ieškovas mokėjimus atlikdavo įvairiomis mėnesio dienomis ir tokie mokėjimai atsakovą tenkino, todėl 2009 m. balandžio mėn. atlikti mokėjimai nevertintini kaip mokėjimai už UAB „Stenlitus“ įsiskolinimą.
Sutarties bendrosiose sąlygose buvo numatytas individualių sutarties sąlygų išdėstymas ( b.l.11), t.y. sutarties kaina ir kitos specialiosios sąlygos. Sutartyje ( dėl teisių ir pareigų perleidimo) nurodyta jos kaina, kaip neišpirkta turto vertė ( 214 258,40 Lt). Atsakovas turėjo galimybę nesumokėtą ankstesnio nuomininko įmoką išskaičiuoti kaip neišpirktą turto vertę, būtent taip turėjo būti suprasta, kas įeina į šią sumą. Atsakovas, kaip profesionaliai užsiimantis nuomos verslu sandorio dalyvis, galėjo pasiūlyti aiškesnes sutarties sąlygas ieškovui, kuris šioje sutartyje buvo vartotoju atsakovo atžvilgiu. Be to, neaiškios sąlygos turi būti aiškinamos ne sąlygas pasiūliusios sandorio šalies naudai ( CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra mažesnės, nei 10 Lt, todėl jos nepriteistinos valstybei ši atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.