- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-1560-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27899-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- A. F., T. J.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas;
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018-04-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2018-06-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 7 d. galutine subendrinta 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, atidėtas 2 metams, šiuo laikotarpiu T. J. įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. ir T. J., veikdami kartu, 2019-07-03 apie 00:50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bendrais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: taksi automobilį „WV Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuojančiam nukentėjusiajam E. K. sustojus, T. J., išlipęs iš automobilio, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam E. K. į dešinį petį, apibėgęs aplink automobilį, bandė atplėšti, E. K. laikant minėto automobilio vairuotojo dureles, A. F., sėdėjęs ant galinės sėdynės už vairuotojo, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam E. K. į nugaros sritį, tokiais savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – dešinės rankos ir dešinės krūtinės ląstos poodines kraujosruvas.
Kaltinamasis A. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo iš draugo gimtadienio, kilo konfliktas. Taksistas daug paprašė pinigų už vežimą, tai trenkė vieną kartą jam į nugarą. Juos sulaikė policija. Kaltę pripažįsta, labai gailisi, žalą atlygino. Neprisimena, kada viskas vyko. Berods, šių metų liepos mėn., buvo tarp 22 ir 24 val. Buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis buvo žinomas iš matymo, vardo, pavardės nežinojo. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini). Paprašė 10 Eur. Jie susiginčijo, pasikarščiavo ir gavosi kaip gavosi. Sudavė ranka į petį. Nematė, ką darė T. J., jis gal spyrė. Sutinka, kad toks elgesys yra laikomas įžūliu. Sutinka, kad tokiais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Sutinka, kad nukentėjusysis galėjo pajusti fizinį skausmą. Nukentėjusiojo atsiprašė, jam atlygino 1200 Eur žalą. Pinigus mokėjo bendrai su T. J.. Mokėjo už laikiklį, kažkokį balionėlį. Kiek paprašė, tiek sumokėjo. Jie buvo trise. T. D. buvo trečiasis. Jis važiavo kartu su jais, neprisimena, ar jis dalyvavo. Jo elgesiui įtakos turėjo girtumas. Blaivus taip elgęsis nebūtų. 10 Eur kelionei turėjo. Jis važiuodamas sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Išsakė necenzūrinius žodžius vairuotojo atžvilgiu. Kitoje byloje kaltę pripažįsta, ten byla yra už sukčiavimą. Gailisi dėl to, kas nutiko. Mano, kad teismas gali juo patikėti, nebedarys naujų nusikaltimų. Naujas ikiteisminis tyrimas yra dėl plėšimo.
Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo pas draugą, išsikvietė taksi, kilo konfliktas. Buvo išgėręs, ne taip priėmė situaciją, tai vieną kartą spyrė. Vairuotojas pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis jam spyrė vieną kartą į petį. Gal norėjo atidaryti dureles. Jis jam leido atidaryti dureles. Į petį spyrė išlipęs iš mašinos. Neprisimena, ar nukentėjusysis sėdėjo, ar buvo išlipęs, kai jam spyrė. Nematė, ką A. F. darė, nes sėdėjo priekyje. Jo elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivus taip elgęsis nebūtų. Nevykdė teismo skirtos pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Sutinka, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta viešoji tvarka. Savo elgesį vertina blogai, taip daryti nebuvo galima. Nukentėjusysis yra pažįstamas. Nukentėjusiajam sumokėjo 400 Eur, A. F. irgi sumokėjo 400 Eur, dar T. D. tiek pat sumokėjo. Neprisimena įvykio datos. Galėjo būti liepos mėn. Buvo apie 23 val. Viskas vyko Vilniaus gatvėje. Reikėjo sumokėti tuos 10 Eur ir viskas. Gailisi dėl to, kas nutiko. Yra dirbantis. Ateityje taip nebesielgs. Lanko programą nuo priklausomybių. Turi sūnų, draugės neturi. Sūnų išlaiko jis, sūnus gyvena pas jį, nes draugė mirusi. Teismas gali tikėti, kad nebedarys naujų nusikaltimų. Supranta bausmės paskirtį. Gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis E. K. 2019-07-03 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užsiima individualia veikla, dirba taksi vairuotoju. Veiklą vykdo nuosavu taksi automobiliu „WV Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-07-03 apie 00.44 val. į darbo telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino mergina iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini) raj. Mergina pasakė, kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini), į taksi automobilį įlipo trys jam iš matymo pažįstami asmenys, kurie taip pat nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) namą, K.. Tik ėmus važiuoti, vienas iš jaunuolių, kuris sėdėjo jam už nugaros, pasiūlė išjungti skaitiklį bei ėmė klausinėti, kiek kainuos kelionė. Jam pasakius, kad reikės mokėti tiek, kiek parodys taksi automobilio skaitiklis, minėtas vyriškis padavė 5 eurus, tačiau jis juos gražino minėtam vyriškiui ir paaiškino, kad kol neatvyko į nurodytą adresą, pinigų imti negali, nes skaitiklis gali parodyti mažesnę nei 5 eurų sumą. Minėtas vyriškis pakeltu tonu ėmė jam priekaištauti, neva brangiai ima už taksi paslaugas ir pasakė, kad yra jį vežęs nakties metu į P. ir atgal į K. mietą, už ką paėmė 15 eurų. Jis atsakė, kad paėmė tik tiek, kiek parodė skaitiklis, ir jam buvo sumokėta pagal naktinį tarifą. Minėtam vyriškiui ramiu tonu, stengdamasis jo neįžeisti paaiškino, kad pragyvena vairuodamas taksi automobilį ir atlygį už paslaugas ima pagal skaitiklio parodymus, o nakties metu pagal tarifą. Kiti žmonės kažką pardavinėja ir taip pat užsidirba pragyvenimui. Tada kitas vyriškis, kuris sėdėjo šalia jo priekyje, pakeltu tonu taip pat ėmė priekaištauti, kad jis pirko automobilio radijo anteną, kurią dėl neaiškių priežasčių sugalvojo grąžinti. Dabar prisiminė, kad buvo pirkęs automobilinę anteną, kurią dėl blogos kokybės gražino atgal į parduotuvę, nes radijas dėl prasto ryšio labai traškėjo. Minėtą anteną buvo pirkęs iš pinigus siūliusio vyriškio tėvui priklausančios parduotuvės. Jam privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, vienas iš vyriškių, neprisimena kuris, pasiūlė nesukti į Ž. gatvę ir juos paleisti sankryžoje. Jam sustojus priešais šią sankryžą, ties (duomenys neskelbtini) namu, sustojo vyriškių nurodytoje vietoje ir bandė išjungti taksi skaitiklį, tuomet vyriškis, sėdėjęs priekyje, atidarė automobilio dureles ir išlipęs iš automobilio spyrė jam į dešinį petį. Kadangi buvo mušamas, jis pravėrė vairuotojo dureles ir iš jų dėtuvės bandė pasiimti savigynai turimą ašarinių dujų balionėlį. Tuomet jam spyręs vyriškis apibėgo aplink automobilį ir sugriebęs už durelių jas traukė ant savęs, o jis išsigandęs bandė jas uždaryti. Tuomet už jo sėdėjęs vyriškis kumščiu trenkė į nugarą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Matydamas, kad vyriškis baigia atidaryti dureles, jis jas tyčia dar pastūmė link jas bandžiusio atidaryti vyriškio ir, durelėms pilnai atsidarius, pabėgo iš savo automobilio. Tada jį mušę asmenys bandė jį vytis. Nuo jų pabėgęs, jis norėjo paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau telefonas buvo automobilyje ir to padaryti nebuvo galimybių. Grįžęs prie savo automobilio pamatė, kaip minėti vyriškiai buvo automobilio viduje ir laužė planšetinio kompiuterio stovą. Tada jis, pridėjęs ranką prie savo ausies, bandė imituoti skambinimą ir garsiai ėmė kalbėti „užpultas taksi vairuotojas, prašome atsiųsti policiją į (duomenys neskelbtini) gatvę“. Tai pamatę minėti vyriškiai išlipo iš automobilio ir visi nubėgo į Ž. gatvę. Tada jis iš automobilio pasiėmė savo telefoną ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja jam pasakė, kad policija jau yra išsiųsta ir, kad apie įvykį pranešė pasipiktinę pravažiuojančio automobilio keleiviai. Atvykę policijos pareigūnai Ž. gatvėje sulaikė du iš minėtų asmenų. Buvo sulaikyti vyriškiai, kurių vienas jam spyrė į petį, ir kitas, kuris sudavė kumščiu į nugarą. Trečias vyriškis, kuris jo nemušė, buvo pasišalinęs ir nesulaikytas. Priėjęs prie savo automobilio pastebėjo, kad iš užvedimo spynelės yra pagrobtas užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu. Taip pat pastebėjo, kad nuo priekinio stiklo nulaužtas planšetinio kompiuterio laikiklis, kurių automobilyje ir aplink jį nerado. Apie padarytą turtinę žalą praneš papildomai, kai ji bus žinoma. Turtas nedraustas. Automobilyje yra įrengti vaizdo registratoriai, tačiau automobilio salono jie nefilmuoja. Ar jie daro garso įrašą, nežino. Vaizdo medžiagą galės pateikti vėliau. Ar įvykio vietoje ant esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini) " yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nežino (1 t., b. l. 55-58). 2019-07-03 E. K. papildomai parodė, kad po įvykio grįžęs prie savo taksi automobilio, vairuotojo durelių dėtuvėje pasigedo ašarinių dujų balionėlio, kurį vežiodavosi savigynai. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jo darbo veikla, negalėjo suteikti paslaugų skambinusiems 3 klientams. Ašarinių dujų balionėlio vertė 20 eurų, planšetinio kompiuterio laikiklio vertė 5 eurai. Automobilio užvedimo raktelio žalą patikslins vėliau (1 t., b. l. 59-61). 2019-07-11 E. K. pasiliko prie pirminių parodymų, kuriuos davė pirmoje apklausoje, papildė, kad į jo taksi automobilį įlipo trys iš matymo jam pažįstami vyriškiai, kuriuos turėjo nuvežti į Ž. g. (duomenys neskelbtini). Priekyje, keleivio pusėje sėdėjęs vyriškis vilkėjo baltus marškinėlius, buvo su šortais, jį žino tik iš matymo, už jo galinėje sėdynėje sėdėjo neaukšto ūgio vyriškis, kiek prisimena, šviesios spalvos megztiniu ar marškinėliais, tiksliai neatkreipė dėmesio, o šalia jo sėdėjo jam žinomas asmuo T. D., jis vilkėjo marškinėlius ar džemperį, tiksliai pasakyti negali, bet vilkėjo kažką tamsaus, jį žino, nes kažkada iš jo tėvo parduotuvės buvo pirkęs automobilio detalių, radijo anteną. Juos bevežant, tarp jų vyko konfliktas, vyriškiai, kuris tiksliai, nepasakys, prašė, kad išjungtų skaitliuką, jis atsakė, kad neišjungs, nes čia jo darbas, iš kurio pragyvena, jiems neprivažiavus vietos, kažkuris paprašė sustoti, ir jis sustojo Vytauto gatvėje. Automobiliui sustojus, bandė išjungti skaitliuką, o šalia sėdintis vyriškis atsidarė duris, išlipo iš taksi automobilio ir spyrė jam iš kojos į dešinį petį. Paskui, neprisimena kuriuo momentu, nusimovė šviesios spalvos marškinėliais ir, apibėgęs automobilį, plėšė vairuotojo pusės dureles, jis neleido atplėšti durelių, priešinosi, traukė jas į save, tuo metu savigynai bandė susirasti ašarinių dujų balionėlį, bei pajuto, kaip už jo sėdintis vyriškis trenkė jam iš rankos į nugaros sritį. Tuo metu jis atstūmė automobilio duris, iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, vyriškis be marškinėlių jį vijosi, tačiau nepasivijęs grįžo link taksi automobilio. Jis grįžo prie automobilio, tačiau vyriškiai, jį pamatę, vėl pradėdavo vytis, jis vėl bėgdavo atgal nuo jų, jie tada vėl grįžo prie automobilio, o jis stovėjo toliau nuo automobilio, kad jeigu vėl vytusi, galėtų pabėgti nuo jų. Bestovėdamas imitavo, kad skambino į policiją, garsiai kalbėjo. Jie išgirdo ir tuo metu pabėgo link Ž. gatvės. Kai vyriškiai pasišalino, jis sugrįžo prie automobilio ir skambino 112 numeriu, kad išsikviesti policiją. Jam belaukiant policijos, privažiavo automobilis, iš kurio išlipo du jaunuoliai, kurie sakė, kad pranešė apie konfliktą policijai, nes matė grumtynes, įtarė, kad kažkas vyksta. Atvykę pareigūnai sulaikė du iš minėtų vyriškių. Vienas iš sulaikytų vyriškių buvo žemesnis, kuris vilkėjo šviesų megztinį ar marškinėlius ir sėdėjo už jo, o kitas buvo apsirengęs tamsiai, sulaikytų asmenų gerai neįsižiūrėjo, jam buvo stresas, tiesiog pasakė pareigūnams, kad tai tie asmenys, nes juos atpažino, o kurie tiksliai buvo sulaikyti, labai nesigilino, gali pasakyti, kad trečio asmens, kuris sėdėjo šalia jo priekinėje sėdynėje ir kuris buvo nusimovęs marškinėlius, nebuvo. Apžiūrėjęs taksi automobilį, pastebėjo, kad yra dingęs ašarinių dujų balionėlis, kurį pirko ginklų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gal prieš 3-4 metus, jo vertė 20 eurų, pirkimo čekio neturi, taip pat pastebėjo, kad nėra automobilio raktelio su pulteliu, taip pat buvo nuplėštas planšetinio kompiuterio laikiklis, kuris buvo priklijuotas prie priekinio taksi automobilio stiklo, jį pirko iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) ", esančios (duomenys neskelbtini), jo vertė 5 eurai, pirkimo čekio neturi. Dėl civilinio ieškinio teikimo pasisakys, kai tiksliai įvertins padarytą žalą (1 t., b. l. 64-67). 2019-07-11 E. K. papildomai parodė, kad jam atlygino padarytą žalą visi trys asmenys: T. J., T. D. ir A. F.. Jis šiems asmenims jokių pretenzijų nebeturi, jam nesvarbu, ar jiems bus paskirta kokia nors bausmė (1 t., b. l. 70-72).
T. D., 2019-07-03 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, paaiškino, kad psichinėmis ligomis neserga, jam pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, kaltu neprisipažįsta ir gali paaiškinti, kad 2019-03-02 vakare jis nuėjo į gimtadienį pas draugą, jį vadina „K.", jis gyvena prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), lyg tai (duomenys neskelbtini)., pas draugę nuosavame name. Baigiantis baliui, jis lauke rūkė, atvažiavo taksi automobilis, pamatė, kad eina važiuoti A. F. ir T. J., jie gyvena Ž. g., tikslaus adreso nežino. A. F. su T. J. yra pažįstami, jie kartu dirba. Kadangi jie visi trys gyvena tame pačiame rajone, todėl visi susėdo į taksi automobilį važiuoti į namus. Jis taksi vairuotoją pažįsta, jį vadina E., yra ne kartą su juo važiavęs. T. J. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, jis už jo, o A. F. ant galinės sėdynės už vairuotojo. Jie važiavo į Ž. g., pavažiavus ir įsukus į V. g., jis vairuotojo paklausė, kiek bus skolingi, jis atsakė, kad 10 eurų. Jo paklausė, kodėl taip daug, vairuotojas atsakė, kad už mažiau nebūtų vežęs. Jis išsiėmė piniginę, norėdamas išimti pinigus ir sumokėti už taksi, vairuotojas atsisukęs ištiesė ranką, jis jam sudavė per ranką, jam tuo metu ant žemės iškrito piniginė, pasilenkęs ją pasiėmė, tuo metu automobilyje įvyko kivirčas, konfliktavo A. F., T. J. su taksi vairuotoju, kol jis ant žemės ieškojo nukritusios piniginės, kai ją pasikėlė, visi trys jau buvo išlipę iš automobilio. Jis taip pat išlipo iš automobilio, tada pamatė jau nubėgantį taksi vairuotoją. Nenorėdamas turėti nemalonumų, nubėgo link Ž. g. pusės, palaukė jų, pamatė Ž. g. atbėgančius T. J. ir A. F., jie abu bėgo nuo V. g. pusės, matė, kad bėgdamas A. F. Ž. gatvėje, dešinėje pusėje, einant nuo V. g. pusės, ties antru namu kažką numetė, bet ką numetė, nematė, nes buvo tamsu. T. J. nuėjo į namus, T. D. su A. F. greitu ėjimu dar apėjo gatvėmis ratą, jis skambino 112, nes, pamatęs, kad taksistas laksto aplink savo mašiną ir draskosi, nežinojo, ko iš jo galima tikėtis, kad neturėti problemų. Įvykio metu buvo neblaivus, bet visas įvykio aplinkybes prisimena. Ką darė jo draugai, nematė, nes, kaip minėjo, jis iš karto bėgo, kad nesivelti į konfliktus. Pas jį parduotuvėje taksi vairuotojas buvo pirkęs anteną, kurią jam grąžino, sakė, kad ji neveikė, bet dėl to jokio konflikto nebuvo. Kaip minėjo, priekyje šalia vairuotojo sėdėjo T. J., jie važiuodami kažką ginčijosi, bet ką ginčijosi, nesiklausė, jis gal T. J. buvo minėjęs, kad jam tas vairuotojas grąžino anteną, kad visiems veikia, tik jam neveikė, bet tik tiek. Jis jokio smurto prieš vairuotoją nevartojo, tik, kai jis tiesė ranką link piniginės, jam sudavė per ranką, kad neimtų už piniginės, nes tuo metu ją išsitraukė. Juos einančius su A. F. sulaikė policijos pareigūnai, įsodino į tarnybinį automobilį, parodė juos taksi vairuotojui, jis atsakė, kad tie patys, bet konkrečiau jų neįvardino, tiksliai nepasakė, kas būtent ką darė, kur sėdėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 154-157).
Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nakties metu, tikslaus laiko neprisimena, visi trys: jis, T. J. ir A. F. važiavo taksi automobiliu namo, kaip ir sakė ankstesnėje apklausoje. T. J. sėdėjo priekyje šalia taksi vairuotojo, A. F. sėdėjo galinėje sėdynėje už taksi vairuotojo, o jis sėdėjo šalia A. F.. Tarp jų ir taksi vairuotojo kilo konfliktas, nes jis už kelionę paprašė 10 eurų, jie sakė, kad per brangiai, pavažiavus 200 metrų vairuotojas jų prašymu sustojo. Jis išsitraukė piniginę, norėjo sumokėti už kelionę, tačiau jam piniginė nukrito automobilyje, kol ją pasikėlė, jau taksi automobilyje nieko nebebuvo, visi buvo išlipę, šūkavo, konfliktavo. Kad A. F. būtų trenkęs iš rankos vairuotojui, jis nematė, taip pat nematė, kad T. J. būtų spyręs vairuotojui. Jis, pasikėlęs piniginę, išlipo iš automobilio, matė, kad F. su J. yra šalia taksi automobilio, vairuotojas irgi jau buvo iššokęs iš automobilio, buvo paėjęs toliau nuo taksi automobilio, jie visi vienas ant kito šūkavo, rėkė. O jis pradėjo eiti link Ž. gatvės, norėjo per aplinkui pareiti namo, kas vyko toliau, jau nebematė, nes buvo tamsu, tačiau kadangi atstumas nebuvo didelis, girdėjo, kad jie visi rėkauja, konfliktuoja. Už kokių 10 min., prie jo priėjo F. ir J., matė, kad F. kažką tamsoje eidamas išmetė, tačiau neklausė, kas tai buvo. Jis atsisveikino su J., kuris išėjo namo, o A. F. ir jis kartu išėjo namo. Jiems einant namo, jis iškvietė policiją, nes taksi vairuotojas elgėsi neprognozuojamai, girdėjo, kad šūkauja. V. gatvėje jį ir A. F. sustabdė pareigūnai, sulaikė, nuvežė į policiją. Nematė, kad kažkuris iš taksi automobilio būtų paėmęs dujų balionėlį ar nulaužęs planšetės laikiklį, tik žino, kad A. F. buvo paėmęs automobilio raktelį, tačiau vėliau, kitą dieną, raktą grąžino pareigūnams (1 t., b. l. 114-117).
Iš 2019-08-07 nutarimo matyti, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo T. D. atžvilgiu (2 t., b. l. 103-104).
Iš 2019-07-03 E. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad E. K. pranešė apie įvykusią nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 6-8).
Iš 2019-07-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pranešta, jog dėl per didelio įkainio už taksi paslaugas kilo žodinis konfliktas tarp trijų vyriškių - keleivių ir taksi automobilio vairuotojo, taksi vairuotojas buvo sumuštas (1 t., b. l. 17-18).
Iš 2019-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo (1 t., b. l. 21-26).
Iš 2019-07-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas taksi automobilis „VW Passat“ (1 t., b. l. 29-38).
Iš 2019-07-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 858/2019(04) matyti, kad nukentėjusiajam E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatyti kūno sužalojimai: dešinės rankos ir dešinės krūtinės ląstos pusės poodinės kraujosruvos (1 t., b. l. 52).
Iš 2019-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi, jog vyksta konfliktas tarp taksi automobilio vairuotojo E. K. ir dviejų keleivių: A. F. ir T. J., T. D. vaizdo įraše nesimato (1 t., b. l. 77-83).
Iš 2019-07-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. F. grąžino automobilio užvedimo spynelės raktelį, kurį buvo paėmęs konflikto metu (1 t., b. l. 91-93).
Iš 2019-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. F. grąžintas taksi automobilio užvedimo spynelės raktelis (1 t., b. l. 94-98).
Iš 2019-07-11 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. K. atpažino savo automobilio spynelės užvedimo raktelį, kurį grąžino kaltinamasis A. F. (1 t., b. l. 101-105).
Iš 2019-07-03 1 val. 50 min. A. F. atlikto asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad A. F. užfiksuotas 1,47 promilių girtumas (1 t. b. l. 163).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamųjų A. F. ir T. J. paaiškinimai, nukentėjusiojo E. K. bei liudytojo T. D. parodymai apie įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga, specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamieji, viešoje vietoje smurtaudami nukentėjusiojo atžvilgiu, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia kaltinamųjų A. F. ir T. J. veika rodo jų aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai, kaip šios veikos padarymo būdas, suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis ir įvykį matęs liudytojas dėl įvykio buvo šokiruoti, patyrė neigiamas emocijas, o nukentėjusiam asmeniui dar ir buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad kaltinamųjų A. F. ir T. J. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnį.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininkų asmenybes; jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat į tai, kad kaltinamieji padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bei tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis A. F. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju E. K., teismo posėdžio metu pateikė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi.
LR BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu paprastai taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad A. F. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), jis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas laikytina ir jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismui nėra pagrindo abejoti dėl A. F. nuoširdaus apgailestavimo ir smerkiamo savo elgesio įvertinimo. Tiek bylos duomenimis, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, asmuo vienerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 167), šiuo metu yra nedirbantis. Tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nors A. F. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 168-171), tačiau ši nagrinėjama byla A. F. atžvilgiu nėra vienintelė byla jo gyvenime. 2009-04-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. F. buvo nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant; 2014-05-08 Ispanijoje buvo nuteistas už pabėgimą iš teisėtos įkalinimo įstaigos. Dar daugiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, A. F. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismui yra perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje A. F. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 3 d. Be to, kaip pats kaltinamasis pripažino teismo posėdžio metu, jam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jam yra pareikšti įtarimai dėl plėšimo. Tokios išvardintos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad yra pagrindas manyti, jog A. F. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra kliūtis taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. F. už nusikalstamos veikos įvykdymą arešto bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. F. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-07-03 00.59 val. iki 2019-07-03 13.10 val. (viena para).
A. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bei tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
T. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 32-35, 67-102), teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, vienerių metų laikotarpyje nebaustas (2 t., b. l. 31), šiuo metu dirbantis (2 t., b. l. 28-29), todėl įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas T. J. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad T. J. atžvilgiu buvo priimti du teismo nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų darymo, abu kartus buvo taikytas LR BK 75 str. numatytas institutas, tačiau asmuo šią nusikalstamą veiką, dėl kurios teisiamas nagrinėjamu atveju, įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas T. J. netaikytinas.
T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Daiktinis įrodymas - automobilio spynelės užvedimo raktelis, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas E. K., paliktinas neribotai jo nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai - kompaktiniai diskai su 2019-07-03 vaizdo medžiaga (1 vokas prie bylos 2 tomo galinio viršelio), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. F. nustatyti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę. Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
A. F. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. F. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-07-03 00.59 val. iki 2019-07-03 13.10 val. (vieną parą).
A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę T. J. nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę T. J. paskirti 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktinį įrodymą - automobilio spynelės užvedimo raktelį, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas E. K., palikti neribotai jo nuosavybei.
Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus su 2019-07-03 vaizdo medžiaga (1 vokas prie bylos 2 tomo galinio viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.