Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių raj., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2018 m. spalio 13 d., apie 15.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus tuo, kad ne sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir susidūrė su priešingo eismo kryptyje tiesiai važiavusiu motociklu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. R., kuriam padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 15.30 val. Kaune, vairuodamas automobilį Honda Civic, (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, norėjo apsisukti, todėl rodydamas kairį posūkio signalą ruošėsi manevrui, sulėtino savo greitį iki tinkamo manevrui ir nematęs priekyje atvažiuojančių automobilių pradėjo apsisukinėti, tačiau tik įvažiavus į priešingo eismo krypties antrą eismo juostą, pajuto smūgį į savo automobilį. Iš karto pamatė, kad į jį trenkėsi motociklas, kuris nukrito ant asfalto, todėl S. K. iš karto nuskubėjo prie motociklininko pasiteirauti jo sveikatos, neleido jam atsistoti, tačiau kas iškvietė greitąją, jis nežino. Atvykę medikai motociklininką nuvežė į gydymosi įstaigą. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Eismo įvykis įvyko dėl pačio kaltės, kadangi nepastebėjo atvažiuojančio motociklo ir sukdamas į kairę jo nepraleido. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi, savo kaltę pripažįsta (b. l. 46–47).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 15.00 val. Kaune, vairuodamas nuosavą motociklą BMW C600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo maždaug apie 40-50 km/h greičiu ir matė, kad priešingo eismo kryptyje, antroje eismo juostoje važiavo sidabrinės spalvos automobilis, kuris, nerodė jokių posūkio signalų lėtino greitį, todėl negalėjo pagalvoti, kad jis gali sukti į kairę. Tuo metu, kai beveik buvo prasilenkęs su minėtu automobiliu, netikėtai pajuto smūgį į kairę motociklo pusę bei kairę koją ir pamatė, kad į jį trenkėsi tas pats sidabrinės spalvos automobilis, po ko jis buvo nublokštas ant asfalto, o jo motociklas buvo nublokštas į dešinę kelio pusę. Kuomet nukrito ant asfalto ant nugaros, stipriai susitrenkė plaučius, ėmė trūkti oro. Netrukus prie jo pribėgo kiti žmonės, kurie neleido keltis nuo žemės, tarp kurių ir automobilio vairuotojas, kuris atsiprašinėjo, teigė, kad jo nepamatė, jam į akis švietė saulė. Kol laukė medikų, vairuotojas bei kiti asmenys surinko jo daiktus, o E. R. buvo šoko būsenoje. Atvykę medikai nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo diagnozuoti dviejų šonkaulių lūžiai bei dešinės pėdos lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei sugadinto turto yra patyręs turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 24–25).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. spalio 13 d., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7–11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d., specialisto išvadoje Nr. G3764/2018(02) nurodyta, kad G. R. konstatuotos kairės kojos žaizdos, nubrozdinimas, dešinės pusės V, VI šonkaulių lūžiai, dešinės pėdos III, IV padikaulių lūžiai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).

Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. spalio 13 d., tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad motociklininkas E. R. vairavęs motociklą BMW, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) medikų 1501 brigada išvežtas į klinikas. Automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. paaiškino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) link centro ir ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjo ir nepastebėjo iš priešpriešinės eismo juostos važiavusio motociklo, nes spigino saulė, dėl ko jį nutrenkė. S. K. patikrinus girtumą nustatyta, kad jis buvo blaivus (b. l. 18).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K., 2018 m. spalio 13 d., apie 15.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus tuo, kad ne sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga eismo kryptini važiuojančiai transporto priemonei ir susidūrė su priešingo eismo kryptyje tiesiai važiavusiu motociklu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. R., kuriam, dėl susidūrimo, padaryti kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės kojos žaizda, nubrozdinimu, dešinės pusės V, VI šonkaulių lūžiais, dešinės pėdos III, IV padikaulių lūžiais, kas priežastiniu ryšiu sietina būtent su kaltinamojo S. K. veiksmais, jam pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 52).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 38), administracine tvarka baustas (b. l. 39–42), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi ir įskaitas psichiatrijos ar priklausomybės ligų centre, jis dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies minimalus dydis – 45 MGL dydžio bauda, kadangi nors asmuo praeityje teistas, tačiau teistumui išnykus laikytinas neteistu, dėl ko pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurios dydis parinktas atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 30 MGL dydžio bauda (1500 eurų), nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, t.y. 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) MGL, t.y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudos bausmę.

Išaiškinti S. K., kad paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.