- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1350-912/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centro
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
dalyvaujant ieškovui G. A., jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovės VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei vadovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Rūdiškių PSPC) 2 032,47 Eur žalai atlyginti, taip pat valstybei – bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. birželio 10 d. ieškovas lesino vištas ir viena višta įkirto jam į koją. Koja ištino, todėl ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į atsakovo gydymo įstaigą. Buvo tik slaugytoja, bet ji nesuteikė ieškovui pagalbos, pasiūlė ateiti kitą dieną. Kitą dieną ieškovas kreipėsi į atsakovo vadovę, bet ji taip pat nesuteikė pagalbos, liepė laukti, kol iš atostogų grįš ieškovo šeimos gydytoja N. T.. Ieškovas tik 2019 m. birželio 19 d. pateko pas savo šeimos gydytoją. Pastaroji nukreipė ieškovą į VšĮ Trakų ligoninę (toliau – Trakų ligoninė), konsultuotis su chirurgas-konsultantas T. T. (T. T.). Atvykus pas šį gydytoją, ieškovo žaizda išvalyta, patepta vaistais ir sutvarstyta. Nustatyta, kad pažeista vena, laiku nesuteikta pagalba, todėl žaizda supūliavo, koja ištino ir labai skaudėjo. Ieškovas teigia, kad jam laiku nesuteikta pagalba dėl atsakovės vadovės kaltės. Ji vilkino gydymo procesą, nevykdė pareigos užtikrinti, kad pacientas būtų tinkamai aptarnautas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Ieškovas buvo priverstas laukti pagalbos 10 dienų. Nesiimta priemonių uždegimui atsirasti ir išplisti. Ieškovas mėnesį laiko jautė skausmus, nemigą, kol žaizda pradėjo gyti. Jis patyrė 32,47 Eur turtinės žalos – pirko vaistus, patyrė transporto išlaidų (turėjo važiuoti iš Rūdiškių PSPC į Trakų ligoninę). Taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 2 000 Eur. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė ieškovo pareiškimą dėl padarytos žalos atlyginimo. Komisija nurodė, kad ieškovas į atsakovo įstaigą pirmą kartą kreipėsi 2019 m. birželio 18 d. Nurodyta data įrašyta į atsakovo registracijos žurnalą. Tai nepaneigia ieškovo teiginio, kad ieškovas dar prieš savaitę kreipėsi į patirtos traumos ir jam nesuteiktas reikiamas gydymas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas į Rūdiškių PSPC kreipėsi 2019 m. birželio 18 d. Tuo metu jau buvo pasibaigęs ieškovo šeimos gydytojos darbo laikas. Atsakovo bendrosios praktikos slaugytoja pasiteiravo priežastis, kodėl ieškovas atvyko į gydymo įstaigą. Ieškovas parodė jau sutvarstytą koją ir nupasakojo atvykimo priežastis. Slaugytoja nurodė ieškovui jo šeimos gydytojos darbo laiko grafiką, informavo, kad šeimos gydytojos ne darbo valandomis dėl medicininių paslaugų suteikimo jis gali kreiptis į Trakų ligoninės priėmimo skyrių. Nurodyta informacija paskelbta prie įėjimo į Rūdiškių PSPC ir skelbiama atsakovo interneto svetainėje. Ieškovas tą dieną nenuvyko į Trakų ligoninę. Slaugytoja užregistravo ieškovą vizitui pas šeimos gydytoją 2019 m. birželio 19 d. 8 val. Ieškovo šeimos gydytoja 2019 m. birželio mėn. neatostogavo. Jos darbo laikas paskelbtas ant kabineto durų. Ieškovas paskirtu laiku atvyko pas šeimos gydytoją. Ji įvertino, kad žaizda negyja daugiau negu savaitę, todėl nusprendė konsultuotis su specialistais diagnozei patikslinti ir gydymo taktikai nustatyti. Tą pačią dieną ieškovas nuvyko į Trakų ligoninę. Jį apžiūrėjo chirurgas-konsultantas ir nustatė priežastį, kodėl žaizda sunkiai gyja. Gydytojas nenustatė, kad pažeista vena. Po apžiūros ieškovas nuvyko į Trakų rajono savivaldybės administraciją ir parašė skundą dėl neva netinkamai suteiktų medicinos paslaugų. Skunde ieškovas nurodė, kad traumą patyrė 2019 m. birželio 17 d. vakare, o 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Rūdiškių PSPC. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad jis jau nuo 2009 metų jaučia skausmą dešinėje pėdoje. Ieškovas buvo nušalęs dešinę pėdą, todėl 2010 m. gruodžio mėn. gydėsi Trakų ligoninėje. Jam 2011 metais diagnozuota metabolinė polineuropatija ir encefalopatija bei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiojo asmens Lietuvos valstybės atstovė Valstybinės ligonių kasa prašė pašalinti ją iš bylos, kaip atstovę, nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatyme neįtvirtina, kad šis įstatymas galioja atgaline tvarka, todėl nagrinėjant ieškovo ieškinį, turi būti vadovaujamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, kurios buvo aktualios iki 2020 m. sausio 1 d. Pagal iki nurodytos datos galiojusią įstatymo redakciją, pacientas, nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens ginčo nagrinėjimo iš esmės. Dėl to valstybė negali būti įtraukta trečiuoju asmeniu, atitinkamai VLK negali būti trečiosios šalies atstovas. Dėl išvardintų priežasčių VLK neturi teisės komentuoti ieškovo ir Rūdiškių PSPC ginčo aplinkybių.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad Rūdiškių PSPC netinkamai teikė paslaugas. Ieškovui 2019 m. birželio 10 d. nesuteikta pirmoji (būtinoji) pagalba. Dėl to žaizda apleista ir užsitęsė gydymas. Ieškovas patyrė kančių, išgyveno. Liudytojai atsisakė atvykti į teismo posėdį ir paliudyti, nes miestelis mažas ir niekas nenori konfliktuoti. Atsakovas nepripažįsta, kad ieškovas pirmą kartą kreipėsi į centrą 2019 m. birželio 10 d. vakare. Atsakovo slaugytoja atsisakė suteikti pagalbą. Ieškovas nuosekliai įrodinėjo savo poziciją. Dėl to yra pagrindas patikėti ieškovo versija. Atsakovės darbuotojos dirba jau ilgą laiką, jas sieja stiprus ryšys, todėl atsakovės darbuotojų parodymai nėra esminiai ir jais teismas turėtų nesivadovauti. Žmogus paliktas tam tikrą laiką be jokios pagalbos, jam nesuteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas kojos skausmus jaučia jau kelis metus, nes buvo nušalęs pėdą. Nėra įrodymų, kad ieškovas buvo atvykęs į gydymo įstaigą 2019 m. birželio 10 d. Neaišku, ar trofinės opos yra ilgalaikės traumos (nušalimo) pasekmės, ar, ieškovo teigimu, viščiuko įkirtimo, padarinys. Kiekvieną dieną gydymo įstaigoje dirba gydytojas. Apie tai pacientai informuoti taip pat ir skelbimais, kurie iškabinti ant durų. Žalos nustatymo komisija nustatė, kad nėra atsakovo kaltės.
7. Teismo posėdyje apklausta M. L. nurodė, kad Rūdiškių PSPC dirba slaugytoja ir registratore. Ji paaiškino, kad kelis kartus perrišo ieškovui koją. Jis bendravo normaliai, tik išeidamas, atlikus perrišimo procedūrą, sakydavo: „Ačiū, susitiksime teisme“. Liudytoja, atėjusi į darbą 2019 m. birželio 19 d., apie 9 val. sužinojo, kad nuo 8 iki 9 val., į Rūdiškių PSPC atėjęs ieškovas sukėlė skandalą. Po pietų iki 18 val. slaugytojos dirba registratorių pareigas – registruoja pacientų vizitus telefonu ir atėjusius į Priėmimo skyrių pacientus. Be to, jeigu ateina pacientas, su kraujuojančia žaizda, tai būtinoji pagalba suteikiama, žmogus pakviečiamas į procedūrinį ir sutvarstoma žaizda. Tokią pagalbą suteikia tuo metu esanti slaugytoja. Jeigu būna ekstra atvejis, pacientas visada apžiūrimas ir jam suteikiama būtinoji pagalba.
8. Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. K. paaiškino, kad dirba Rūdiškių PSPC slaugytoja. 2019 m. birželio 19 d. į Rūdiškių PSPC atvyko ieškovas, pasakė, kad jam į koją įkirto viščiukas. Iki tol liudytoja nematė ieškovo anksčiau. Koja buvo apibintuota, kraujavimo nebuvo. Tai nebuvo būtinoji pagalba, nes viščiukas įkirto į koją ne tą dieną. Gydytoja apžiūrėjo ir išrašė siuntimą vykti pas chirurgą. Ieškovas supyko, kad Rūdiškių PSPC nesuteikė savo transporto priemonės ir nenuvežė ieškovo pas specialistą į Trakų ligoninę. Ieškovas sukėlė skandalą. Kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 20 d. liudytoja nupirko tvarstį ir tepalą bei perrišo ieškovo žaizdą. Ieškovo šeimos gydytoja tuo metu dirbo pagal grafiką. Liudytojos teigimu, ieškovas 2019 m. birželio 10 d. nebuvo atėjęs į Rūdiškių PSPC. Liudytoja nurodė, kad dirbo 2019 m. birželio 10 d. vakare, bet tą dieną ieškovas nebuvo atėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo pacientui padarytos žalos atlyginimo klausimas, kai pirminės sveikatos priežiūros centras į jį dėl kojos žaizdos apžiūros ir sutvarkymo pasikreipusį pacientą užregistravo kitai dienai vizitui pas šeimos gydytoją, o pastarasis, apžiūrėjęs pacientą, šį nukreipė pas chirurgą-konsultantą, dirbantį kitoje gydymo įstaigoje (ligoninėje).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
10. Ieškovas teigia, kad jis, patyręs traumą buityje (į koją įkirto viščiukas) 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Rūdiškių PSPC, bet jį atsisakyta priimti, jam nurodyta atvykti, kai iš atostogų grįš šeimos gydytojas.
11. Ieškovo šeimos gydytoja N. T. dirbo 2019 m. birželio 10, 18–20 d. pagal nustatytą grafiką (Rūdiškių PSPC gydytojos N. T. 2019 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žurnalas). Nurodytą mėnesį ji dirbo keturias savaites: tris pirmas savaites – po 5 darbo dienas (po pusę dienos) ir paskutinę ketvirtą savaitę – keturias dienas (po pusę dienos).
12. Ambulatorinių ligonių registravimo žurnale užfiksuota, kad ieškovo šeimos gydytojai N. T. pacientai registruoti 2019 m. birželio 10, 18, 19 d.
13. Ieškovo šeimos gydytoja 2019 m. birželio 19 d. 8.45 val. ieškovo vizito metu išrašė siuntimą konsultuotis su chirurgu. Siuntime įrašyta, kad pacientas skundžiasi dešinės čiurnos skausmu, trauma buvo prieš 10 dienų (2018 m. birželio 10 d. – įkirto gaidys) (teismo pastaba – gydytoja padarė klaidą, nurodydama neteisingus traumos metus – „2018“, bet iš tikrųjų trauma patirta 2019 m. birželio 10 d.).
14. Trakų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo T. T. 2019 m. birželio 19 d. išrašytame ieškovo medicinos dokumentų išraše diagnozuota dešinės čiurnos žaizda, besiformuojanti trofinė opa. Taip pat išraše įrašyta, kad trauma patirta prieš 10 dienų (2019 m. birželio 10 d.).
15. Ieškovas 2019 m. birželio 19 d. skunde Trakų rajono savivaldybės administracijai nurodė, kad: „2019 m. birželio 17 d. vakare lesino vištas ir jam į koją įkirto višta. Jis pasijuto blogai, kreipėsi į Rūdiškių polikliniką, kad ten suteiktų pirmąją pagalbą. Gydytoja nesuteikė pagalbos, išrašė siuntimą į Trakų ligoninę. Ieškovas paprašė vaistų nuo skausmo ir perrišti žaizdą. Trakų ligoninėje pagalba suteikta“.
16. Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. pateikė skundą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nurodė, kad birželio mėnesį jam įkirto lesinama višta. Kitą dieną jis nuvyko į Rūdiškių polikliniką, prašė vyr. slaugytojos M. L. suteikti pagalbą, bet ji nesuteikė pagalbos, liepė eiti pas gydytoją. Kitą dieną ieškovas nuėjo pas gydytoją E. G., bet ji nesuteikė pagalbos, neišrašė siuntimo į Trakų ligoninę, liepė eiti pas savo šeimos gydytoją ir išvarė iš kabineto. Birželio 19 d. ieškovas pateko pas Trakų ligoninės gydytoją T. T., kuris suteikė pagalbą. Ieškovas prašė įvertinti jam padarytą žalą.
17. Ieškovas 2019 m. spalio 17 d. pateikė pareiškimą dėl žalos atlyginimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Komisija 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo, nenustatė, kad ieškovui padaryta žalos.
Dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų
18. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad jam laiku nesuteikta pirmoji medicininė pagalba, neišvalyta ir švariai nesutvarstyta čiurnos žaizda, atsiradusi įkirtus į koją viščiukui, todėl atsirado komplikacijų, žaizda gijo ilgiau. Taigi ieškovas norėjo pasinaudoti atsakovo Rūdiškių PSPC teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. tuo metu, kai ieškovui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) 2 straipsnio 10 dalimi ieškovas yra pacientas (asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis).
19. Žalos, padarytos paciento sveikatai, pagrindai reglamentuoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13, 24 straipsnius, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
21. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
22. Ieškovas teigia, kad kai jis pirmą kartą kreipėsi į Rūdiškių PSPC dėl patirtos traumos, slaugytoja atsisakė perrišti žaizdą ir duoti vaistų nuo skausmo. Taigi ieškovas kelia sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumo, kaip paslaugos kokybiškumo, klausimą. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.
23. Pažymėtina, kad pacientas turi ne tik teisių, bet taip pat ir pareigų. Be kita ko, pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje).
24. Ieškovas teigia, kad jam atsakovas nesuteikė pirmosios medicinos pagalbos. Pažymėtina, kad tiek pirmoji, tiek skubioji medicinos pagalba priskiriamos būtinajam medicinos pagalbai (Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 45 straipsnio 1 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.
26. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 2 dalį, būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
27. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas iki tol, kol nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba jo būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
28. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, skubioji medicinos pagalba – institucinė (stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
29. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, gelbstint asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
30. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 590 priede „Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencija šiais klausimais“ nustatyta, kad pirmąją pagalbą teikiantys asmenys turi mokėti: gaivinti; stabdyti kraujavimą, tvarstyti; imobilizuoti pažeistą sritį esant lūžimui ar išnirimui; nešti traumuotus, sužalotus asmenis; suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės smūgio ar šilumos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, netekusiems sąmonės, įkąstiems vabzdžio ar gyvūno.
31. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3 dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų Aprašo 1 ir 2 prieduose išdėstytų Vaikų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės ir Suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės (toliau – lentelės) 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
32. Ieškovo nurodyta trauma – į čiurną įkirto lesinamas viščiukas – neatitinka nė vieno iš Aprašo 6.1 punkte išvardytų požymių, kuriais apibūdinama sunki trauma. Taigi ieškovo trauma buvo nesunki.
33. Pagal Aprašo 12 punktą, skubioji medicinos pagalba gydytojo sprendimu teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų, nurodytų lentelėse, arba pradedamos teikti ilgalaikio paciento gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos.
34. Pagal Aprašo 2 priedo lentelę „Suaugusiųjų skubios medicinos pagalbos mastas“ prie 4 kategorijos skubios medicinos pagalbos, kuri pacientui turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, be kita ko: priskiriama pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai; Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tynimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui.
Dėl ieškovo traumos (lesinto viščiuko įkirtimo į čiurną) ir sveikatos priežiūros paslaugos jam suteikimo įvertinimo
35. Ieškovas teigia, kad jam lesintas viščiukas su snapu įkirto 2019 m. birželio 10 d. ir jis tą dieną kreipėsi į atsakovo įstaigą. Nurodyta aplinkybė grindžiama iš esmės tik ieškovo paaiškinimais žodžiu. Nei posėdyje apklaustos slaugytojos, nei atsakovo direktorė, kuri jos vadovaujamoje įstaigoje dirba taip pat ir gydytoja nurodė priešingą aplinkybę, t. y. kad ieškovas nebuvo atvykę tą dieną į Rūdiškių PSPC. Be to, ieškovo teiginiai prieštarauja vienas kitam, jo pozicija nenuosekli. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 19 d. skunde Trakų rajono savivaldybės administracijai nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. vakare lesino vištas ir jam į koją įkirto višta. Jis pasijuto blogai, kreipėsi į Rūdiškių polikliniką. Svarbu taip pat tai, kad ieškovas teigia, kad 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Rūdiškių PSPC, slaugytoja jam pagalbos nesuteikė, liepė eiti pas tuo metu dirbusią gydytoją – įstaigos direktorę, pastaroji taip pat atsisakė suteikti pagalbą ir nurodė, laukti, kol iš atostogų grįš ieškovo šeimos gydytoja N. T.. Iš į bylą pateiktų Rūdiškių PSPC gydytojos N. T. 2019 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žurnalo ir Ambulatorinių ligonių registravimo žurnalo matyti, kad ieškovo šeimos gydytoja dirbo 2019 m. birželio 10 d. ir visomis kitomis birželio mėnesio darbo dienomis, išskyrus 2019 m. birželio 24 d., neatostogavo nė vienos dienos. Ieškovo teiginys, kad jo apžiūrai nepriėmė Rūdiškių PSPC vadovaujanti gydytoja nepagrįstas. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad Ambulatorinių ligonių registravimo žurnale nepažymėta, kad atsakovo direktorė 2019 m. birželio 10 d. priiminėjo pacientus. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovo direktorė nurodė, kad aptariama diena buvo jos atostogų diena ir ji nebuvo atėjusi į darbą. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė to, kad 2019 m. birželio 10 d. buvo atvykęs į Rūdiškių PSPC dėl lesinant viščiukus patirtos traumos.
36. Teismo posėdyje apklausta atsakovo įstaigoje slaugytoja ir registratore dirbanti liudytoja T. K. paaiškino, kad ji 2019 m. birželio 18 d. dirbo Rūdiškių PSPC iki šios įstaigos darbo laiko pabaigos (iki 18.00 val.). Atsakovo vadovė, apžiūrėjusi Ambulatorinių ligonių registravimo žurnalą teismo posėdyje, nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. į įstaigą atvykusius pacientus ranka įrašė slaugytoja T. K., nes žurnalo įrašai yra šios slaugytojos rašysena. Kai į teismo posėdį atvyko liudytoja slaugytoja M. L., ieškovas nurodė, kad tai ne ta slaugytoja, kuri dirbo Rūdiškių PSPC tuo laiku, kai jis kreipėsi dėl žaizdos perrišimo ir vaistų nuo skausmo. Dėl to į kitą teismo posėdį iškviesta kita liudytoja – slaugytoja T. K., kuri, ieškovo teigimu, dirbo tą dieną, kai jis pirmą kartą kreipėsi į Rūdiškių PSPC. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas pirmą kartą dėl, lesinant viščiukus, patirtos traumos į Rūdiškių PSPC kreipėsi 2019 m. birželio 18 d. ir bendravo su įstaigoje tuo metu dirbusia atsakovo slaugytoja T. K..
37. Liudytoja T. K. teismo posėdyje nurodė, kad išklausė ieškovo, įvertino jo patirtos traumos ir atsiradusios žaizdos aplinkybes, ieškovo nusiskundimus, matė, kad čiurna švariai sutvarstyta, žaizda nekraujuojanti. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas į Rūdiškių PSPC atvyko tada, kai įstaigos gydytojų darbo laikas buvo pasibaigęs, todėl liudytoja užregistravo ieškovą vizitui pas jo šeimos gydytoją N. T. kitai dienai 8.00 val. Ieškovo šeimos gydytojos 2019 m. birželio 19 d. 8.45 val. įraše nurodyta, kad ieškovas skundžiasi dešinės čiurnos skausmu, trauma įvyko prieš dešimt dienų, išrašytas siuntimas konsultuotis su chirurgu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas traumą patyrė 2019 m. birželio 10 d., o dėl jos į gydymo įstaigą kreipėsi 2019 m. birželio 18 d. Dėl traumos, kai į čiurną įkirto lesintas viščiukas, negrėsė pavojus ieškovo gyvybei. Tą patvirtino ieškovas savo elgesiu – į gydymo įstaigą kreipėsi po daugiau negu savaitės. Dėl to Rūdiškių PSPC neturėjo pareigos suteikti ieškovui pirmosios medicininės pagalbos (žr. šio teismo sprendimo 27, 29 punktą). Aptariama trauma nebuvo sunki. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo trauma atitiko nors vieną Aprašo 2 priedo lentelėje „Suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto“ ūmios klinikinės būklės arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikaciją, kuriai esant teikiama 4 kategorijos skubi medicinos pagalba (žr. šio teismo sprendimo 34 punktą). Ieškovo trauma neatitiko taip pat ir indikacijų aukštesnės kategorijos skubiai medicinos pagalbai teikti. Pažymėtina, kad su ieškovu bendravusi slaugytoja ieškovui paaiškino, kad jis, norėdamas gauti skubiąją medicinos pagalbą Rūdiškių PSPC gydytojų ne darbo metu turi teisę kreiptis į Trakų ligoninės, su kuria Rūdiškių PSPC sudariusi sutartį dėl pacientų aptarnavimo, priėmimo skyrių. Be to, slaugytoja užregistravo ieškovą į vizitą pas jo šeimos gydytoją kitai dienai, t. y. 2019 m. birželio 19 d., 8.00 val. Ieškovas įgyvendino teisę pasirinkti ir nusprendė atvykti kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 19 d. pas šeimos gydytoją užregistruotu vizito laiku, bet ne 2019 m. birželio 18 d. vakare vykti į Trakų ligoninės priėmimo skyrių. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepažeidė įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų, kuriuose reglamentuota būtinosios medicinos pagalbos (tiek pirmosios, tiek skubiosios) teikimo tvarka ir mastas, ieškovui suteikė kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl atsakovo veiksmai yra teisėti.
38. Tam, kad būtų galima sveikatos priežiūros įstaigai taikyti deliktinę civilinę atsakomybę pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus. Tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė atsakovės neteisėto neveikimo, taip pat to, kad atsakovė būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnis). Nenustatęs privalomosios sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų – civilinei atsakomybei taikyti, teismas atmeta ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.
39. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškovo G. A. ieškinį atsakovui VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.