Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-12-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-47346-905/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-29
Bylos Nr.
e2YT-47346-905/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29897-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2YT-47346-905/2025Proceso Nr. 2-68-3-29897-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelis L. L. S. (dar žinomas kaip L. S./L. L. S.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja, pažymėjo, kad jos senelio gimimo liudijime nurodyta, jog jo tėvas yra L. L. S., gimęs Lietuvoje; iš (duomenys neskelbtini) laivo keleivių sąrašo matyti, kad L. L. S., Lietuvos pilietis, būdamas 17 metų, išvyko į Pietų Afriką.

Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Anot suinteresuoto asmens, nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo priimtas sprendimas, kad jos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog: a) pareiškėjos prosenelis L. L. S., gim. apie (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, ir L. Š. ar L. Š., kuriems buvo išduoti Lietuvos Respublikos pasai, yra vienas ir tas pats asmuo; b) pareiškėjos prosenelis L. L. S. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos; c) pareiškėjos prosenelis L. L. S. ir S. S.-K., kuriai 1920 m. rugpjūčio 23 d., išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, yra susiję giminystės ryšiais (nepateiktas giminystės ryšį patvirtinantis L. L. S. gimimo liudijimas).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas turi turėti juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

Iš pareiškėjos pateikto jos senelio B. S. gimimo liudijimo matyti, kad jos prosenelis L. L. S. gimė Lietuvoje ir jam (duomenys neskelbtini) (t. y. kai gimė pareiškėjos senelis B. S.) buvo 32 metai. Pateiktame natūralizacijos liudijime nurodyta, kad L. L. S. (anksčiau L. S.) gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir kad jo tėvų vardai Z. S. bei S. K.; tėvų pilietybė – Lietuvos. Tokie dokumentuose užfiksuoti faktiniai duomenys apie pareiškėjos prosenelio ir jo tėvų pilietybę, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad L. L. S. ir L. S. (arba L. L. S.) yra tas pats asmuo ir kad jo tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tai, atitinkamai, teikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos prosenelis L. L. S., kaip Lietuvos piliečių – Z. S. ir S. K.– vaikas, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Iš pateiktų 1920 m. gruodžio 22 d. keleivių duomenų ir (duomenys neskelbtini) pranešimo apie mirtį matyti, kad pareiškėjos prosenelis 1920 metais, t. y. iki 1990 m. kovo 11 d., išvyko iš Lietuvos ir, būdamas už jos ribų, mirė (duomenys neskelbtini).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jos prosenelis 1920 metais (bent jau išvykdamas iš Lietuvos), t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjos pilietybės atkūrimo tikslais nustatomas teismine tvarka. Taigi pareiškimas tenkinamas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šios teisės normos prasme teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepareiškė procesinio prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), prosenelis L. L. S. (anksčiau L. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius